Spausdinti

Geriausiai besimokantys abiturientai ateitį linkę sieti su Lietuva

1-ateities-planai.jpg

Dauguma šalies abiturientų ateityje planuoja gyventi ir dirbti Lietuvoje. Tokią ateities viziją dažniausiai puoselėja aukštais pažymių vidurkiais išsiskiriantys ir save pasiturinčiais laikantys moksleiviai. Mokiniai, kurių šeimos finansinė padėtis sunkesnė, o mokymosi rezultatai prastesni, dažniau save mato už Lietuvos ribų. Šiuos rezultatus atskleidžia šių metų pavasarį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vykdyta apklausa, kurioje dalyvavo 667 dvyliktokai.

Liks Lietuvoje arba sugrįš

2-vidurkis-planai.jpg

58 proc. dėl savo ateities sprendimą priėmusių abiturientų būsimą karjerą sieja su Lietuva. Tiesa, kas antras jų gyventi Lietuvoje planuoja prieš tai bent metus praleidęs užsienyje.

Likti Lietuvoje dažniau planuoja geriau besimokantys (vidurkis virš 8 balų) moksleiviai (29 proc.), negu tie, kurių pažymių vidurkis prastesnis nei 8 balai (20 proc.), taip pat savo šeimą kaip vidutiniškai ar labiau pasiturinčią apibūdinantys abiturientai. Savo ateitį su Lietuva sieja trečdalis (31 proc.) moksleivių, laikančių save labiau pasiturinčiais, ir ketvirtadalis (27 proc.) – laikančių save vidutiniškai pasiturinčiais. Tarp abiturientų, nurodančių, kad yra nepasiturintys, likti ketinančių mažiau – 14 proc.

Bent metams išvykti į užsienį, tačiau vėliau grįžti į Lietuvą planuoja 30 proc. pasiturinčių, 24 proc. vidutiniškai pasiturinčių ir 26 proc. nepasiturinčių abiturientų.

Kukliau gyvenantys moksleiviai planuoja gyventi užsienyje

3-savo-ateiti-su-Lietuva-sieja.jpg

23 proc. dėl savo ateities sprendimą priėmusių abiturientų planų gyventi ir dirbti Lietuvoje neturi ir savo ateitį sieja su užsieniu. Tokius ateities planus dažniau puoselėja moksleiviai, kurių šeimos finansinė padėtis sunkesnė: gyventi užsienyje planuoja 30 proc. moksleivių, nurodančių, kad jų šeima yra nepasiturinti.  Taip pat dvigubai didesnė dalis abiturientų (34 proc.), turinčių žemesnį nei 8 balai pažymių vidurkį, nei besimokančių geresniais balais (17 proc.).

„Viena vertus, galima pasidžiaugti, kad stipriausi moksleiviai savo ateitį sieja su Lietuva. Kita vertus, rūpestį kelia tai, kad kukliau gyvenantys vaikai, kurių mokymosi rezultatai dažnai žemesni, savęs Lietuvoje nemato. Tokia situacija signalizuoja apie nepakankamai veiksmingą švietimo sistemos socialinę įtrauktį, o to pasekmė – moksleivių noras ieškoti geresnių sąlygų svetur“, – sako MOSTA vadovas Giedrius Viliūnas.

Kalbėdamas apie prasčiau besimokančių moksleivių charakteristikas, MOSTA vadovas pastebi, kad moksleivių pasiekimai dažnai susiję su jų socioekonominiu statusu. „Geriau besimokantys moksleiviai dažniau yra tie, kurių bent vienas iš tėvų yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, bei moksleiviai, kurių šeimos pasižymi vidutinėmis ar aukštesnėmis pajamomis. Tikėtina, kad šiems vaikams yra labiau prieinamos papildomo mokymo ir užklasinės veiklos galimybės, laisvalaikis dažniau leidžiamas renkantis kultūrinį akiratį plečiančias pramogas, o šeimoje keliamos aukštesnės mokymosi rezultatų ambicijos, – pastebi G. Viliūnas, – tuo metu aukštojo išsilavinimo neįgijusių tėvų vaikai bei vaikai iš mažiau pasiturinčių šeimų aukštu pažymių vidurkiu gali pasigirti gerokai rečiau. Todėl mokinių pasiekimų ir socialinio statuso negalima atsieti.“

Tarp tyrime dalyvavusių moksleivių 8 balų ar didesnį pažymių vidurkį turi 56 proc. moksleivių, laikančių savo šeimą pasiturinčia, ir 43 proc. moksleivių, nurodančių, kad jų šeima yra nepasiturinti.

