Spausdinti

Projektai

Vykdomi projektai

GERESNIS VALDYMAS

Įrodymais grįsto valdymo kompetencijų centro įkūrimas

kuriame lietuvos ateiti 2014 2020

Projekto kodas. Nr.10.1.1-ESFA-V-912-01-0025

Šiuo projektu siekiama tobulinti Vyriausybės ir ministerijų pajėgumą sprendžiant ilgojo laikotarpio ir horizontalius strateginius klausimus, taip pat skatinti inovacijas formuojant politiką ar įgyvendinant valstybės uždavinius.

Lietuvos valstybės raidos planavime trūksta tinkamų viešosios politikos analizės kompetencijų, pasigendama gerosios užsienio šalių praktikos pasitelkimo bei viešosios politikos inovacijų, strateginių klausimų sisteminio vertinimo ir atliktos jų kaštų-naudos analizės. Todėl šiuo projektu siekiama:

- sukuriant  įrodymais grįsto valdymo kompetencijų centrą (toliau – Centras) prie Vyriausybės kanceliarijos, kuris atliks kaštų naudos analizę ir sisteminius vertinimus strateginiais klausimais priskirtose viešosios politikos srityse (žmogiškųjų išteklių konkurencingumo didinimo, geresnio reglamentavimo, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) konkurencingumo didinimo, šešėlinės ekonomikos masto ir įtakos vertinimo ir kitose srityse);

- suformuojant vientisą įrodymais grįstos viešosios politikos praktiką nacionaliniu lygiu.

Centro sukūrimas sudarys sąlygas objektyvesnei, geriau duomenimis iliustruotai ir skaidresnei teisėkūrai. Taip pat sklandesnėms reformoms nacionaliniu lygiu ir prisidės prie efektyvesnio viešojo valdymo, efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir aktyvaus viešosios politikos proceso formavimo ir valdymo. Centro veiklos rezultatus naudos Vyriausybė, ministerijos, kitos viešojo valdymo institucijos sisteminiams sprendimams priimti.

Projekto tikslas – sustiprinti struktūrinių reformų bei viešosios politikos strateginių sprendimų kokybę Vyriausybės lygiu.

Projekto vykdytojas: 
LR Vyriausybės kanceliarija

Projekto partneriai:
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

Projekto trukmė: 59 mėn. 

MOKSLO, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ POLITIKA

INKREASE

INKREASE EU FLAG3INKREASE (Inovacijos ir žinios regionų veikloms ir sistemoms) siekia pagerinti dalyvaujančių regionų inovacijų plėtojimo pajėgumus, pagrindinis tikslas yra integruoti į skirtingas partnerių regionines strategijas priemones ir įrankius, kurie didintų įvairių inovacinių ekosistemų pajėgumus, sustiprintų mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir komercializuotų mokslinių tyrimų rezultatus.

INKREASE mokymosi procesas sprendžia aspektus, susijusius su:

  • struktūrizuotu inovacijų tinklų ir klasterių valdymu;
  • tinkamais įrankiais ir mechanizmais, siekiant pritraukti verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas;
  • naujausiais ir efektyviausiais valdymo modeliais;
  • sektoriaus specifiniais poreikiais.

INKREASE turi aiškų siekį koncentruotis į iššūkius, susidarančius iš RIS3 strategijos įgyvendinimo ir identifikuoti ir plėtoti naujos vertės grandines, kurios remtų mokslo - verslo bendradarbiavimą.

Gerosios praktikos dėl mokslo - verslo bendradarbiavimo valdymo modelių, verslo klasterių ir tinklų patirtys yra naudojamos, kaip įkvėpimą skatinančios priemonės regioninių veiksmų planuose.

Partnerystė apima 7 ES regionus su panašiais RIS3 prioritetais ir ERDF strategijos priemonėmis, įskaitant ir regionų valdžios institucijas, inovacijų agentūras ir verslo paramos centrus.

MOSTA prisidės prie INKREASE projekto pateikdama analizę apie Lietuvos RIS3 įgyvendinimą. Atlikdama nacionalines funkcijas, MOSTA pasinaudos šio projekto nauda, pritaikant geresnius įrodymais pagrįstų inovacijų politikos mechanizmus ir galės išmokti geriau koordinuoti Sumanios specializacijos įgyvendinimą.

Projektas įgalins geriau perimti gerąją Europos Sąjungos regionų patirtį plėtojant bendrus mokslo verslo projektus ir mokslinių tyrimų komercializavimą, kuriant ekosistemas ir siekiant tikslesnės ir efektyvesnės finansinių priemonių intervencijos.

Projekto naudos gavėjais bus visi valdžios, mokslo ir verslo subjektai, kurie susiję su Sumanios specializacijos strategijos įgyvendinimu. Atsakingos ministerijos galės perimti kitų regionų patirtį, kuriant ir administruojant su mokslo-verslo bendradarbiavimu susijusias viešosios intervencijos priemones, įmonės turės galimybę mokytis kaip efektyviau parengti paraiškas, administruoti projektus ir užtikrinti jų diegiamų produktų ilgalaikį tvarumą.

Taip pat MOSTA INKREASE projekte bus atsakinga už mokymų programos parengimą ir įgyvendinimą.

 Projekto internetinis puslapis http://www.interregeurope.eu/inkrease/

MANUMIX

MANUMIX logoMANUMIX – Europos regiono inovacijų politikos tobulinimo projektas pažangių gamybos procesų kryptyje

MANUMIX tikslas yra regioniniame lygyje per politikos vertinimą ir mokymąsi tarpusavyje stiprinti ir tobulinti inovacijų politikos efektyvumą pažangių gamybos metodų kryptyje.
Šiame projekte dalyvauja Baskijos regionas (Innobasque organizacija ir Baskijos vyriausybė), Lietuva (MOSTA), Italijos Piemonto regionas (Finpiemonte) ir Velsas (Velso vyriausybė). Projekto dalyviai susibūrė į konsorciumą, kad galėtų mokytis vieni iš kitų pažangių gamybos metodų krypties politikos ir jos vertinimo srityse. Projektą konsultuoja Orkestra, regioninio vystymo ir konkurencingumo srityje besispecializuojanti organizacija.

Visų dalyvaujančių regionų Sumanios specializacijos strategijose (S3) yra pažangių gamybos metodų kryptis. Įgyvendinant strategiją visi regionai susiduria su ankstesnės politikos įgyvendinimo palikimu, kuris buvo pagrįstas sistemine ir funkcine prieiga, o S3 kuriamas poveikis yra vertikalus. MANUMIX projektas būtent ir taikosi į šios sudėtingos situacijos lemtų iššūkių sprendimą.

MANUMIX biudžetas sudaro €937,661.00, iš kurių €778,978.95 skyrė Europos regioninės plėtros fondas finansuodamas 2014-2020 Interreg Europe programą.

Mokslo ir inovacijų politikos prioritetų nustatymo sistemos kūrimas ir diegimas

kuriame lietuvos ateiti 2014 2020Projekto kodas 10.1.1-ESFA-V-912-01-0003

Lietuva, vertinant pagal eilę kriterijų, yra nuosaiki inovatorė. Valstybė, pagal inovacijų švieslentę, Europoje užima 24 vietą iš 28. Konkurencingos, tvarios ir stiprios ekonomikos auginimui Lietuva turi vystyti bei puoselėti savo inovacijų potencialą; tad šiuo projektu yra siekiama sukurti, išbandyti ir įdiegti valdymo proceso priemones tam, kad MTEP ir inovacijų politika būtų vykdoma nuosekliai siekiant proveržio Lietuvos mokslo ir ūkio srityse.

Projekto metu bus siekiama (1) sukurti ir išbandyti MTEP ir inovacijų politikos prioritetų stebėsenos ir poveikio vertinimo įrankius, (2) sukurti ir išbandyti MTEP ir inovacijų politikos prioritetų nustatymo įrankius, ir (3) stiprinti projekto darbuotojų gebėjimus, siekiant suburti kompetencijų tinklą užtikrinantį projekto veiklų įgyvendinimo kokybę ir tęstinumą.
Siekiamas projekto rezultatas yra sistemos, kuri padėtų formuoti ir įgyvendinti nuoseklią MTEPI politiką bei prisidėtų prie tvarios Lietuvos ūkio plėtros, sukūrimas ir įdiegimas. Ši sistema taip pat padės viešojo valdymo darbuotojams ir dirbantiems su MTEPI priimti įrodymais grįstus sprendimus.

Projekto tikslas:

Sukurti ir įdiegti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų politikos prioritetų nustatymo sistemą

Projekto veiklos:

1.1. MTEP ir inovacijų politikos prioritetų stebėsenos ir poveikio vertinimo įrankių sukūrimas ir išbandymas
1.2. MTEP ir inovacijų politikos prioritetų nustatymo įrankių sukūrimas ir įdiegimas
1.3. Projekto darbuotojų gebėjimų stiprinimas

Projekto partneris: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 60 mėn.

Mokslo ir studijų pažangos stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas

ESFIVP

Valstybės sprendimų priėmėjai – Seimas, Vyriausybė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA) pavedė įgyvendinti  mokslo ir studijų institucijų, jų infrastruktūros, įgyvendinamų studijų ir mokslo veiklų efektyvumo stebėseną ir pažangos vertinimą.

Tačiau iki šiol realiai nėra sukurtos valstybiniu lygiu patvirtintos pažangos vertinimo sistemos, kuri leistų priimti pagrįstus mokslo ir studijų strateginio valdymo sprendimus.

Įvykdžius projektą, bus sukurti ir įdiegti sistemos poreikius atitinkantys 8 (aštuoni) mokslo ir studijų pažangos stebėsenos ir vertinimo įrankiai, kurie leis formuoti įrodomais grįstą mokslo ir studijų politiką, priimti valdymo sprendimus, tobulinti mokslo ir studijų veiklą tiek nacionaliniu, tiek instituciniu lygmeniu.

MOSTA sukurs ir išbandys įrankius, kurie skirti mokslo ir studijų institucijų veiklos bei mokslo ir studijų sistemos pažangai stebėti, vertinti. Taip pat projekto metu bus ugdomi projekto tikslinės grupės (mokymosi visą gyvenimą sistemos institucijų darbuotojai) gebėjimai reikalingi projekto metu kuriamų įrankių bei jų pagrindu gautų rezultatų panaudojimui įgyvendinant mokslo ir studijų politiką bei MOSTA interneto svetainėje bus vizualizuota statistinė informacija apie mokslo ir studijų sistemos pažangą, kuri užtikrins plačią prieigą prie pažangos stebėsenos ir vertinimo informacijos suinteresuotosioms šalims bei visuomenei.

Projekto veiklos

  • 1.1. Mokslo ir studijų pažangos stebėsenos ir vertinimo įrankių sukūrimas ir išbandymas
  • 1.2. MOSTA darbuotojų ir mokymosi visą gyvenimą sistemos institucijų darbuotojų gebėjimų stiprinimas

Projekto trukmė

2015-11-02 – 2020-11-30

Atlikti tyrimai:

Mokslo ir studijų pažangos stebėsenos ir vertinimo įrankiai:

Tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapio sukūrimas

kuriame lietuvos ateiti 2014 2020

Projekto Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-05-0001

Tarptautinis bendradarbiavimas MTEP ir inovacijų srityje (toliau – MTEPI) yra viena iš priemonių, prisidedančių prie MTEPI kokybės didinimo ir tyrėjų kritinės masės telkimo. Platesniame kontekste tarptautinis bendradarbiavimas skatinamas dėl teigiamos įtakos šalies konkurencingumui ir potencialo spręsti globalaus masto iššūkius.

