Sumani specializacija – valstybės paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms strategija. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, kurdama šią strategiją nustatė savo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) prioritetus, atsižvelgdama į turimus ar galimus konkurencinius pranašumus.
Kiekviena Europos Sąjungos šalis ar regionas, atsižvelgdami į savo unikalias savybes, turimą potencialą, parengė savo sumanios specializacijos strategijas, kuriose numatė savo MTEPI raidos kryptis ir prioritetus.
Prioritetinės Lietuvos MTEPI raidos kryptys nustatytos išanalizavus šalies verslo potencialą, jo imlumą žinioms, taip pat ar pasinaudodami žiniomis verslininkai galės įsijungti į pasaulines vertės grandines, eksportuoti savo gaminius ir taip prisidėti prie šalies ekonomikos stiprinimo. Rengiant strategiją analizuota, ar Lietuvoje yra pakankama prioritetinės srities mokslo ir studijų kokybė, ar vystyti šią sritį pajėgus viešasis sektorius ir kiek prioritetinės srities vystymas prisidėtų sprendžiant šalies, ES ar pasaulio ekonomines ir socialines problemas. Siekiant, kad strategija būtų grįsta bendru sutarimu, į procesą buvo įtrauktos visos suinteresuotosios šalys – mokslininkai, verslininkai, viešojo sektoriaus atstovai.
Lietuvos MTEPI prioritetai
Šis prioritetas pasirinktas siekiant užtikrinti tvarią ir saugią maisto grandinę, kuri aprūpintų vartotojus sveikesniu maistu. Nuolat didėjanti maisto produktų paklausa pasaulyje skatina žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriaus plėtrą Lietuvoje. Didėjanti eksporto geografija yra iššūkis įmonių gaminių pasiūlai, nes produktai turi būti sveiki ir saugūs, tačiau taip pat privalo ir kuo ilgiau galioti. Todėl būtina plėtoti agrobiologinių išteklių, saugesnių maisto žaliavų, maisto sudėtinių dalių ir produktų, maisto priedų, inovatyvių maisto pakuočių ir saugojimo technologijas. Per pastaruosius metus įvykę technologiniai pokyčiai siekiant agrobiologinių išteklių gamybos tvarumo ir saugesnio maisto gamybos nuosekliai didina tolesnės technologijų plėtros galimybes. Dėl didėjančio gyventojų sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, nutukimu vis daugiau dėmesio yra skiriama mitybai. Tai savo ruožtu didina funkcinio maisto paklausą pasaulyje. Dėl didėjančio funkcinio maisto populiarumo auga ir tokio maisto gamybai skirtų ingredientų, kuriuose yra biologiškai aktyvių komponentų, darančių teigiamą įtaką sveikatai, poreikis. Todėl atsiranda dar daugiau galimybių funkcinių komponentų ir funkcinio maisto technologijų plėtrai Lietuvoje ir tokios produkcijos eksporto apimties didėjimui tiek Europoje, tiek ir netradicinėse rinkose.
Prioriteto „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ įgyvendinimo tematikos:
- Tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugus maistas;
- Beatliekis biožaliavų perdirbimas į vertingus komponentus.
Energetika ir tvari aplinka prioriteto pasirinkimą lėmė noras užtikrinti vartotojui švarią, patikimą ir sumaniai naudojamą energiją. Europos Sąjungos energijos ir klimato kaitos politika siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą teikiant vartotojams teisingus sprendimus ir užtikrinti, kad Europa taptų atsinaujinančių energijos šaltinių lydere. Sparčiai plėtojamos alternatyvių energijos šaltinių, alternatyvaus kuro ir energiją taupančios technologijos padėtų švelninti klimato kaitos poveikį ir didinti galutinio vartojimo energinį efektyvumą, visų pirma mažinant energijos sąnaudas pastatuose. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, turi racionaliai prisidėti prie 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos 2009/28/EC dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16), kurioje numatyta iki 2020 metų 20 procentų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 procentų padidinti energijos, gaunamos iš alternatyvių energijos šaltinių, dalį ir 20 procentų padidinti energijos vartojimo efektyvumą, palyginti su 1990 metais, įgyvendinimo. Šio prioriteto MTEPI yra svarbus elementas, kuris paskatintų Lietuvos konkurencingumą švarios energetikos technologijų srityje ir atvertų augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą.
