Spausdinti

Studijų sistemos dalyviai palaiko minimalaus balo įvedimą

Dalis studentų į aukštąsias mokyklas patenka nepasiruošę studijoms — tai liudija ir dėstytojų pasakojimai, ir stojimo statistika, rodanti, kad kai kurie studentai įstoja mokytis turėdami itin žemus egzaminų įvertinimus ar net visai jų nelaikę. Kai kurios aukštosios mokyklos šią problemą sprendžia įvesdamos minimalų konkursinį balą. Ar jis gali padėti gerinti studijų kokybę? Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas parodė, kad su tuo sutiktų didžioji dalis studijų sistemos dalyvių.

Šiais metais į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojo 70 žmonių, nelaikiusių nė vieno abitūros egzamino. Kitiems pakako juos išlaikyti per plauką, kad gautų galimybę studijuoti. „Jei aš pabaigiau gerai mokyklą, įstojau į universitetą ir šalia manęs pasodino tą, kuris dešimties balų sistemoje surinko 0,35 balo, aišku, kad aš būsiu nusivylęs, nes bus taikomasi prie žemesnio mokymo lygio“, - savo nuomonę dėsto Švietimo ir mokslo ministerijos studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys.

Darbdaviai, aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojai ir absolventai mano -  studijų kokybę gali pagerinti įvestas minimalus konkursinis balas. „Su tuo sutinka ir geresniais balais besimokantys moksleiviai, bakalauro studentai ir magistrantai. Minimaliam balui dažniau pritaria tie studentai, kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose, o ne moka už studijas patys. Nagrinėdami dėstytojų apklausos duomenis pastebėjome, kad dažniau už privalomą minimalų balą pasisako tie, kurie neigiamai vertina studijų kokybę savo aukštosiose mokyklose“, - pastebi MOSTA analitikė Rima Kalinauskaitė.

Įvairiais aspektais nagrinėdama studijų kokybę MOSTA apklausė moksleivius, studentus, absolventus, dėstytojus, aukštųjų mokyklų administraciją, darbdavius. „Apibendrindami jų nuomones taip pat galime matyti, kad daugiau žmonių pritaria minimaliam balui stojant į universitetus nei į kolegijas, stojant į valstybės finansuojamas nei nefinansuojamas vietas. Kolegijų dėstytojai ir administracijos darbuotojai labiau nei universitetų pritaria minimalaus balo įvedimui stojant tiek į kolegijas, tiek į universitetus“, - sako Rima Kalinauskaitė.

Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas atkreipia dėmesį, kad visgi negalima būti šimtu procentu įsitikinus, kad įvesta kartelė tikrai pakels studijų kokybę. „Negaliu vienareikšmiškai pasakyti, reikia tokios kartelės ar ne. Visi puikiai žinome, kad Einšteinas mokyklą vos baigė, na ir kas? Žiūrėdami formaliai mes nebūtume turėję Einšteino. Ir tokių atvejų galime pamatyti daugybę“, - pasakoja jis, savo praktikoje ne kartą susidūręs su tokiais studentais, kurie prastai mokėti vidurinėje mokykloje, bet aukštojoje mokykloje sužibėjo.

Kitose šalyse minimalus balus taip pat vertinamas nevienareikšmiškai. „Kai kaip ekspertas vertinau Portugalijos aukštąsias mokyklas, man iš pradžių labai patiko, kad pas juos buvo nustatytas minimalus stojimo balas, tuo tarpu skandinavai suprato tai kaip diskriminaciją, nes ne visiems buvo suteiktas šansas pabandyti“, - patirtimi dalinasi Gintautas Bražiūnas.

 

Sekite mūsų naujienas:

© 2019 Všį Vyriausybės strateginės analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

A. Goštauto g. 9, II a, LT-01108 Vilnius. Tel. 8 682 50 100, el. p. info@strata.gov.lt

 

Naudojant Vyriausybės strateginės analizės centro paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti Vyriausybės strateginės analizės centrą kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.