MTEPI sistemos vertinimai akcentuoja tarptautinio bendradarbiavimo stoką ir jo didinimo svarbą, siekiant sustiprinti tarptautinį Lietuvos mokslo ir studijų sistemos konkurencingumą.

Įvertinus tarptautinį Lietuvos mokslo potencialą, atlikus užsienio šalių strategijų analizę, įvertinus vizitų metu pasiektus rezultatus, užtikrinus suinteresuotųjų šalių įsitraukimą ir pasiektų rezultatų aptarimą, bus sukurtas MTEPI tarptautinio bendradarbiavimo žemėlapis, kurį sudarys rekomendacijos dėl MTEPI tarptautinio bendradarbiavimo krypčių, bendradarbiavimo potencialo įsivertinimo metodika ir MTEPI bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis analizės interaktyvus įrankis.

MTEPI tarptautinio bendradarbiavimo žemėlapis padės nustatyti kryptingesnes tarptautinio MTEPI bendradarbiavimo gaires, leisiančias strategiškai išnaudoti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes Lietuvos MTEPI konkurencingumo didinimui, tyrėjų kompetencijų augimui bei naujų tyrėjų ugdymui. MTEPI tarptautinio bendradarbiavimo žemėlapis sukurs priemonių sistemą, kurias taikant bus skatinimas tarptautinis MTEPI bendradarbiavimas, surinktais įrodymais bus galima remtis rengiant valstybės mokslo ir inovacijų, grįstų MTEP, tarptautiškumo strategiją. Projekto rezultatai padės nustatyti  Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo potencialą bei prioritetus MTEPI srityje, pasitarnaus identifikuojant strategiškai svarbius partnerius, nustatys didžiausią poveikį turinčius sinerginius ryšius tarp tarptautinių MTEPI programų, taip pat pateiks rekomendacijas dėl galimų priemonių, kurios suaktyvintų dalyvavimą tarptautinėse MTEPI programose ir kitose iniciatyvose.

Projekto tikslas: Sukurti tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapį, siekiant nustatyti Lietuvos mokslo potencialą tarptautiniame kontekste ir sustiprinti Lietuvos tyrėjų pajėgumus vykdyti aukšto lygio MTEP veiklas.

Projekto veikla: Lietuvos MTEPI veiklos perspektyvumo įvertinimas ir mokslo tarptautinio bendradarbiavimo žemėlapio sukūrimas.

Projekto trukmė: 60 mėn. 

Public Policy Learning Lab (P2L2)

p2l2Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra dalyvauja tarpregioniniame Europos Sąjungos projekte – Public Policy Learning Lab (P2L2). Lietuvos atstovai kartu su šalies verslo atstovais dalinasi valstybės patirtimi pažangių medžiagų ir gamybos procesų technologijų srityse.

Projekto partneriai yra šeši žemyno regionai: Lietuva, Danija, Italija, Lenkija, Prancūzija ir Vokietija. Projektas atveria duris į pažangiausias įmones ir laboratorijas: Airbus aeronautikos centrus, 3D gamybos bei biomimikinių technologijų mokslo centrus, gynybos pramonės įmones ir susijusias mokslinių tyrimų laboratorijas.

P2L2 projektas ir dėmesys pažangioms medžiagoms bei pažangiems gamybos procesams yra susijęs su Europos Komisijos visoms ES valstybėms narėms įpareigota Sumanios Specializacijos Strategija. Sumanios Specializacijos Strategijoje šalys turėjo nusistatyti mokslinius prioritetus, kuriuose turi didžiausią potencialą ir telktų viešąsias bei privačias investicijas. Vieną iš šešių Lietuvos prioritetų padedantis stiprinti P2L2 projektas yra įgyvendinamas iki 2020 metų. ES Tarpregioninio bendradarbiavimo programa tam numato skirti 1,7 mln. Eur.

Pagrindinis projekto tikslas yra regioninio vystymo politikos ir programų įgyvendinimo tobulinimas.

Kiti projekto tikslai:

  • Įrodymais grįstos politikos formavimu tobulinti ir koordinuoti efektyvesnį inovacijų politikos skatinimas
  • Bendradarbiavimo gerinimas ir informacijos sklaida tarp skirtingų Europos regionų, kurie veikia pažangių medžiagų srityje.

Žinių kūrimas, kaip veikia Europos inovacijų mechanizmas ir kaip jį koordinuoti bei valdyti tarp skirtingų veikėjų.

ŠVIETIMO POLITIKA

Azerbaidžano aukštojo mokslo sistemos stiprinimas

Lietuva ir Latvija, kaip jaunesnieji projekto partneriai, kartu su Prancūzija laimėjo ES Dvynių programos finansavimą ir teiks ekspertinę pagalbą stiprinant aukštojo mokslo sistemą Azerbaidžane. Įgyvendinant šį projektą bus siekiama užtikrinti Azerbaidžano aukštojo mokslo sistemos kokybę ir konkurencingumą.

Projekto metu, Lietuvos aukštojo mokslo ekspertai kartu su Prancūzijos ir Latvijos partneriais perduos gerąją patirtį stiprindami Azerbaidžano švietimo ministerijos bei aukštojo mokslo institucijų gebėjimus taikyti Europos aukštojo mokslo erdvės (EHEA) principus. Siekiama, kad nuoseklus šių principų diegimas ir taikymas padėtų Azerbaidžanui sklandžiai pereiti prie į studentą orientuotos mokymo sistemos ir mokymosi siekinių metodo. Projekto metu numatoma peržiūrėti nacionalinius švietimo standartus, diegti į studentą orientuotą studijų modelį, stiprinti kokybės užtikrinimo sistemą bei peržiūrėti aukštąjį mokslą reglamentuojančius teisės aktus.

Projektas truks 24 mėnesius, jo įgyvendinimui Europos Komisija skirs 1,2 mln. eurų. Lietuvai konsorciume atstovaus Švietimo ir mokslo ministerija, Vyriausybės strateginės analizės centras bei Europos socialinio fondo agentūra.

Europos Komisijos finansuojama ES Dvynių programa remia skirtingų šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą, stiprina šalių paramos gavėjų administravimo gebėjimus, padeda joms įgyvendinti būtinas reformas. ES Dvynių programa siekiama priartinti ES Rytų ir Pietų partnerystės šalių sistemas arčiau ES standartų, stiprinti valstybių institucijų bendradarbiavimą bei stiprinti dalyvių institucinius bei administracinius gebėjimus.

EUROSTUDENT

Kas yra EUROSTUDENT?

EUROSTUDENT yra tarptautinis projektas, apjungiantis bendras tyrėjų, apklausų atlikėjų, nacionalinių ministerijų atstovų, studentų asociacijų bei kitų suinteresuotųjų pusių pastangas ištirti socialines bei ekonomines studentų gyvenimo sąlygas aukštojo mokslo sistemose Europoje. Projektas vykdomas nuo 1990 m., jį koordinuoja konsorciumas, atstovaujamas septynių Europos šalių, iš viso projekte dalyvauja 28 šalys. Pagrindinis EUROSTUDENT projekto tikslas yra sugretinti palyginamus duomenis apie Europos aukštojo mokslo socialinę dimensiją skirtingose Europos šalyse.


 

EUROSTUDENT įgyvendinimas

Projekto įgyvendinimo metu apklausos būdu renkami duomenys apie studentų socialines, ekonomines bei gyvenimo sąlygas, taip pat apie patekimo į aukštojo mokslo sistemą kelią bei laikinąjį tarptautinį judrumą (dalines studijas užsienyje). Po kiekvienos duomenų surinkimo bangos, kruopščiai atrinkti ir šalis palyginantys duomenys yra pateikiami visiems prieinamoje Europos valstybių lyginamojoje studijoje anglų kalba. Studijos rezultatais naudojasi ne tik kiekviena dalyvaujanti šalis, bet ir Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas, Bolonijos proceso priežiūros grupė (BFUG).

EUROSTUDENT nauda

EUROSTUDENT projektas remiasi prielaida, kad šalių palyginimas padeda suprasti nacionalinių aukštojo mokslo sistemų stiprybes, silpnybes arba išskirtinius bruožus bei įvertinti savo nacionalines aukštojo mokslo sistemas naujoje šviesoje. Šis projektas stiprina kiekvienos šalies socialinės aukštojo mokslo dimensijos stebėsenos sistemos pamatus, leidžiančius įvertinti priimtų sprendimų rezultatyvumą ir/ar efektyvumą.

EUROSTUDENT projekto įgyvendinimas Lietuvoje

Lietuva į EUROSTUDENT projektą įsijungė 2005 metais ir jau dalyvavo trijose EUROSTUDENT III bei IV, V bangose bei tęsia dalyvavimą EUROSTUDENT VI tyrime. EUROSTUDENT VI tyrimas pradėtas 2016 m. Jį vykdo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu. MOSTA, bendradarbiaudama su visomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis bei Lietuvos studentų sąjunga, atliks Lietuvos studentų apklausą, pagal EUROSTUDENT VI projekto pateiktą klausimyną, pateiks duomenis EUROSTUDENT organizatoriams, palygins juos su EUROSTUDENT V tyrimo rezultatais bei, remiantis naujosios apklausos rezultatais, pateiks rekomendacijas dėl studentų socialinės paramos sistemos tobulinimo. Šiais metais EUROSTUDENT apklausa pradėta vykdyti balandžio pradžioje.

Kviečiame susipažinti su nacionaliniais EUROSTUDENT VI rezultatais, kurie atspindi studentų socio-ekonominę situaciją Lietuvoje. 

Daugiau informacijos apie tarptautinį EUROSTUDENT projektą:

Apie EUROSTUDENT tyrimą Lietuvos žiniasklaidoje

Turinčius klausimų dėl EUROSTUDENT projekto, kviečiame kreiptis elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. .

Moldovos profesinio mokymo sistemos stiprinimas ir efektyvumo didinimas

Europos Komisijos (EK) atstovybės Moldovos Respublikoje ir Moldovos Respublikos švietimo ir kultūros ministerijos  sprendimu, Vyriausybės strateginės analizės centras (Strata) su parteriais Suomijoje (vyresnysis projekto partneris) ir Estijoje konsorciumui patikėta atsakomybė įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) Dvynių programos projektą, kuriuo siekiama sustiprinti Moldovos profesinio mokymo sistemą ir padidinti jos efektyvumą.

Projekto metu švietimo ekspertai iš Lietuvos, Suomijos ir Estijos teiks pagalbą Moldovos Respublikos švietimo, kultūros ir mokslo ministerijai bei šalies profesinio mokymo sistemos dalyviams. Esminis tikslas – padėti sistemos dalyviams įgyvendinti nacionalinę 2013-2020 m. profesinio mokymo strategiją, taip pat sustiprinti institucinius gebėjimus profesinio mokymo kokybės užtikrinimo srityje, ypatingą dėmesį skiriant profesijos mokytojų kompetencijoms ir bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi skatinimui.