Prioriteto „Energetika ir tvari aplinka“ įgyvendinimo tematikos:
- Paskirstytojo ir centralizuoto generavimo, tinklų ir efektyvaus energijos vartojimo sistemos sąveikumo stiprinimas;
- Esamų ir naujų galutinių vartotojų poreikių tenkinimas, energijos vartojimo efektyvumo, išmanumo stiprinimas;
- Atsinaujinančiųjų biomasės ir saulės energijos išteklių panaudojimo ir atliekų perdirbimo energijai gauti plėtra.
Šis prioritetas pasirinktas siekiant kurti ir plėtoti bendrąją Europos skaitmeninę rinką ir e. valdysenos sistemą. Dirbtinio intelekto ir daiktų interneto skverbtis į daugelį sričių (sveikatos priežiūra, transportas, valstybės valdymas, finansų sektorius, gamyba), didėjantis didžiųjų duomenų analizės poreikis, nauji blokų grandinių technologijos panaudojimo būdai atveria kelius naujiems verslo modeliams ir naujoms įmonėms. Daiktų internetas gali būti tiek infrastruktūros paslauga, skirta konkrečiam klientui, tiek sisteminių paslaugų integravimo platforma. Prognozuojama, kad dėl aukšto dirbtinio intelekto sprendinių diegimo ir susijusio automatizavimo ateityje visos įmonės bus tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai susijusios su informacinių ir ryšių technologijų rinka, nes jau dabar ši rinkos dalis sparčiai plečiasi. Didieji duomenys – technologinė tendencija, kuri apima didžiųjų duomenų apdorojimo technologijas, duomenų vizualizaciją, atviruosius duomenis (tiek valstybės, tiek įmonių), atvirąsias paslaugas. Klausimai, kaip apdoroti duomenis, kaip juos optimizuoti, jau dabar kyla Lietuvos įmonėms ir atsižvelgiant į šį poreikį kuriamos naujos įmonės, kurių veikla susijusi su didžiaisiais duomenimis, klesti duomenų centrai ir susijusi infrastruktūra. Vis daugiau dėmesio ES skiriama kibernetinei saugai, kuri apima asmens duomenų apsaugą (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), blokų grandinių technologijas, kibernetinio terorizmo, šnipinėjimo, nuomonių manipuliavimo užkardymo ir prevencijos technologijas. Daugėja kibernetinės saugos sprendinius kuriančių įmonių, plečiasi rinka. 2018 m. Lietuvoje buvo 506 startuoliai, iš kurių apie 3/4 veikia taikydami informacinių ir ryšių technologijas, todėl šios srities pajėgumas Lietuvoje jau dabar yra didžiulis. Šis sektorius išsiskiria sukauptu itin aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių kapitalu technologinių ir fizinių mokslų srityse, aukštu tarptautiniu MTEP rezultatų pripažinimu, sėkmingiausiais duomenų analitikos, giliojo mokymosi (angl. deep learning), kibernetinio saugumo ir kitų sričių sprendiniais, besikuriančiais startuoliais, klasteriais bei viena geriausių infrastruktūrų Europos tinkle. Prognozuojama, kad finansinių technologijų įmonės iki 2020 metų gali perimti 20 proc. pasaulinės finansinių paslaugų rinkos. Lietuva ypač patraukli finansinių technologijų įmonėms įsikurti ir plėstis, nes čia esama šioms įmonėms svarbių pranašumų: puikiai išvystyta infrastruktūra, inovacijoms atvira finansų rinkos priežiūros institucija, patraukli teisinė aplinka, kvalifikuota ir konkurencinga darbo jėga, galimybės iš Lietuvos vykdyti veiklą visoje ES. Lietuvoje taip pat yra išsivysčiusi ir stipri kibernetinio saugumo sistema, galinti finansinių technologijų įmonėms pasiūlyti naują požiūrį į kibernetinio saugumo problemas. Tinkamai išnaudodama šį pranašumų derinį, Lietuva turi galimybių pritraukti daugiau finansinių technologijų įmonių ir tapti finansinių technologijų centru Baltijos regione. Vertinant kaitos tendencijas Lietuvoje ir ES, tikėtina, kad ateityje reikės didinti viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą, tai yra mažesnėmis sąnaudomis siekti geresnių rezultatų. Kaip rodo kitų valstybių patirtis, tai galima daryti diegiant e. sprendinius (elektroninė mokesčių deklaravimo ir administravimo sistema – vienas iš Lietuvos sėkmės pavyzdžių), įtraukiant gyventojus ir bendruomenes į viešųjų paslaugų kūrimą ir pačių paslaugų teikimą pasitelkiant privatų ir nevyriausybinį sektorius.
