Spausdinti

Aptarti studijų sistema suinteresuotų šalių tyrimo rezultatai

Studijų kokybė rūpi plačiam visuomenės ratui: moksleiviams, studentams, absolventams, dėstytojams, aukštųjų mokyklų administracijai, darbdaviams. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko tyrimą, atspindintį kiekvienos iš šių grupių požiūrį. Dalis apklausos rezultatų spalio 27 d. buvo aptarti Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Kokia dabar yra studijų kokybė Lietuvoje? Daugiau nei 80 proc. doktorantų ir aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojų mano, kad ji – gera, kiek mažiau taip galvojančių, apie 75 proc., yra tarp dėstytojų ir magistrantūros studentų. Tačiau tarp darbdavių su tuo sutinka tik kas antras dalyvavęs apklausoje. 19 proc. darbdavių nuomone, studijų kokybė Lietuvoje bloga, o 31 proc. ją vertina neutraliai.

Visos suinteresuotosios šalys sutinka, kad siekiant geresnės studijų kokybės pirmiausia reiktų studijas labiau orientuoti į pasirengimą profesijai, gerinti studijoms skirtą materialinę bazę, kelti paskaitų dėstymo kokybę. Tačiau nėra vieningo atsakymo, kokia yra aukštosios mokyklos užduotis: parengti plataus profilio darbuotoją, ar ruošti konkrečios srities specialistą? Dalis apklausos dalyvių mano, kad reikia atskirti universitetų ir kolegijų uždavinius. Visgi, didžiosios dalies absolventų ir darbdavių nuomone, bet kuri aukštoji mokykla turi orientuotis į praktinį studento paruošimą.

Klausimas, ar gilinti bendrąsias žinias, ar pasirinkti konkrečią kryptį, iškyla dar vidurinėse mokyklose. Maždaug 4 iš 5 moksleivių mano, kad jose jie turėtų giliau mokytis tuos dalykus, su kuriais sieja savo profesiją ir kurių jiems prireiks ateityje. Tačiau tokiam požiūriui kas antras darbdavys ir daugiau nei 60 proc. dėstytojų nepritaria – jie mano, kad mokyklose visų bendrojo lavinimo dalykų turi būti mokoma vienodai.

Tyrimo metu taip pat nagrinėta, kiek studentų studijas derina su darbu, kodėl jie nusprendžia taip elgtis ir kokią įtaką tai daro studijų kokybei. Paaiškėjo, kad beveik du penktadaliai bakalauro studijų studentų ir beveik trys ketvirtadaliai magistrantų, ne tik studijuoja, bet ir dirba. Tarp dirbančių bakalauro studentų - mažiau tokių, kurie mokosi gerais pažymiais. 44 proc. bakalauro studentų pripažįsta, kad darbas daro neigiamą įtaką jų studijų rezultatams, tuo pačiu skundžiasi ir kas antras magistrantas.

Valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studijų studentai apsisprendžia dirbti dėl skirtingų priežasčių. Pirmieji sako norintys įgyti patirties ir turėti papildomų pajamų laisvalaikiui, tuo tarpu tie, kurie už studijas moka patys, siekia finansuoti studijas ir pragyvenimo išlaidas.

Tarp dirbančių studentų daugiau tokių, kurie dirba su studijomis nesusijusį darbą. Dirbantiems privačiame sektoriuje tai – ne taip svarbu, kaip tiems, kurie pasirenka darbą viešajame sektoriuje ir siekia, kad jis atitiktų jų specialybę. Kurti savo verslą baigę bakalauro studijas labiausiai nori humanitarinių, menų, socialinių, technologijų mokslų bakalaurantai, baigę magistrantūros studijas – biomedicinos, socialinių ir technologijos mokslų magistrantai.

Svarbiausi gebėjimai, kurie studentų, dėstytojų ir darbdavių manymu aukštojoje mokykloje turėtų būti ugdomi labiau, yra sprendimų priėmimas, analitiniai įgūdžiai ir kūrybiškumas. Moksleiviams ir bakalaurantams ne mažiau svarbu išmokti komunikuoti,  doktorantams svarbiausia – ugdyti mokslinės veiklos gebėjimus.

Rinkdamiesi kandidatą į darbo vietą darbdaviai nekreipia dėmesio į tai, ar jis baigęs studijas užsienyje, ar Lietuvoje. Svarbiausi jų pasirinkimą lemiantys veiksniai yra kandidato turimas žinių ir įgūdžių lygis, darbuotojo požiūris į darbą ir turimos vertybės bei darbuotojo patirtis.

Sekite mūsų naujienas:

© 2019 Všį Vyriausybės strateginės analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

A. Goštauto g. 9, II a, LT-01108 Vilnius. Tel. 8 682 50 100, el. p. info@strata.gov.lt

 

Naudojant Vyriausybės strateginės analizės centro paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti Vyriausybės strateginės analizės centrą kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.