Projektas bus vykdomas dviem pagrindinėmis kryptimis. Pirmoji prioritetinė kryptis – kokybės užtikrinimo mechanizmų profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sistemose stiprinimas. Antroji – profesinio mokymo pasiūlos ir paklausos dermės didinimas.

„Strata“ vykdo profesinio mokymo ir žmogiškųjų išteklių stebėseną, atlieka kvalifikacijų poreikio  prognozavimą, rengia strategines įžvalgas ir rekomendacijas dėl specialistų rengimo profesiniame mokyme. Ši patirtis yra kertinė, analizuojant ir vertinant Moldovos profesinio mokymo sistemos kaitą, identifikuojant iššūkius ir numatant kelius kaip juos įveikti.

Projekto įgyvendinimui bus skirta 1,3 mln. Projekto trukmė – dveji metai. Pagrindinės projekto veiklos apima Moldovos sistemos raidos analizę, vertinimą ir rekomendacijas, Moldovos atstovų supažindinimą su Lietuvos, Suomijos ir Estijos patirtimi profesinio mokymo politikos formavimo, nacionalinės kvalifikacijų sandaros diegimo, mokytojų rengimo ir kokybės užtikrinimo srityse.

Europos Komisijos finansuojama ES Dvynių programa remia skirtingų šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą, stiprina šalių paramos gavėjų administravimo gebėjimus, padeda joms įgyvendinti būtinas reformas. ES Dvynių programa siekiama priartinti ES Rytų ir Pietų partnerystės šalių sistemas arčiau ES standartų, stiprinti valstybių institucijų bendradarbiavimą bei stiprinti dalyvių institucinius bei administracinius gebėjimus.

Profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemų ir procesų stiprinimas

kuriame lietuvos ateiti 2014 2020

Projekto kodas. 09.4.1-ESFA-V-713-03-0001

Profesinio mokymo sistemai keliami vis aukštesni reikalavimai, kurių įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo profesinio mokymo įstaigų veiklos kokybės. Todėl būtina siekti, kad profesinio mokymo įstaigų bendruomenės kasdieninėje savo veikloje gebėtų palaikyti veiksmingas vidines kokybės užtikrinimo sistemas, grįstas mokyklos bendruomenės lyderyste, suinteresuotųjų šalių į(si)traukimu, orientacija į rezultatus bei sisteminiu požiūriu į kokybės valdymą. Viena iš profesinio mokymo įstaigų veiklos kokybės gerinimo priemonių yra išorinis vertinimas, apimantis profesinio mokymo įstaigų veiklos kokybės išorinį vertinimą ir profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybės išorinį vertinimą.

Profesinio mokymo išorinis vertinimas turi vykti periodiškai ir apimti sistemingą informacijos ir duomenų apie profesinio mokymo programų įgyvendinimo ir profesinio mokymo įstaigos veiklos kokybę rinkimą, analizę ir vertinimą, siekiant sudaryti prielaidas nuolat gerinti profesinio mokymo įstaigų veiklos rezultatus, didinti profesinio mokymo atitikimą darbo rinkos poreikiams, efektyviau panaudoti turimus finansinius ir kitus išteklius, didinti absolventų įsidarbinamumą bei plėtoti kokybės kultūrą.

Siekiant stiprinti ir plėtoti profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemą, būtina sukurti ir įdiegti profesinio mokymo institucijų veiklos ir profesinio mokymo programų įgyvendinimo stebėsenos sistemą, kurioje būtų periodiškai renkami, kaupiami ir atnaujinami rodikliai apie profesinio mokymo įstaigų veiklos ir jų vykdomų profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybę, atnaujinti ar sukurti naujus būtinus profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo instrumentus, stiprinti institucijų, vykdančių profesinio mokymo kokybės išorinį vertinimą, ekspertinius gebėjimus.

Projekto tikslas – stiprinti profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemas ir procesus.

Projekto pagrindiniai rezultatai: sukurta ir įdiegta profesinio mokymo institucijų veiklos ir profesinio mokymo programų įgyvendinimo stebėsenos sistema, atnaujinti ar sukurti nauji profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo instrumentai, sustiprinti institucijų, vykdančių profesinio mokymo kokybės išorinį vertinimą, ekspertiniai gebėjimai, atliktas profesinio mokymo kokybės išorinis vertinimas ir jo rezultatų analizė.

Projekto metu pasiekti rezultatai prisidės prie nacionalinės politikos ir ES strateginių nuostatų ir rekomendacijos šalims narėms dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo įgyvendinimo (2009-06-18; 2009/C 155/01).

Projekto tikslinė grupė – mokytojai, ekspertai, mokymosi visą gyvenimą sistemos institucijų administracijos darbuotojai, mokiniai. darbuotojai, mokiniai.

Projekto vykdytojas:
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras

Projekto partneriai:
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra

Projekto trukmė: 48 mėn. 

Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas

kuriame lietuvos ateiti 2014 2020

Projekto kodas 10.1.1-ESFA-V-912-01-0004

Pirminiai stebėsenos rezultatai ir tyrimai rodo, kad švietimo pasiūla nėra sistemiškai derinama su visuomenės ir šalies ūkio poreikiais. Nėra aiškaus mechanizmo, leidžiančio įvertinti visuomenės ir ūkio poreikius, ir tikslingai planuoti švietimo pasiūlą. Šioms įvardijamoms problemoms spręsti įgyvendinant projektą bus kuriama metodika, kuri įveiklins Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos rezultatus ir leis analizuoti bei vertinti švietimo pasiūlą bei teikti rekomendacijas dėl švieitmo pasiūlos planavimo, atsižvelgiant į visuomenės ir ūkio poreikius. Taip pat projekto metu bus ugdomi projekto tikslinės grupės gebėjimai, reikalingi projekto metu rengiamų tyrimų ir metodikos bei jų pagrindu gautų rezultatų pritaikymui mokslo ir studijų politikos įgyvendinimui.

Sukurtos švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos teikiamos informacijos pagrindu bus teikiamos rekomendacijos projekto tikslinei grupei – valstybės institucijoms, atsakingoms už švietimo politikos formavimą ir įgyvendinimą. Rekomendacijos sudarys sąlygas priimti įrodymais pagrįstus sprendimus žmogiškųjų išteklių ir švietimo politikos srityse, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius ir prognozes.

Projekto tikslas: Padidinti švietimo pasiūlos planavimo efektyvumą ir jo įgyvendinimo kokybę.

Projekto veiklos:

1.1. Švietimo pasiūlos analizės, vertinimo ir planavimo metodikos sukūrimas ir įdiegimas
1.2. MOSTA darbuotojų gebėjimų stiprinimas

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 36 mėn.

ŽMOGIŠKOJO KAPITALO POLITIKA

EUROGRADUATE

Lietuva yra viena iš aštuonių Europos valstybių, kuriai suteikta galimybė įgyvendinti pilotinį „Eurograduate“ tyrimą. Europos Komisijos inicijuotu tyrimu pirmą kartą siekiama gauti tokios apimties duomenis apie Europos aukštųjų mokyklų absolventus.

Tikimasi, kad šis tyrimas taps vienu iš pamatinių ramsčių, renkant Europos mastu palyginamus duomenis apie aukštųjų mokyklų absolventus, jų integraciją darbo rinkoje, socialinius švietimo rezultatus, mobilumą ir vaidmenį visuomenėje. Lietuvoje tyrimą įgyvendina Vyriausybės strateginės analizės centras (Strata).

Numatoma, kad įgyvendintinus pilotinį tyrimą bei pagal jo rezultatus patobulinus naudojamas metodikas, tyrimas bus įgyvendinamas visoje Europoje.

Pilotiniame „Eurograduate“ tyrime galės dalyvauti Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro ir magistro studijų absolventai, kurie baigė studijas 2013 arba 2017 m. 

Europos Komisijos pranešime nurodoma, kad ši studija yra ypač svarbi siekiant giliau suprasti sąsają tarp švietimo ir darbo rinkos, o taip pat siekiant užtikrinti kokybiškų ir aktualių įgūdžių suteikimą studentams visoje Europoje. Absolventų stebėsena skirtingomis formomis yra vykdoma daugelyje Europos šalių. Šis tyrimas žymi naujo etapo pradžią – bandymą nupiešti visos Europos absolventų paveikslą.

Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas

kuriame lietuvos ateiti 2014 2020

Projekto kodas 10.1.1-ESFA-V-912-01-0004

Pirminiai stebėsenos rezultatai ir tyrimai rodo, kad švietimo pasiūla nėra sistemiškai derinama su visuomenės ir šalies ūkio poreikiais. Nėra aiškaus mechanizmo, leidžiančio įvertinti visuomenės ir ūkio poreikius, ir tikslingai planuoti švietimo pasiūlą. Šioms įvardijamoms problemoms spręsti įgyvendinant projektą bus kuriama metodika, kuri įveiklins Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos rezultatus ir leis analizuoti bei vertinti švietimo pasiūlą bei teikti rekomendacijas dėl švieitmo pasiūlos planavimo, atsižvelgiant į visuomenės ir ūkio poreikius. Taip pat projekto metu bus ugdomi projekto tikslinės grupės gebėjimai, reikalingi projekto metu rengiamų tyrimų ir metodikos bei jų pagrindu gautų rezultatų pritaikymui mokslo ir studijų politikos įgyvendinimui.

Sukurtos švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos teikiamos informacijos pagrindu bus teikiamos rekomendacijos projekto tikslinei grupei – valstybės institucijoms, atsakingoms už švietimo politikos formavimą ir įgyvendinimą. Rekomendacijos sudarys sąlygas priimti įrodymais pagrįstus sprendimus žmogiškųjų išteklių ir švietimo politikos srityse, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius ir prognozes.

Projekto tikslas: Padidinti švietimo pasiūlos planavimo efektyvumą ir jo įgyvendinimo kokybę.

Projekto veiklos:

1.1. Švietimo pasiūlos analizės, vertinimo ir planavimo metodikos sukūrimas ir įdiegimas
1.2. MOSTA darbuotojų gebėjimų stiprinimas

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 36 mėn.

Žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimo sistemos atnaujinimas ir funkcionalumo palaikymas

kuriame lietuvos ateiti 2014 2020

Projekto kodas 09.4.3-ESFA-V-834-02-0001

Projekto tikslas: tobulinti vidutinės trukmės žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimo sistemą

Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus Nutarimą Nr. 162 „Dėl Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų aprašo patvirtinimo“ ir pradėjus įgyvendinti nuolatinę žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemą nacionaliniu lygmeniu, atsirado pagrindas kardinaliai atnaujinti 2013–2015 m. Ūkio ministerijos užsakymu parengtą ,,Žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimo ir kvalifikacijų sąsajų su darbo vieta stebėsenos“ modelį, panaudojant ir integruojant Nacionalinėje žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemoje kaupiamus detalius valstybinių registrų ir informacinių sistemų rodiklius. Iš esmės atnaujinto modelio rezultatai leis įvertinti dabartinę ir prognozuojamą darbo jėgos paklausą ir pasiūlą pagal darbo rinkos struktūrą (kvalifikacija, profesija) bei pasiskirstymą (savivaldybės). Informacija apie darbo jėgos trūkumą ar perteklių leis formuoti duomenimis grįstą darbo rinkos ir švietimo sistemos viešąją politiką, siekiant efektyvaus žmogiškųjų išteklių planavimo ir kaštų valstybėje paskirstymo.