Prioriteto „Informacinės ir ryšių technologijos“ įgyvendinimo tematikos:
- Dirbtinis intelektas, didieji ir paskirstytieji duomenys;
- Daiktų internetas;
- Įvairiarūšė analizė, apdorojimas ir diegimas;
- Kibernetinis saugumas;
- Finansinės technologijos ir blokų grandinės.
Šis prioritetas pasirinktas siekiant padidinti kūrybinio potencialo indėlį ir paskatinti kūrybinių ir kultūrinių industrijų (toliau – KKI) bei netechnologinių inovacijų plėtrą. Prognozuojama, kad pasaulinė interaktyviojo mokymosi technologijų rinka 2017–2020 m. augs apie 29 proc. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, svarbu sutelkti dėmesį į švietimo technologijas, kurios apimtų individualizuotas, bendradarbiavimo ir mišriąsias mokymosi technologijas. Inovatyviems produktams kurti ir jiems diegti rinkoje palanki ir socialinė kultūrinė aplinka. Jaunoji Z karta yra technologijų karta, todėl ugdymosi technologijų vartotojų rinka turi didelį potencialą: el. platformų, el. įrankių, edukacinių žaidimų ir kitų el. išteklių ir paslaugų bendrojo lavinimo sistemos ir neformaliojo ugdymo poreikis nuolat auga. 2017 m. „KEA European Affairs“ paskelbtoje studijoje nurodoma, kad 2014 m. KKI ES valstybėse narėse sukūrė 558 mlrd. eurų pridėtinės vertės, o tai sudaro 4,4 proc. viso ES BVP. Kultūrinėse industrijose Europoje sukurta 8,3 mln. darbo vietų arba 3,8 proc. visos darbo jėgos. Lietuvoje KKI sektorius auga, kaip ir sektoriaus kuriamas BVP. Tikimasi, kad iki 2020 m. jų BVP dalis sudarys 7 proc. KKI vyrauja netechnologinio pobūdžio inovacijos, kurios skiriasi nuo tradicinių pramonės sektorių inovacijų. Pasaulyje didėja audiovizualinio turinio paklausa ir kokybiškai naujo turinio poreikis. Sparčiai vyksta technologinė plėtra, keičiasi turinio vartojimo būdai, atsiranda vis naujų platformų, kurios leidžia efektyviai ir masiškai platinti kūrinius. Inovacijų kūrimas ir diegimas yra neįmanomas be inovatyvios ir kūrybingos visuomenės. Visuomenė ne tik kuria inovacijoms palankią aplinką, bet ir pati yra tiesioginis mokslinių tyrimų bei inovacijų objektas. Siekiant užtikrinti tvarią inovacijų plėtrą, būtina nuolat skatinti ir ugdyti visuomenės kūrybiškumą. Kita vertus, technologijoms vis labiau skverbiantis į įvairias gyvenimo sritis, gali kilti įvairių socialinio pobūdžio grėsmių, kurias būtina laiku atpažinti, įvertinti ir numatyti jų suvaldymo galimybes bei priemones. Kultūrinės inovacijos (angl. culture based innovations) apima kūrybines ir kitas su socialine ir kultūrine plėtra susijusias inovacijas: tai kultūra pagrįstos inovacijos, apimančios kūrybinių industrijų sąvoka apibrėžtas veiklas ir kitus susijusius produktus ir veiklas.
Prioriteto „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ įgyvendinimo tematikos:
- Modernios ugdymosi technologijos ir procesai;
- Dizaino ir audiovizualinių medijų technologijos ir produktai;
- Socialinės ir kultūrinės inovacijos visuomenės vystymo produktams ir paslaugoms kurti, novatoriški verslo modeliai;
- Lanksčiosios ir taikomosios procesų valdymo technologijos.