Pasak MOSTA vadovo, aukštojo mokslo prieinamumas vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų yra probleminis klausimas, tad šių moksleivių nusiteikimas išvykti iš Lietuvos yra ganėtinai pagrįstas. „Į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstoja tik kas ketvirtas vaikas iš nepasiturinčios šeimos. Net ir įstojusieji dažniau mokosi kolegijose ar silpnesniuose universitetuose ir mažesnes vidutines pajamas po studijų baigimo žadančiose programose. Tad galima manyti, kad kukliau gyvenančių moksleivių planus išvykti iš Lietuvos lemia pragmatiškas savo galimybių Lietuvoje vertinimas“, – sako G. Viliūnas. 

Pastebima, kad pamažu atsiranda iniciatyvų, siekiančių įtraukti prastesnes starto pozicijas turinčius vaikus į aukštąjį mokslą. Pavyzdžiui, šiemet Vilniaus universitetas sutelkė 200 tūkst. eurų fondą ir skyrė stipendijas 100 aukštojo mokslo siekiančių jaunuolių iš nepasiturinčių ir socialiai pažeidžiamų šeimų. „Tokios iniciatyvos parodo mūsų universitetų brandą bei yra ypač sveikintinos dėl to, kad valstybės masto programų, nukreiptų į aukštojo mokslo prieinamumą nepasiturintiems vaikams, stinga“, – pastebi G. Viliūnas.

Studijuoti planuoja Lietuvoje

1 iš 14 baigiamųjų klasių moksleivių artimiausiu metu neketina studijuoti, o kas septintas mokslo metų pabaigoje apklausoje dalyvavęs moksleivis dar nebuvo apsisprendęs dėl tolimesnio mokymosi. Dauguma abiturientų planuoja studijuoti Lietuvos universitetuose (30 proc.), kolegijose (26 proc.) bei profesinio mokymo įstaigose (8 proc.). 14 proc. dvyliktokų planuoja stoti į aukštąsias mokyklas užsienyje.

„Pastebime tendenciją, kad per penkerius metus moksleivių, planuojančių studijuoti užsienyje, dalis padidėjo 6 procentiniais punktais. Taip pat pastebimas ir didėjantis moksleivių tėvų atvirumas vaikų studijoms užsienyje“, – nurodo G. Viliūnas.

Moksleivių vertinimu, studijos užsienyje lenkia studijas Lietuvoje prestižo ir menamos didesnės diplomo vertės aspektais: užsienyje įgytą diplomą vertingesniu laiko 60 proc. moksleivių, 57 proc. moksleivių mano, kad mokytis užsienyje yra prestižiška. Studijas Lietuvoje su prestižu sieja 37 proc., o didesne diplomo verte – 35 proc. apklaustų abiturientų.

„Moksleivių vertinimu, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje įgytas išsilavinimas sudaro panašias galimybes rasti darbą Lietuvoje. Tokią nuostatą galima patvirtinti ir žvelgiant iš darbdavių perspektyvos. Didžiajai daliai darbdavių nėra svarbu, ar kandidatas išsilavinimą įgijo Lietuvoje, ar užsienyje. Svarbiausi veiksniai, pagal kuriuos darbdaviai sprendžia, kurį kandidatą pasirinkti, yra pretendento turimas žinių ir įgūdžių lygis, darbuotojo požiūris į darbą, vertybės bei patirtis“, – akcentuoja MOSTA vadovas. 

Studijos Lietuvoje dažniau siejamos su praktiniais aspektais bei asmeniais ir artimųjų lūkesčiais. Moksleiviai studijas Lietuvoje labiau sieja ir su mažesnėmis pragyvenimo išlaidomis (taip mano 52 proc. moksleivių), galimybe studijuoti valstybės lėšomis (53 proc.), sėkmingai baigti studijas (49 proc.) ir lengviau įstoti (47 proc.). Taip pat dauguma moksleivių mano, kad jų tėvai ir kiti artimieji labiau norėtų, jog jų vaikai rinktųsi studijas Lietuvoje.

Šiame tekste pristatomi MOSTA atliekamo tyrimo, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kas lemia moksleivių apsisprendimą dėl tolesnio mokymosi, tarpiniai rezultatai. Apklausoje dalyvavo 667 gimnazijų, vidurinių ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių (dvyliktos ir IV-tos gimnazijos klasės) moksleiviai. Apklausa vykdyta mokyklose, anketos pildytos internetu. Apklausa vykdyta šių metų kovo–gegužės mėnesiais. Tyrimo apie studijų pasirinkimą išsami ataskaita bus pristatyta visuomenei 2020 m. pradžioje. Tekste taip pat remiamasi 2014 m. pristatyto tyrimo „Studijų kokybė Lietuvoje: suinteresuotųjų šalių požiūris“ rezultatais.

Sekite mūsų naujienas:

© 2019 Všį Vyriausybės strateginės analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

A. Goštauto g. 9, II a, LT-01108 Vilnius. Tel. 8 682 50 100, el. p. info@strata.gov.lt

 

Naudojant Vyriausybės strateginės analizės centro paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti Vyriausybės strateginės analizės centrą kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.