Rezultatams pasiekti numatoma atlikti šiuos darbus:

  • susieti Lietuvos profesijų klasifikatoriaus profesijų pogrupius su studijų ir mokymo programomis ir atlikti Lietuvos profesijų klasifikatoriaus profesijų pogrupių susiejimo su studijų ir mokymo programomis testavimą;
  • atnaujinti žmogiškųjų išteklių paklausos darbo rinkoje duomenų bazę, naudojamą žmogiškųjų išteklių paklausos vidutinės trukmės prognozavimo įrankyje;
  • atnaujinti prognozavimo modelį, kuris remtųsi išsamiais Lietuvos registruose kaupiamais duomenimis;
  • atnaujinti interneto platformą, kurioje bus publikuojami prognozavimo ir stebėsenos rezultatai.

Projekto vykdytojas:

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

Projekto trukmė: 36 mėn.

Įgyvendinti projektai

MOKSLO, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ POLITIKA

Baltijos jūros mokslo tinklas (BSN)

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) kartu su Hamburgo (Vokietija) mokslo, tyrimų ir lygių galimybių ministerija, Danijos, Švedijos, Lenkijos, Suomijos, Estijos partneriais įgyvendina INTEREG Baltijos jūros regiono programos projektą Baltijos jūros mokslo tinklas (BSN).

Projekto pagrindinis tikslas - užtikrinti geresnį politikos koordinavimą suinteresuotųjų šalių mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo srityse. Taip pat sukurti rekomendacijas sprendimų priėmėjams dėl Baltijos šalių ir ES mokslininkų mobilumo įgyvendinant ilgalaikius sudėtingus mokslinius projektus.

Projekto metu siekiama sukurti tampresnį tarpregioninį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityje, mokslininkų aktyvesnį bendrą dalyvavimą moksliniuose projektuose ir judumo skatinimą, finansavimo schemų sukūrimą skatinant tarpvalstybinį mokslinių tyrimų ir naujovių kūrimą ir diegimą.

MOSTA yra projekto partneris, kuris atlieka jaunųjų mokslininkų ir sprendimų priėmėjų tyrimą bei organizuos nacionalinį seminarą, kuriame aptars Lietuvos mokslininkų poziciją mobilumo klausimais.

Apie Baltijos jūros mokslo tinklas (BSN) daugiau skaityti interneto svetainėje: http://www.baltic-science.org

PRANEŠIMAI:

MOSTA eksperto Tado Juknevičiaus pranešimas skaitytas vasario 8 d. Sant Peterburge vykusioje CBSS ir Sankt Peterburgo aukštųjų mokyklų rektorių tarybos organizuotoje konferencijoje  "Baltijos jūros mokslo diena".

Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas 2014-2015 m.

Tyrimo grafikas

tyrimo grafikas

Metodika

Metodika buvo sukurta bendradarbiaujant su Technopolis Group ekspertais. Rengiant siūlymus buvo atsižvelgta į Lietuvos mokslo sistemos specifiką, išakytus Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos bei universitetų ir mokslinių tyrimų institutų pastabas ir siūlymus. 2011 – 2013 metais Technopolis Group kartu su Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija vykdė mokslinės veiklos palyginamąjį tyrimą Latvijos Respublikoje. Kaimyninės šalies patirtis, kuriant Lietuvos tyrimo metodiką, leido optimizuoti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams tenkantį krūvį. Su metodika galite susipažinti čia (anglų kalba).

2017 m. ekspertinio palyginamojo MTEP vertinimo vertinamųjų vienetų sudarymo formą galite parsisiųsti paspaudę šią nuorodą.

Savianalizė

Mokslo veiklos palyginamojo tyrimo antrosios dalies savianalizės klausimyno pildymas

Ataskaitos pateikimo procedūros

  • Kiekvieno vertinamojo vieneto kontaktinis asmuo (arba institucijos nurodytas kontaktinis asmuo) gauna elektroninį laišką su unikalia nuoroda į anketą ir prisegtu excel dokumentu, kuriame pildoma dalis klausimų.
  • Institucijoms paprašius anketa taip pat bus atsiųsta ir .doc formatu, tačiau pateikti visą informaciją vertinamieji vienetai turės užpildydami elektroninę formą ir prisegdami užpildytas excel lenteles. Atkreipiame dėmesį, kad kopijuojant iš .doc į online formą, automatiškai nepriimamas tekstas, viršijantis numatytą simbolių skaičių.
  • Užpildžius dalį anketos ją išsaugoti galima paspaudus mygtuką Resume later, esantį kiekvieno apklausos lapo apačioje, kairėje. Sistema paprašys nurodyti pseudonimą, slaptažodį ir el. pašto adresą, kuriuo išsiųs naują nuorodą. Atnaujinti pildymą galima paspaudus nuorodą, kuri bus atsiųsta naujai nurodytu el. pašto adresu. Vėliau pildant ir paspaudus mygtuką Resume later nuoroda išliks ta pati.

  • Vertinamieji vienetai turės galimybę suformuoti ataskaitą .pdf formatu.
  • Užpildžius klausimyną ir pateikus jį MOSTA, bus suformuota anketa ir išsiųsta vertinamiesiems vienetams (arba institucijos nurodytam kontaktiniam asmeniui) galutiniam suderinimui. Vertinamieji vienetai turės oficialiu raštu patvirtinti, kad pateikta informacija yra teisinga.
  • Ekspertai vertinimą atliks anglų k.

Ataskaitos pildymas:

  • 3.1.3 ir 3.2.3 Jei vienas padalinys yra išskirtas į kelis vertinamuosius vienetus, administracinio ir techninio personalo duomenys paskaičiuojami proporcingai akademinio ir mokslinio personalo FTE sumai.
  • 4.2.1. Vertinamojo vieneto publikacijos iš Publikacijų duomenų bazės (PDB) nurodomos pagal 2014-03-31 darbuotojų sąrašą. PDB sugeneruos galimybę gauti kiekvieno darbuotojo publikacijų skaičių 2009-2013 m.
  • 5.1. Jei vienas padalinys yra išskirtas į kelis vertinamuosius vienetus, magistrų ir doktorantų duomenys paskaičiuojami proporcingai akademinio ir mokslinio personalo FTE sumai.
  • 5.2. Jei yra vykdoma jungtinė doktorantūra, visos procese dalyvaujančios institucijos gali įsirašyti tuos pačius doktorantus.
  • Excel dokumente 5.2 5.3 lapuose stulpelyje E įrašyti tiksliai sritį iš lapo Fields_classification_table.
  • 6.1 6.2 8.5 9.2 9.3 lapuose ištrinti nereikalingas eilutes (jei užpildytas tik laukas A).
  • 8.5 lape stulpeliuose B C D palikti tik yes arba no.
  • 9.1. Informacija apie vertinamojo vieneto gautas lėšas, jei administracinis padalinys išskaidytas į kelis vertinamuosius vienetus, paskaičiuojama proporcingai akademinio ir mokslinio personalo FTE sumai.
  • 9.1.3. Pateikiama informacija apie lėšas neapima lėšų, gautų vykdant ES struktūrinių fondų projektus.

Kilus klausimams kreiptis:

  • Rolandas Jakštys, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. ; tel. 243 0106 (techniniai klausimai)
  • Rimantas Skirmantas, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. , tel. 243 0106
  • Mindaugas Muckus, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. , tel. 8 686 50237 (duomenų iš PDB gavimo klausimai)

Ataskaitos

Mokslinės veiklos palyginamajame tyrime dalyvavę tarptautiniai ekspertai parengė ataskaitas apie kiekvieną vertintą mokslo sritį. Kviečiame susipažinti.

Taip pat čia galite rasti mokslinės veiklos palyginamojo tyrimo rezultatų pristatymo renginiuose ekspertų rodytas prezentacijas:

Informacija apie mokslinės veiklos palyginamojo tyrimo procesą 

Bendrų rezultatų apžvalga

Ekspertai

Humanitariniai mokslai

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Peter Jonkers (Panel Chair) Tilburg School of Catholic Theology Netherlands
Mikko Ketola University of Helsinki Finland
Juhani Klemola University of Tampere Finland
Massimo Leone University of Torino Italy
Gabriel Sandu University of Helsinki Finland
Louis Vos Catholic University Leuven Belgium Belgium
Paul Allain University of Kent United Kingdom
Evgeny Dobrenko University of Sheffield United Kingdom

Žemės ūkio mokslai

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Ken Thomson  (Panel Chair) Professor Emeritus, University of Aberdeen United Kingdom
Vladimir Kren The Institute of Microbiology Czech Republic
Katri Kärkkäinen Finnish Forest Research Institute Finland
Qendrim Zebeli The University of Veterinary Medicine Austria

Fiziniai mokslai

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Ron Perrot (Panel Chair) University of Oxford United Kingdom
Esko I. Kauppinen Aalto University Finland
Olli Martio Finnish Academy of Science and Letters Finland
Yves Petroff  Brazilian Synchrotron Light Laboratory France
Mathias Senge Trinity Biomedical Sciences Institute Republic of Ireland
Alvar Soesoo Tallinn University of Technology Estonia

Biomedicinos mokslai (1 grupė)

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Ferenc Jordán (Panel Chair) The Microsoft Research - University of Trento Hungary
Ülo Niinemets Estonian University of Life Sciences Estonia
Zorica Svirčev  University of Novi Sad Serbia

Biomedicinos mokslai (2 grupė)

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Antti Vaheri (Panel Chair) University of Helsinki, Haartman Institute Finland
Dinko Mitrecic University of Zagreb , Croatian Institute for Brain Research Croatia
Graeme D. Smith University of Edinburgh, School of Health in Social Science United Kingdom
Makara Gabor Institute of Experimental Medicine Hungary
Roland Pochet Université Libre de Bruxelles, Laboratoire d'Histologie générale Belgium

Technologijos mokslai (1 grupė)

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Prof. Laurens Katgerman (Panel Chair) Delft University of Technology  Netherlands
Prof. Frank Behrendt TU Berlin Germany
Prof. Ronny Berndtsson Lund University Sweden
Prof. Thanasis C. Triantafillou University of Patras  Greece

Technologijos mokslai (2 grupė)

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Pavel Ripka (Panel Chair) Czech Technical University  Check Republic
Simon Deleonibus IEEE Fellow; CEA, LETIMINATEC Campus France
Erkki Ikonen Aalto University,  Finland
Stefan Jaehnichen Technical University of Berlin Germany

Socialiniai mokslai (1 grupė)

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Jose Gines Mora Ruiz (Panel Chair) University of London Spain
Erik de Gier Radboud University Netherlands
Thomas Hartman Stockholm University Sweden
Jakub Fischer University of Economics Czech Republic
Giovanni Schiuma University of the Arts London Italy
Ismo Koponen University of Helsinki Finland

Socialiniai mokslai (2 grupė)

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Gail McElroy (Panel Chair) Trinity College Ireland
Beno Csapo  University of Szeged Hungary
Maria del Mar Campins Eritja University of Barcelona Spain
Iiro Jääskeläinen University of Helsinki Finland
Turo Virtanen University of Helsinki Finland
Roman Wieruszewski Institute of Legal Studies of the Polish Academy of Sciences Poland

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kodėl mokslinės veiklos palyginamasis vertinimas reikalingas Lietuvai?