Šis prioritetas pasirinktas siekiant užtikrinti efektyvią ir tvarią verslo plėtrą bei skaitmeninių sprendimų ir naujų technologijų diegimą pramonės srityje ir taip didinti produktyvumą ir pridėtinę vertę. Pasaulyje sparčiai plečiasi fotonikos srities rinkos. Lietuvos mokslininkai šiame sektoriuje yra pripažinti tarptautiniu mastu, o verslas pasižymi aukšta pridėtine verte. Mokslo ir verslo sąveika yra intensyvi ir skatinanti plėtrą, todėl įžvelgiamas didelis potencialas kurti naujas įmones, atsiranda galimybių lazerinių technologijų pagrindu kurti naujos kartos pramonę ir didėja potencialas sukurti labiau integruotus sprendinius. Visame pasaulyje griežtėjantys medžiagų ir konstrukcijų energetinio efektyvumo, saugumo, ilgaamžiškumo ir kiti reikalavimai nuolat didina MTEPI veiklų poreikį ir sudaro galimybes verslo įmonėms įsitraukti į inovacinę veiklą. Sektoriaus dydis taip pat sudaro galimybę tarptautinį konkurencingumą kur kas labiau padidinti ne tik pasiekus tam tikras kuriamų kompozitinių medžiagų ir konstrukcijų fizines ar mechanines savybes, bet ir sumažinus jų gamybos sąnaudas. Įgyvendinamas prioritetas itin aktualus pramonės skaitmeninimo („Pramonė 4.0“) kontekste. Lietuvos pramonės produktyvumas auga lėtai. Per pastaruosius 5 metus Lietuvos pramonės produktyvumas išaugo 14 proc., tačiau proveržis buvo pastebimas tik 2017 m., o 2012–2016 m. pramonės produktyvumas Lietuvoje visiškai nepakito. Produktyvumo augimas daugiausia pasiektas dėl investicijų į procesus, bet beveik nebuvus investicijų į automatizavimą ir robotizaciją. Norint toliau didinti našumą, įmonėms būtina didinti investicijas į išmaniąją įrangą bei automatizavimą. Didėjančios darbo sąnaudos verčia automatizuoti gamybą ir didinti produktų bei paslaugų kokybę, todėl vis daugėja įmonių, investuojančių į lanksčių produktų kūrimo ir gamybos technologines sistemas. Verslo įmonės vis labiau orientuojasi į naujų technologijų diegimą, informacinių technologijų, kurios suteiktų galimybių kurti ir našiai gaminti naujus gaminius, panaudojimą.
Prioriteto „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ įgyvendinimo tematikos:
- Fotoninės ir lazerinės technologijos;
- Pažangiosios medžiagos ir konstrukcijos;
- Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologijos.
Šis prioritetas pasirinktas siekiant sukurti tarpusavyje susijusią visas transporto rūšis apimančią sistemą, kurioje žmonės, transporto priemonės ir transporto infrastruktūra nuolat sąveikautų, ribos tarp transporto rūšių išnyktų, o žmonės ir verslas gautų kokybiškas paslaugas. Vidutiniškai 23 proc. ES krovinius vežančių transporto priemonių 2017 m. dirbo (naudojamos) tuščiąja rida. Todėl turi būti diegiami inovatyvūs tarptautinių transporto koridorių ir logistikos grandinių valdymo modeliai, užtikrinantys sklandų perėjimą nuo dabartinių nepriklausomų (uždarųjų) tarptautinių tiekimo grandinių prie atvirųjų grandinių, kurių ištekliai yra suderinami, bendrai naudojami ir prieinami net mažoms įmonėms. Taip pat būtina ieškoti efektyvių Lietuvos transporto sistemos parengimo būdų, kad ji plėstų savo rinkos segmentą: aptarnautų pasaulinius Azijos–Europos prekybos srautus, taikytų inovacinius modelius, sinchronizuotų transporto mazgų ir bendrovių veiklą. Nustatyti Kinijos OBOR (angl. One Belt, One Road) strategijos poveikį Lietuvos teritoriją kertantiems ES TEN-T (angl. The Trans-European Transport Networks) koridoriams ir logistikos sistemai. Diegiant netaršaus, aplinką tausojančio ir aplinkos tvarumą užtikrinančio transporto technologijas sumažinti neigiamą transporto sistemos poveikį klimatui ir gamtai (oro tarša, triukšmas), kartu mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir energetinių šaltinių importo. Proveržiui pasiekti būtini novatoriškieji intelektinių transporto sistemų ir savivaldžio transporto sprendiniai. Mobilumo paradigmai keisti būtina sukurti ir taikyti naujus judumo modelius ir sujungti inžinerinius, informacinių technologijų, ryšio priemonių, srautų valdymo, duomenų apdorojimo bei kitus sprendinius. Bendri tarpdalykiniai projektai turėtų padidinti kuriamų produktų konkurencingumą rinkoje ir visos transporto sistemos efektyvumą.
Prioriteto „Išmanusis, netaršus, susietas transportas“ įgyvendinimo tematikos:
- Išmaniosios transporto sistemos;
- Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos (modeliai).