Vertinimas bus naudingas:

  • šalies universitetų ir mokslinių tyrimų institutų padaliniams, nes tarptautiniai ekspertai, turintys tokių vertinimų patirties, teiks rekomendacijas dėl esamos mokslinės veiklos organizavimo tobulinimo,
  • valstybei, nes ji sužinos apie esantį mokslinių tyrimų lygį ir kokios mokslo grupės yra stipriausios, ką jos gali duoti,
  • mokslinės veiklos vertinimo metodikai tobulinti. Finansavimas mokslinei veiklai bus skirstomas efektyviau, taip pat tiksliau ir aiškiau bus skirstomos magistrantūros ir doktorantūros studijų vietos,
  • stebėseną ir analizę atliekančioms institucijoms, kurios apie Lietuvos mokslo būklę gaus dar daugiau objektyvių žinių ir duomenų, kurių, norint plėtoti įrodymais grįstą sprendimų priėmimą, iki šiol taip trūksta. Ši informacija bus naudinga ir rengiant politikos rekomendacijas.

Į klausimą „Kam Lietuvai reikia tokio mokslinės veiklos vertinimo tyrimo?" Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovams, LR Švietimo ir mokslo ministerijos departamentų vadovams ir akademinės bei mokslo visuomenės nariams išsamiai atsakė 2014 m. kovo mėn. tyrimo metodikos autorius „Technopolis Group" vadovas Erik'as Arnold'as. Jo teigimu, tyrimui, kuris užtruks 600 ekspertų darbo dienų ir apims visas Lietuvos aukštąsias mokyklas, mokslinių tyrimų institutus, Lietuvoje siūloma sukurti 9 veiklos platformas, kurių veiklą koordinuotų po du vizituojančius projekto narius. Visas būrys ekspertų vienu metu dirbs dešimt dienų, iš kurių pusę laiko – Lietuvoje.

2. Kodėl reikia tobulinti dabartinę mokslinės veiklos vertinimo metodiką?

Dabar egzistuojanti metodika reikalauja peržiūros. Lietuvos mokslų akademijos 2010 m. liepos 7 d. pareiškime teigiama, kad mokslo darbų vertinimas turi apimti aukščiausio lygio, tarptautinio lygio, vietinio lygio ir pan. vertinimo skalę. 2014 m. pradžioje metodikos tobulinimui pritarė ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijos. Po konsultacijų su „Technopolis Group" vadovais, išklausius suinteresuotųjų grupių, buvo nutarta toliau dirbti tobulinant naujausią metodiką.

3. Koks šio vertinimo santykis su Lietuvos mokslo tarybos atliekamu vertinimu 2015 m.?

Lietuvos mokslo tarybos (toliau – LMT) 2013-2015 m. strateginės veiklos plane numatyta teikti siūlymus dėl mokslinės veiklos vertinimo veiksmingumo ir atitikties valstybės reikmėms, skatinant Lietuvos mokslo išteklių plėtrą, mokslo ir studijų institucijų veiklą, keliant mokslo prestižą. LMT kas trejus metus vertina Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos rezultatus, taip pat artimiausiu metu numato organizuoti išorinį valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos vertinimą. Siekiama, kad LMT vertinimas ir palyginamasis vertinimas nedubliuotų vienas kito, o papildytų.

4. Kuo tai naudinga Lietuvos mokslo tarybai (LMT)?

LMT yra patariamoji institucija Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais. Įgyvendindama Lietuvos mokslo politiką LMT ne tik vykdo ekspertinę veiklą, mokslinės veiklos vertinimą, bet ir organizuoja atstovavimą Lietuvos interesams mokslo ir eksperimentinės plėtros klausimais Europos Sąjungos šalių narių darbo grupėse bei tarptautinėse organizacijose, įgyvendina programinį konkursinį finansavimą (šaltinis: www.lmt.lt). Remiantis šiomis pagrindinėmis LMT veiklomis, akivaizdu, kad bet koks objektyviausias ir didelių tikslų Lietuvos mokslo sistemai siekiantis vertinimas, kuris patobulins visos šalies mokslo ir aukštojo mokslo situaciją, yra naudingas ir būtinas.

5. Kokia konkreti šio vertinimo nauda?

Šis tyrimas siekia tobulinti ir mokslo sistemą. Pagrindiniai lyginamosios analizės pratimo privalumai:

  • Dabartinė Lietuvos mokslo sistema bus įvertinta tarptautiniu lygiu ir gaus grįžtamąją informaciją ne tik apie jau pasiektą kokybės lygį, bet ir kaip jį kelti,
  • Organizacijų ir pavienių institucijų veikla bus dar aukštesnės kokybės, nes joms bus suteiktos konkrečios rekomendacijos, kaip dar geriau organizuoti darbus ir siekti rezultatų,
  • Labai tiksli vertinimo sistema leis institucijoms atliepti suinteresuotų grupių interesus, o taip pat –tikslingai paskirstyti mokslinių tyrimų finansavimą ateityje.

6. Kiek laiko truks mokslinės veiklos palyginamasis vertinimas?

Tyrimą planuojama baigti 2015 m. pirmoje pusėje

7. Koks veiklos biudžetas?

Vertinant tyrimą, svarbūs keturi punktai:

  1. Tyrimą atliks tarptautiniai ekspertai, kurių ekspertinė darbo diena, priklausomai nuo jų užimtumo, vertinama 800 – 1400 lt.
  2. Šis Tyrimas bus atliekamas iš projekto „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas" lėšų.
  3. Tyrimas bus atliekamas lygiai taip pat kruopščiai, kaip ir, pvz., Didžiojoje Britanijoje, nors čia vien mokslinių tyrimų skaičius kasmet viršija Lietuvos rodiklius keliasdešimt kartų.
  4. Tyrimo kaina rinkoje, jei tokią analizę darytų kiekviena aukštoji mokykla savo lėšomis, būtų kelis kartus didesnė, negu dabar, kai aukštojo mokslo ir studijų institucijų bei valstybinių mokslinių tyrimų institutų aukščiausio lygio vertinimą ir rekomendacijas gaus nemokamai.

8. Koks šiame kontekste yra MOSTA vaidmuo?

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.

Svarbiausi MOSTA uždaviniai:

  • organizuoti ir vykdyti mokslo ir studijų sistemos stebėseną;
  • vykdyti statistinių rodiklių lyginamąją analizę (pagal tarptautinius ir nacionalinius klasifikatorius);
  • analizuoti mokslo ir studijų sistemos būklę Lietuvos ir tarptautiniame mokslo, studijų ir inovacijų sistemų kontekste;
  • dalyvauti formuojant ir įgyvendinant mokslo, studijų ir inovacijų politiką, atsižvelgiant į valstybės poreikius ir tarptautinį kontekstą;
  • teikti siūlymus dėl tarptautinius standartus atitinkančios mokslinių tyrimų ir studijų statistikos metodikos rengimo ir įgyvendinimo Lietuvoje.

MOSTA taip pat yra daugybės tarptautinių mokslo tinklų narė, gausių aukščiausio lygio tyrimų bendraautorė ir kūrėja. Todėl, visapusiškai atitikdama visus reikalavimus, MOSTA didžiuojasi ir įvertina jai patikėtą vaidmenį – kuruoti visą šį ambicingą ir labai sudėtingą, tačiau ir labai Lietuvai naudingą lyginamosios analizės tyrimą. MOSTA taip pat priisima visą atsakomybę už tyrimo organizavimą (tai yra, rengia vizitų tvarkaraščius ir rūpinasi būtinąja tyrėjų logistika).

9. Kaip vyks vertinimas?

„Technopolis Group" vadovas 2014 m. kovo mėn. pristatė vertinimo skalę, kada institucija bus vertinama „puikiai", „labai gerai", „gerai", „adekvačiai" ir „silpnai". „Tarkime, „silpnai" vertinama institucija, kuri atlieka gerus tyrimus, tačiau mažai komunikuoja su visuomene. Juk visi tyrimai turi būti svarbūs ir pritaikyti žmonėms, o jei jie lieka stalčiuose, tai ko tada vertas visas darbas?" – aiškina tyrimo vadovas Eric'as Arnold'as. Atliekant tokią lyginamąją analizę, kuratoriai ir ekspertai taip pat turi atitikti aukštus reikalavimus: būti nepriklausomi ir savo dalyko profesionalai tarptautiniame kontekste. „Kai kalbame ir apie universitetų finansavimo galimybes, turime būti kaip tik įmanoma labiau nepriklausomi ir objektyvūs", - teigia Eric'as Arnold'as.

Tai bus vienkartinis veiksmas, kuriuo siekiama gauti daug atsiliepimų tiek apie mokslinius tyrimus atliekančias organizacijas, tiek apie valstybės politiką formuojančias institucijas ar finansuojančias organizacijas.

10. Konkretūs vertinimo kriterijai.

Numatoma ekonominė ir socialinė įtaka Lietuvoje:

a) Išvardyti pagrindinius ne akademinius bendradarbiavimo būdus, pvz., su įmonėmis.

b) Pateikti apibūdinimą dėl vertinimo periodu vykdomų tyrimų ekonominės, socialinės, kultūrinės politikos įtakos Lietuvos visuomenei.

Fizinė infrastruktūra:

a) Išvardyti svarbiausią mokslinių tyrimų įrangą, tiriamuosius išteklius, kaip bibliotekos ar duomenų bazės, kurių vertė daugiau kaip 100 000 eurų. Jeigu svarbiausios įrangos vertė yra mažesnė, ją irgi galima nurodyti. Parengti apibendrinimą dėl pastatų, įrangos ar kitos fizinės infrastruktūros, kuri būtina vykdyti mokslinės veiklos vertinimo vieneto tyrimams.

b) Nurodyti žmogiškųjų išteklių kiekį (pilno etato ekvivalentu) „paslaugų" srityje, pvz., technikai.

Mokslinės veiklos valdymas (įskaitant karjeros plėtrą ir žmogiškųjų išteklių valdymą):

a) Apibūdinti mokslinių tyrimų strategiją,

b) Apibūdinti grupės karjeros vystymosi politiką. Kokie yra numatyti Karjeros siekiniai? Pateikti aktyvių tyrėjų sąrašą, kurie daktaro laipsnį ar kitą laipsnį įgijo vertinamojoje institucijoje (pvz., fakultete ar universitete). 

Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas 2018-2019 m.

Apie vertinimą

Palyginamasis ekspertinis MTEP vertinimas yra sudedamoji naujosios mokslo vertinimo sistemos dalis. Ši sistema susideda iš dviejų pakopų:

  1. Pirmąją pakopą įgyvendina Lietuvos mokslo taryba (LMT), pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamentą. Kiekybinį vertinimą kasmet atlieka nacionaliniai ekspertai.
  2. Antrąją pakopą įgyvendinanti institucija yra Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, vadovaudamasis ministro patvirtintu Palyginamojo ekspertinio MTEP veiklos vertinimo reglamentu. Palyginamasis vertinimas vykdomas kas penkerius metus.  Šį kokybinį vertinimą atlieka užsienio ekspertai. Vertinimo metu atsižvelgiama į Vertinamųjų vienetų MTEP veiklos kokybės (svorio koeficientas 0,65), ekonominio ir socialinio poveikio (svorio koeficientas 0,2) bei perspektyvumo (svorio koeficientas 0,15) kriterijus.

Dviejų pakopų vertinimo rezultatai naudojami skiriant bazinio finansavimo lėšas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), meno veiklai atlikti valstybinėse Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.  60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius palyginamojo ekspertinio vertinimo parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius formaliojo vertinimo rodiklius. Finansavimas pagal šį vertinimo modelį mokslo ir studijų institucijoms bus skiriamas nuo 2019 m.

Daugiau informacijos apie palyginamąjį ekspertinį MTEP vertinimą galite sužinoti susisiekę su Gintare Januševskaite el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba Tadu Juknevičiumi el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. . Telefonas pasiteiravimui 8 5 243 0107.

Vertinimo grafikas

mtep vertinimo grafikas 2018
 

Išplėstinį vertinimo grafiką galite parsisiųsti paspaudus šią nuorodą.

2017 m. gruodžio 4 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo 2018 metais“ Nr. V-962

Ekspertų vizitų į vertinamuosius vienetus grafiką galite parsisiųsti paspaudus šią nuorodą. (atnaujinta 2018-08-28 16:20)

Vertinamieji vienetai

Mokslo sritis

Institucija

Vertinamasis vienetas (VV)

 

Agricultural Sciences

Aleksandras Stulginskis University

1.  Agricultural Sciences

 

Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry

2.  Institute of Forestry, LAMMC

 

3.  Institute of Horticulture

 

4.  Institute of Agriculture and Regional branches

 

Lithuanian University of Health Sciences

5.  Agricultural sciences

 

Biomedical Sciences

Aleksandras Stulginskis University

1.  Ecology and Environmental Sciences

 

Klaipeda University

2.  BIOMEDICAL SCIENCES (ENVIRONMENTAL SCIENCE)

 

3.  BIOMEDICAL SCIENCES (HEALTH SCIENCE)

 

Lithuanian Sports University

4.  Faculty of Sport Biomedicine

 

Lithuanian University of Educational Sciences

5.  Biomedicine

 

Lithuanian University of Health Sciences

6.  Medicine-biology-biophysics

 

7.  Nursing

 

8.  Odontology

 

9.  Pharmacy

 

10. Public health

 

National Cancer Institute

11. National Cancer Institute

 

Nature Research Centre

12. 1

 

13. 2

 

State Research Institute Centre for Innovative Medicine

14. State Research Institute Centre for Innovative Medicine

 

Vilnius University

15. Biology, Biophysics, Ecology and Environment Research, Botany, Zoology

 

16. Medicine, Odontology, Nursing, Public Health, Pharmacy

 

Vytautas Magnus University

17. Biomedical Sciences

 

Humanities

Institute of Lithuanian Literature and Folklore

1.  Institute of Lithuanian literature and folklore (LLTI)

 

Kaunas University of Technology

2.  Humanities

 

Klaipeda University

3.  HUMANITIES

 

4.  HUMANITIES SCIENCE (HISTORY)

 

Lithuanian Academy of Music and Theatre

5.  Lithuanian Academy of Music and Theatre

 

Lithuanian Culture Research Institute

6.  Lithuanian Culture Research Institute

 

Lithuanian Institute of History

7.  Lithuanian Institute of History

 

Lithuanian University of Educational Sciences

8.  Humanities

 

Mykolas Romeris University

9.  Institute of Humanities

 

Šiauliai University

10. Humanities Sciences

 

The Institute of the Lithuanian Language

11. The Institute of the Lithuanian Language

 

Vilnius Academy of Arts

12. Vilnius Academy of Arts

 

Vilnius Gediminas Technical University

13. Humanities

 

Vilnius University

14. History

 

15. Philology

 

16. Philosophy, Ethnology

 

Vytautas Magnus University

17. History and Theory of Art

 

18. Philology

 

19. Research in History and Culture

 

20. Theology sciences

 

Physical Sciences

Center for Physical Sciences and Technology

1.  Condensed Matter Physics

 

2.  Fundamental Physics

 

3.  Photonics and Applied Physics

 

4.  Sustainable Chemistry

 

Kaunas University of Technology

5.  Chemistry

 

6.  Physical Sciences

 
 
 

Klaipeda University

7.  PHYSICAL SCIENCE

 

Lithuanian University of Educational Sciences

8.  Physical Science

 

Nature Research Centre

9. 3

 

Šiauliai University

10. Physical Sciences

 

Vilnius Gediminas Technical University

11. Fundamental Sciences

 

Vilnius University

12. Biochemistry

 

13. Chemistry

 

14. Geology and Physical geography

 

15. Mathematics and Informatics

 

16. Physics + Astronomy

 

Vytautas Magnus University

17. Physical Sciences

 

Social Sciences

Aleksandras Stulginskis University

1.  Economics and management

 

European Humanities University

2.  Social Science

 

ISM University of Management and Economics

3.  ISM University of Management and Economics

 

Kaunas University of Technology

4.  Economics and Management

 

5.  Social Sciences

 

Kazimieras Simonavicius University

6.  Kazimieras Simonavicius University

 

Klaipeda University

7.  SOCIAL SCIENCES 1

 

8.  SOCIAL SCIENCES 2

 

Law Institute of Lithuania

9.  Law Institute of Lithuania

 

Lithuanian Energy Institute

10. Energy Economy

 

Lithuanian Institute of Agrarian Economics

11. Lithuanian Institute of Agrarian Economics

 

Lithuanian Social Research Centre

12. Lithuanian Social Research Centre

 

Lithuanian Sports University

13. Faculty of Sport Education

 

Lithuanian University of Educational Sciences

14. Social sciences

 

Mykolas Romeris University

15. Faculty of Economics and Business

 

16. Faculty of Law

 

17. Faculty of Public Governance

 

18. Faculty of Public Security

 

19. Institute of Educational Sciences and Social Work

 

20. Institute of Psychology

 

Šiauliai University

21. Economics and Management

 

22. Education and Special Pedagogy

 

The General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania

23. The General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania

 

Vilnius Gediminas Technical University

24. Social Sciences

 

Vilnius University

25. Communication and Information

 

26. Economics + business management

 

27. Educology+Sociology+Psychology

 

28. Law

 

29. Political Sciences

 

Vytautas Magnus University

30. Communication Research

 

31. Law

 

32. Political Science

 

33. Psychology and Education

 

34. Sociology

 

35. Economics and Management

 

Technology

Aleksandras Stulginskis University

1.  Biosystems Engineering

 

Center for Physical Sciences and Technology

2.  Sensor Technologies

 

3.  Laser, nanoengineering and textile technologies

 

Kaunas University of Technology

4.  Chemical Engineering

 

5.  Civil Engineering

 

6.  Electrical and Electronics Engineering

 

7.  Informatics Engineering

 

8.  Materials Engineering

 

9.  Mechanical Engineering

 

Klaipeda University

10.  TECHNOLOGY SCIENCES

 

Lithuanian Energy Institute

11. Energy

 

Šiauliai University

12. Smart Manufacturing

 

Vilnius Gediminas Technical University

13. Aviation, mechanics, transport and Environmental engineering

 

14. Chemical and Environmental Engineering

 

15. Electrical, Electronic and Information Engineering

 

16. Civil Engineering

 

Vilnius University

17. Chemistry Engineering

 

18. Electrical and Electronic Engineering, Material engineering

 

19. Informatics Engineering

 

Vytautas Magnus University

20. Technology Sciences

 

Išplėstinę vertinamųjų vienetų lentelę galite parsisiųsti paspaudus šią nuorodą.

Dokumentai

Vyriausybės nutarimai

2017 m. kovo 1 d. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ (Nr. 149)

Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymai

2017 m. rugsėjo 26 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl Palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamento patvirtinimo“ (Nr. V-706)

2017 m. gruodžio 4 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo 2018 metais“ (Nr. V-962)

2017 m. spalio 4 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo“ (Nr. V-747)

Duomenų teikimo formos:

Kiti su palyginamuoju ekspertiniu MTEP veiklos vertinimu susiję dokumentai:

  • MOSTA direktoriaus įsakymas dėl 2018 m. Palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo gairių patvirtinimo (gairės)
  • Vertinamųjų vienetų sudarymo forma
  • Duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo formos 1-4 ir 13-16 dalių vertimas į anglų kalbą (atnaujinta 2018-04-13)

Ekspertai

Ekspertų grupių ar jų pogrupių (ne mažiau kaip 4 ekspertai) kiekvienai mokslo sričiai sudarymą ir jų vadovų paskyrimą organizuoja MOSTA. Ekspertų grupių pogrupiai sudaromi, jeigu mokslo srityje yra didesnis skaičius vertinamųjų vienetų. Ekspertų grupių sąrašai sudaromi atsižvelgiant į Lietuvos mokslo tarybos pateiktus duomenis bei išreikštą nuomonę dėl ekspertų parinkimo.

Ekspertai ir ekspertų grupių vadovai atrenkami vadovaujantis pagrindiniu kriterijumi – asmenys neturi ryšių su vertinamomis Institucijomis. Tai reiškia, kad:

  • ekspertai ne mažiau kaip 5 metus neturėjo darbo santykių su vertinamomis Institucijomis;
  • ekspertai neturi bendrų mokslinių publikacijų su vertinamųjų Institucijų tyrėjais.

Vadovaujantis Palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo reglamentu humanitarinių mokslų ekspertų grupėje bent vienas ekspertas turės mokėti lietuvių kalbą.

Kiekvienas ekspertų grupės narys privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją. Paaiškėjus, kad ekspertas neatitinka nešališkumo deklaracijos nuostatų, jam taikomos sankcijos pagal sutarties su ekspertu nuostatas.

Biomedicinos mokslai

Eil. Nr.Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
1 Ferenc Jordan (Chair) Danube Research Institute Hungary
2 Dinko Mitrecic (Chair) University of Zagreb Croatia
3 Sulin Cheng University of Jyväskylä Finland
4 Daniela Jezova Slovak Academy of Sciences Slovakia
5 Inga Lips Tallinn University of Technology Estonia
6 Jussi Meriluoto Åbo Akademi University Finland
7 Chrit Moonen University Medical Center Utrecht The Netherlands
8 Ülo Niinemets Estonian University of Life Sciences Estonia
9 Hannele Turunen University of Eastern Finland Finland
10 Jean-Marie Ruysschaert Université libre de Bruxelles Belgium
11 Zorica Svirčev University of Novi Sad Serbia
12 Anders Gustafsson Karolinska Institutet Sweden
13 Luc Michel University of Louvain Belgium

Fiziniai mokslai

Eil. Nr.Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
1 Gianfranco Pacchioni (Chair) Universita' degli Studi Milano-Bicocca Italy
2 Giuseppe Buttazzo Universita` di Pisa Italy
3 Stewart J. Clark Durham University UK
4 Herbert Edelsbrunner Institute of Science and Technology Austria Austria
5 Ruth Hindshaw University of Cambridge UK
6 Gösta Hoffmann University of Bonn Germany
7 Jiri Kolafa University of Chemistry and Technology Czech Republic
8 Yannis Manolopoulos Aristotle University of Thessaloniki / Open University of Cyprus Greece / Cyprus
9 Anna Maria Papini University of Florence Italy