Šis prioritetas pasirinktas siekiant įveikti senėjančios visuomenės keliamus iššūkius bei skatinti gyvybės mokslų industrijos verslo ir mokslo bendradarbiavimą, vertės tinklų kūrimą ir plėtrą, bei mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą. 2017 m. ES valstybėse narėse beveik kas penktas gyventojas (19 proc.) buvo senyvo amžiaus (per 65 metų) ir prognozuojama, kad pagyvenusių žmonių grupės dalis nuolat augs. Taigi didės ir šios grupės sveikatos priežiūros priemonių poreikis. Tai sudaro prielaidas diegti naujus diagnostikos ir terapijos technologinius sprendimus, plėsti produkcijos panaudojimo sritis, paklausą, o kartu rinkos ir eksporto segmentus. Informacinių technologijų skvarba į medicinos sektorių pasaulyje pasižymi sparčiu augimu ir sukuria naujų technologijų kūrimo galimybes. Išskirtinis yra medicinos lazerių ir nanomedicinos technologijų plėtojimo poreikis, kuris gali tapti svarbiu Lietuvos tyrimų ir plėtros srities objektu. Padidėjusi informacinių technologijų svarba atveria medicinos techniką tobulinančių ir informacines technologijas kuriančių įmonių bendradarbiavimo bei skirtingų technologijų diegimo galimybes. Sveikatos technologijų ir biotechnologijų sektoriaus dinamika per pastaruosius 5 metus yra itin ryški. Sparčiai vystosi pažangių technologijų sritys: genų redagavimo, mikroskysčių technologijų, epigenetikos tyrimų, biosensorių. Genomo technologijų vystymas sietinas su labai plataus masto pasaulinėmis rinkomis, o vienas pagrindinių šios technologijos plėtros žingsnių, t. y. naujausios „CRISPR-Cas9“ metodologijos sukūrimas, yra įgyvendintas Lietuvoje.
Prioriteto „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ įgyvendinimo tematikos:
- Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai;
- Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai;
- Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui.
Tyrimai ir ataskaitos
Sumanios specializacijos poveikio vertinimas
Sumanios specializacijos poveikio vertinimo ataskaita (2021)
Sumanios specializacijos įgyvendinimo stebėsena
Sumanios specializacijos įgyvendinimo pažangos vertinimas
Sumanios specializacijos įgyvendinimo pažangos vertinimo ataskaita (2018)
Verslininkystės galimybių paieškos proceso galutinė ataskaita (2018)
Joint Research Centre (JRC) projekto ataskaita
Aukštojo mokslo institucijų vaidmuo Sumanioje specializacijoje
Tyrimų archyvas
Lithuanian RIS3: How it was designed
Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo kelrodžiai
Siūlymai dėl Lietuvos sumanios specializacijos prioritetų
MTEP ir inovacijų prioritetų identifikavimo metodika
Pasiūlymai dėl Lietuvos sumanios specializacijos prioritetinių krypčių
Analizė, nagrinėjanti Lietuvos ekonominius ir socialinius iššūkius ilgalaikėje perspektyvoje
Socioekonominiai iššūkiai pasaulyje
Įnašas į Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymą
2015 m. pradžioje Lietuvos sumanios specializacijos strategiją oficialiai patvirtino Europos Komisija. Atlikus Lietuvos sumanios specializacijos tarpinį vertinimą 2018 m. ir remiantis antrepreneriškos paieškos grupių (angl. entrepreneurial discovery process) medžiaga, buvo atsisakyta dviejų lygmenų modelio ir pereita prie vieno lygmens. To priežastis – smulkmeniškas technologijų aprašymas Lietuvos MTI sistemos dalyviams tapo ribojančiu veiksniu, siaurinančiu galimų finansuotinų idėjų lauką, de facto patenkančių į prioritetus, tačiau de jure neaprašytų.
Lietuvos sumanios specializacijos strategija pradėta rengti 2012 m. Šį procesą koordinavo Vyriausybės strateginės analizės centras (tuomet Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA)), įpareigotas Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų.
Daugiau apie sumanią specializaciją
Lietuvos sumanios specializacijos programa
Lietuvos sumanios specializacijos veiksmų planas
Projektas tiesiogiai susijęs su sumanios specializacijos stebėsena ir vertinimu:
Mokslo ir inovacijų politikos prioritetų nustatymo sistemos kūrimas ir diegimas
Europos komisijos puslapis apie sumanią specializaciją
Sumanios specializacijos rengėjai ir įgyvendintojai
Kontaktai
Vyriausybės strateginės analizės centras
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Jurgis Vasiliauskas el. paštas
Finansų ministerija
Simona Daukilaitė-Džibladzė el. paštas
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Lietuvos verslo paramos agentūra
Lietuvos mokslo taryba
Centrinė projektų valdymo agentūra