Humanitariniai mokslai

Eil. Nr.Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
1 Gabriel Sandu (Panel chair) University of Helsinki Finland
2 Paul Allain University of Kent United Kingdom
3 Evelina Gužauskytė Wellesley College United States
4 Hanna Korsberg University of Helsinki Finland
5 Solveiga Krumina-Konkova Institute of Philosophy and Sociology Latvia
6 Art Leete University of Tartu Estonia
7 Dorota Michaluk Nicolaus Copernicus University in Toruń Poland
8 Jan Palmowski University of Warwick United Kingdom
9 Alice G. B. Ter Meulen University of Geneva Switzerland

Socialiniai mokslai

Eil. Nr.Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
1 Benő Csapó (Chair) University of Szeged Hungary
2 Peter Neijens (Chair) University of Amsterdam Netherlands
3 Antoni Abat Ninet University of Copenhagen Denmark
4 Ivars Austers University of Latvia Latvia
5 Wojciech Czakon Jagiellonian University Poland
6 Mary Darmanin University of Malta Republic of Malta
7 Maria Paz Espinosa University of the Basque Country Spain
8 Jakub Fisher University of Economics Czech Republic
9 Nico Groenendijk Oslo Metropolitan University Norway
10 Dana Hamplová Charles University Czech Republic
11 András László Pap Central European University Hungary
12 Ellu Saar Tallinn University Estonia
13 Giovanni Schiuma University of Basilicata Italy
14 Marno Verbeek Erasmus University Netherlands
15 Roman Wieruszewski Institute of Legal Studies of the Polish Academy of Sciences Poland

Technologijos mokslai

Eil. Nr.Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
1 Georges Cailletaud (Panel chair) MINES ParisTech France
2 Steve Bull University of Newcastle UK
3 Ruenno Lohmus Institute of Physics, University of Tartu Estonia
4 Dionissios Mantzavinos University of Patras Greece
5 Preben Mogensen Aalborg University Denmark
6 Peter Niemz ETH Switzerland
7 Pavel Ripka Czech Technical University in Prague Czech Republic
8 Philip Longhurst Cranfield University UK
9 Frank Witlox Ghent University Belgium

Žemės ūkio mokslai

Eil. Nr.Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
1 Jose de la Fuente (Panel chair) Universidad de Castilla-La Mancha Spain
2 Darius Čeburnis National University of Ireland Galway Ireland
3 Lech Michalczuk Lodz University of Technology; Institute of Horticulture Poland
4 Luis Navarro Polythecnical University of Valencia Spain
5 Angelika Schnieke Technical University of Munich Germany
6 Dariusz Jan Skarzynski Institute of Animal Reproduction and Food Research of Polish Academy of Sciences; Poland

Rezultatai

Palyginamajame ekspertiniame MTEP vertinime dalyvavę tarptautiniai ekspertai parengė ataskaitas apie kiekvieną vertintą mokslo sritį. Kviečiame susipažinti. 

Ataskaitos anglų kalba:

Biomedicinos mokslai (ataskaita)

Fiziniai mokslai (ataskaita)

Humanitariniai mokslai (ataskaita)

Socialiniai mokslai (ataskaita)

Technologijos mokslai (ataskaita)

Žemės ūkio mokslai (ataskaita)

Vertinamųjų vienetų ir institucijų įverčiai (rezultatai)

D.U.K.

Bendri klausimai apie palyginamąjį ekspertinį MTEP vertinimą

1. Kaip MOSTA organizuojamas palyginamasis vertinimas siejasi su kasmetiniu vertinimu, kurį vykdo LMT?

Palyginamasis ekspertinis MTEP vertinimas yra sudedamoji naujosios mokslo vertinimo sistemos dalis. Ši sistema susideda iš dviejų pakopų:

  • I pakopa įgyvendinama remiantis  Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamentus. Šį vertinimą atlieka nacionaliniai ekspertai. Atsakinga institucija – Lietuvos mokslo taryba (LMT).
  • II pakopa įgyvendinama vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu Palyginamojo ekspertinio MTEP veiklos vertinimo reglamentu. Šis vertinimas bus vykdomas penkerius metus ir jį atliks užsienio ekspertai. 2018 m. Palyginamąjį ekspertinį MTEP vertinimą organizuoja MOSTA.

Šiose vertinimo pakopose naudojama ta pati Švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Forma, kurią pildo institucijų vertinamieji vienetai. Formos 1–14 punktuose nurodyti duomenys teikiami kasmet, o Formos 15–16 punktuose nurodyti duomenys teikiami kas penkerius metus, kuomet vykdomas palyginamasis ekspertinis MTEP vertinimas.

2. Kokie yra konkretūs vertinimo kriterijai?

Institucijų vertinamieji vienetai vertinami pagal tokius vertinimo kriterijus:

  • MTEP veiklos kokybė (svorio koeficientas 0,65). MTEP veiklos kokybė vertinama:

a)       mokslo kryptyse (jei veikia ne mažiau nei 2 MVDDA), kurios yra susijusios su vertinamojo vieneto vykdomų studijų kryptimis ir (ar) kuriose vertinamasis vienetas turi doktorantūros teisę ar numato jos siekti;

b)      mokslo srityje, jei vertinamasis vienetas nevykdo studijų ir nesiekia įgyti doktorantūros teisę.

  •  MTEP veiklos ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas 0,2);
  •  MTEP veiklos perspektyvumas (svorio koeficientas 0,15).

MTEP veiklos ekonominis ir socialinis poveikis ir MTEP veiklos perspektyvumas įvertinami mokslo srityje.

3.      Kaip bus skirstomas finansavimas remiantis šiuo vertinimu?

Suplanuota, kad šių dviejų pakopų vertinimo rezultatai bus naudojami skiriant bazinio finansavimo lėšas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), meno veiklai atlikti valstybinėse Lietuvos mokslo ir studijų institucijose nuo 2019 m.  Finansavimas bus skiriamas taip:

  • 60 proc. lėšos MTEP paskirstomos universitetams ir institutams proporcingai jų MTEP veiklos palyginamojo vertinimo suminiams įverčiams;
  • 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius kasmetinio formaliojo vertinimo rodiklius.

Klausimai apie pagrindinę duomenų pildymo formą

Duomenų teikimo instrukcijos sistemoje „Vieversys“:

  • Informacijos pateikimas palyginamojo MTEP vertinimo ataskaitos pildymo sistemoje „Vieversys“ pagal Formos 13-16 dalis (skaidrės)

1.      Pagal visus patvirtintus teisės aktus vertinamasis vienetas teikia duomenis už 2013-2017 metus. Ar publikacijų duomenų apie 2017 metus, MOSTA nepateiks ekspertams? Teikiant geriausius mokslo darbus už 2017 metus, vertinamasis vienetas teikia juos savo nuožiūra, nesvarbu, kad apibendrintų rezultatų  neteiks? Ir ar teisingai suprantame, iš kasmetinio vertinimo apie projektus ir sutartis bus teikiama tiktai apibendrinta informacija ir ekspertai nematys jokių projektų sąrašų, sutarčių?

Ekspertai prieš skaitydami jūsų pateiktą informaciją už 2013-2017 metus, dar turi susipažinti su praėjusių 5-erių metų LMT vertinimo rezultatais (pagal institucijas ir mokslo sritis). Kadangi pagal nustatytus terminus LMT įvertins 2017 metų visų mokslo sričių publikacijas vėliau, nei suplanuoti ekspertų vizitai į vertinamuosius vienetus, MOSTA ekspertams neteiks 2017 metų LMT vertinimo rezultatų. Ekspertams kaip kontekstinė informacija bus teikiami 2013 – 2016 metų vertinimo rezultatai pagal tuo metu galiojusią metodiką. Tai, jog LMT spėja įvertinti tik dalį duomenų, nereiškia, kad vertinamasis vienetas iš viso neteikia duomenų apie 2017 metus. Pagal ŠMM įsakymo (2017 m. gruodžio 4 d. Nr. V-962) 9.2.2.2.2. punktą, LMT turės MOSTA‘i pateikti Reglamento 23.1.2, 24.1.1 ir 24.1.2 papunkčiuose nurodytus duomenis apie 2017 metus:

23.1.2. duomenys apie dalyvavimą tarptautinių MTEP programų projektuose;

24.1.1. verslo sektoriaus (Lietuvos ir užsienio) MTEP užsakymus;

24.1.2. šalies valstybės ir savivaldybės ir kitų viešojo sektoriaus institucijų įstaigų MTEP užsakymus.

Ši informacija ekspertams bus pateikta apibendrinta. Tačiau formos dalyse apie didžiausią socialinį ekonominį poveikį turėjusius mokslo darbus ir įvykdytus verslo sektoriaus MTEP darbus, prašoma pateikti ne tik sąrašus bet ir paaiškinimus kuo jie svarbūs (pvz. formos 14.1 ir 16.1 punktai).

2.      Formuojant vertinamąjį vienetą buvo naudojami duomenys spalio 31 d., dabar formoje prašo duomenų gruodžio 31 d. Ar vėl bus iš naujo skaičiuojami VDDA?

Teikiant informaciją ŠMM patvirtintos formos 4 dalyje, informacija koreguosis, nes ten prašoma pateikti duomenis 2017 m. gruodžio 31 dienai.

3.      Formos 4.3. papunktyje prašoma pateikti kiek iš viso yra darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius. Ar į šį skaičių įtraukiami ir ne akademiniai darbuotojai?

Neakademiniai darbuotojai neįtraukiami.  

4.      Formos 16.11 dalyje prašoma pateikti duomenis apie darbuotojus pagal amžių. Ar pateikiant informaciją, taip pat įtraukiami ir „dėstytojai valandininkai“?

Taip, jei jie dirbo 2017-12-31.

5.      Kaip skaičiuojamas MVDDA?

Mokslininkų visos darbo dienos atitikmuo (MVDDA) yra tam tikros mokslo srities ar krypties visų Institucijos / vertinamojo vieneto dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, visos darbo dienos atitikmens, padalinto iš 3, ir visų Institucijos / vertinamojo vieneto mokslo darbuotojų, turinčių mokslo laipsnį, visos darbo dienos atitikmens suma:

Jeigu žiūrėti pagal ŠMM patvirtiną formą, čia MVDDA apskaičiuojamas Formos 4.1.6. antrą skaičių sudėjus su 4.2.5 antru skaičiumi padalintu iš 3.

6.      Ar vertinimui bus imami duomenys iš pedagogų registro?

Ne, duomenys iš pedagogų registro palyginamajame vertinime nenaudojami. Tačiau, jei neatitikimai su Pedagogų registro duomenimis bus ženklūs, institucijos bus paprašytos juos paaiškinti.

7.      Ar reikės ekspertams pateikti sąrašą žmonių dirbančių vertinamajame vienete?

Žmonių sąrašo pateikimas nėra numatytas. Tačiau pagal Palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo Reglamento 14 punktą, ekspertų grupių prašymu MOSTA, esant galimybėms, gali pateikti kitus ekspertų grupes dominančius duomenis.

8.      Formos 5 ir 6 punktuose prašoma pateikti informaciją apie dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) programose bei pateikti sutartis dėl MTEP vykdymo su ūkio subjektais ar kitomis institucijomis. Formoje nėra galimybės nurodyti mokslo kryptį. Ar tas pats projektas ar sutartis gali būti teikiamas keliuose vertinamuosiuose vienetuose, jei jį vykdo / pasirašė keli vertinamieji vienetai, nurodant proporcijas? Ar tuomet projekto / sutarčių dalis vertins skirtingi ekspertai?

Formos 5 ir 6 dalys bus vertinamos pagal sritis, krypties nurodyti nereikia. Tas pats projektas ar sutartis gali būti teikiami keliuose vertinamuosiuose vienetuose, jei jį vykdė / pasirašė keli vertinamieji vienetai. Kiekvienas vertinamasis vienetas turės nurodyti kokia dalis jam tenka. Šias sutartis vertins LMT ekspertai (kasmetiniam vertinimui). Visos mokslo srities sutartis vertina tie patys ekspertai.

9.      Nuo 2018 m. kovo 5 d. turėtų prasidėti 13-16 punktų pildymas. Ar 13.1 punkte bus įtraukti automatiškai duomenys iš praėjusių vertinimų?

Formos 13.1 papunktyje prašoma pateikti geriausių mokslo darbų sąrašą. Jeigu vertinamasis vienetas norės į šį sąrašą įtraukti ankstesnių vertinimų darbų, sistemoje bus sudaryta galimybė tuos duomenis įkelti. Svarbu tai, kad vertinamasis vienetas galės nurodyti ir kitus, LMT nevertintus darbus.

10. Prašome paaiškinti šį apribojimą 13.1 punktui: „Teikiant mokslo darbų sąrašą (13.1 papunktis) vienam autoriui tenkančių teikiamų darbų dalių suma negali būti didesnė nei 0,7, išskyrus atvejį, kai teikiamas vieno autoriaus darbas“. Jei to paties žmogaus publikacijos pateikiamos keliuose VV, kaip indėlis skaičiuojamas ar VV viduj ar sumuojamas atskiriems VV.

Kai teiksite darbų sąrašą 13.1 punkte, yra apribojimas kiek galima pateikti vieno autoriaus darbų, jeigu tai nėra bendraautorystė, teikiant sąrašus kasmet (nuo keturių). Tai yra, kai sprendžiate kieno darbus pateikti už kiekvienus atskirus metus turite atsižvelgti kiek vieno konkretaus žmogaus darbų galite pateikti. Jeigu pateikėte vieno autoriaus geriausią darbą atitinkamais metais – jau teikti antro to autoriaus darbo nebegalima, nes viršija reikalavimus (0,7 arba 1, jei tai vieno autoriaus darbas), bet, jeigu tai yra bendraautorystė, reikia dalinti iš autorių skaičiaus ir tada susumuoti.

Pavyzdžiui, 2013 metais Jūs norite pateikti Vardenio Pavardenio straipsnį, kurį jis parašė kartu su kitu žmogumi (šiuo atveju nesvarbu ar jis iš Jūsų institucijos ar iš kitos institucijos), tai jo indėlis šiuo atveju yra 0,5 ir jo kolegos indėlis yra 0,5. Jeigu Jūs norėsite teikti dar vieną Vardenio Pavardenio darbą 2013 metais, jo indėlis tame darbe neturėtų būti didesnis nei 0,2 (pvz. straipsnį parašė 5-iese, ir vienas iš to straipsnio autorių buvo Vardenis Pavardenis).

Jeigu to paties žmogaus publikacijos teikiamos keliuose vertinamuosiuose vienetuose, jo indėlis skaičiuojamas vertinamojo vieneto viduje.

11.  Kuriose formos dalyse teikti duomenis apie sritis, o kuriose apie kryptis? Ar sistema rodys kiek darbų reikia pateikti?

Formos 13 ir 15 punktuose pildoma pagal vertinamojo vieneto mokslo kryptis ir (ar) mokslo sritį (priklauso nuo to ar vertinamasis vienetas vykdo studijas, turi teisę vykdyti doktorantūrą ar sieks ją įgyti per artimiausius penkerius metus). Pagal sritį duomenys čia teikiami, jeigu nurodytos mokslo krypties MVDDA yra mažiau arba lygus 2.

Formos 14 ir 16 punktai pildomi pagal mokslo sritis.

„Vieversio“ sistema pati nurodys kiek darbų už vertinamą kryptį ar sritį vertinamasis vienetas turi pateikti.

12.  Kaip teisingai paskaičiuoti kiek darbų reikia teikti kiekvienam atvejui?

Jeigu visose vertinamojo vieneto nurodytose kryptyse vertinamasis vienetas vykdo doktorantūrą, ar ketina vykdyti artimiausių 5 metų laikotarpyje, jeigu vykdo studijas, tuomet darbai teikiami atskirai pagal mokslo kryptis. Jeigu vertinamasis vienetas kurioje nors ar keliose kryptyse nevykdo studijų arba nevykdo doktorantūros, tai gali visas tas kryptis sujungti į vieną mokslo sritį ir darbų neišskirti atskirai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Formos 13 ir 15 punktuose yra reikalavimas, kad jei vertinamamojo vieneto kurioje nors kryptyje mokslininkų yra daugiau negu 5 MVDDA, tai bent vieną tos krypties darbą privaloma iš tos teikiamos duomenų grupės išskirti krypčiai.

Jeigu žiūrėti konkrečiai pagal Formos punktus:

Formos 13 (13.1 – 13.3) ir 14 (14.1 – 14.7) punktus, kuriuose teikiama informacija už kiekvienus 2013, 2014, 2015, 2016 ir 2017 metus, teikiami nemažiau kaip 4 darbai. Tai, kiek konkrečiai darbų reikia pateikti vertinamajam vienetui, priklauso nuo atitinkamos mokslo krypties ar srities, jei informacija teikiama pagal sritį, MVDDA.

Teikiant duomenis pagal Formos 15 (15.1 – 15.4) ir 16 (16.1 – 16.8) punktus, kuriuose teikiama informacija apie paskutinius penkerius metus, t. y. bendrai už 2013-2017 m. laikotarpį, teikiama nuo 5 iki 15 darbų. Tai kiek konkrečiai darbų reikia pateikti vertinamajam vienetui priklauso nuo atitinkamos mokslo krypties ar srities, jei informacija teikiama pagal sritį, MVDDA.

Tai kiek konkrečiai darbų reikia pateikti vertinamajam vienetui nurodo pati „Vieversio“ sistema, pagal formos 4 dalyje nurodytą vertinamojo vieneto krypties ar srities mokslininkų VDDA.

13.  Kokia kalba turi būti teikiama informacija patvirtintoje formoje?  „Vieversio“ sistemoje pildoma informacija apie sutartis. Ten reikia pateikti kalendorinį planą, pirmus puslapius, banko įrašus – ar visą šią informaciją reikės išversti ekspertams? Ar vertinamasis vienetas turi versti publikacijų pavadinimus, ar teikiamos publikacijos anglų kalba ar pakaktų jų aprašymų? Kokiu pavidalu teikiamos geriausios publikacijos?

Palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo informaciją MOSTA teiks ekspertams tik anglų kalba, tad vertinamieji vienetai teikdami informaciją, reikalingą palyginamajam vertinimui, teikia anglų kalba (Formos 13-16 punktai, išskyrus tas formos dalis, kur reikia pateikti mokslo darbų sąrašus ir mokslo darbus ekspertams skaityti).

Atkreiptinas dėmesys, kad „Vieversio“ sistemoje forma, kurią pildo vertinamasis vienetas, yra parengta lietuvių ir anglų kalbomis. Kadangi dalis informacijos persidengia, t. y. reikalinga tiek MOSTA, tiek LMT vykdomiems vertinimams, LMT pabrėžė, kad visi LMT ekspertai anglų kalbą supranta. Informacijos apie sutartis versti nereikės. Informacija apie sutartis reikalinga kasmetiniam vertinimui, kad LMT ekspertai galėtų nustatyti ar sutartis buvo pasirašyta dėl MTEP veiklos, pagal Frascati vadovą, ar ne.

Teikiant darbų sąrašus už kiekvienus metus, darbų sąrašai gali būti teikiami originalo kalba. Tais atvejais, kai mokslo darbas yra parengtas ne anglų kalba, šalia darbo pavadinimo originalo kalba, reikia pateikti ir darbo pavadinimą anglų kalba. Teikiant mokslo darbus ekspertams skaityti (Formos 15.1 punktas), darbai teikiami originalo kalba ir šių darbų kopijos teikiamos per „Vieversio“ sistemą. Jeigu teikiamas mokslo darbas skaitymui nėra parengtas anglų kalba – VV turi pasirūpinti, jog būtų pateikta tokio darbo anotacija anglų kalba.

14.  Kaip nustatyti kas yra geriausias mokslo darbas? Praeitame vertinime buvo pateikta pagal SCOPUS duomenų bazę, bet ekspertai tada žiūrėjo Thomson Reuters Web of Science duomenų bazės įrašus. Ar ekspertai vertins straipsnio turinį? Ar žiūrės ar straipsnis publikuotas Q1-Q4 žurnaluose?

Vertinamojo vieneto mokslininkai patys nusprendžia kurie jų darbai buvo geriausi. Ekspertams vertinant vertinamojo vieneto (mokslo krypties) MTEP veiklos kokybę pateiktų darbų kokybė yra vienas iš šaltinių vertinamojo vieneto (mokslo krypties) MTEP veiklos kokybei įvertinti. Vertinant pateiktus mokslo darbus ekspertai gali atsižvelgti į darbo turinį, vertinamojo vieneto atstovų indėlį į darbą, darbo paskelbimo (publikavimo) vietą, atsižvelgiant į srities specifiką. Ekspertams nebus nurodyta, kad jie privalo ar neprivalo atsižvelgti į Scopus ar WoS duomenų bazėse pateikiamą informaciją apie vertinimui pateiktus darbus, t. y. ekspertai šiuo klausimu nebus apriboti.

15.  Ar pateiktų mokslo darbų kokybė bus vertinama balais?

Norėtume pastebėti, jog ankstesnių vertinimų metu, kuriuos atlikdavo LMT ekspertai, pvz., 2015–2016 metų mokslo (meno) veiklos vertinime, kuomet kartu su kiekybiniu (II lygmens) mokslo darbų įvertinimu taškais buvo vykdomas ir kokybinis (I lygmens) mokslo darbų vertinimas, kiekviena teikta publikacija skaitymui (I lygmens vertinimui) buvo vertinama balais. Nuo šių metų LMT vykdomame Kasmetiniame mokslo ir meno darbų vertinime pateiktų darbų įvertinimas taškais išlieka, tačiau palyginamajame ekspertiniame MTEP veiklos vertinime, kurį organizuoja MOSTA, teikiamos publikacijos nėra vertinamos kiekviena atskirai taškais ar balais. Vertinant mokslo kokybę, į kurią įtraukiami visi duomenys teikti pagal ŠMM patvirtintos formos 13 ir 15 dalis, kuriose į mokslo kokybės kriterijų patenka ir pateikti mokslo darbų sąrašai bei dalies jų kopijos, balais yra vertinama pateiktų darbų visuma ir publikacijos nėra atskirai įvertinamos balais.

16.  Kaip bus vertinami humanitarinių mokslų darbai, kurių SCOPUS duomenų bazėje nėra?

Palyginamajame vertinime nėra minima SCOPUS duomenų bazė ir kad pagal joje esančius duomenis būtų priimami sprendimai dėl vertinimo.

17.  Prašome patikslinti apdovanojimo sąvoką.

Sąvoka „apdovanojimai“ palyginamajame ekspertiniame MTEP vertinime suprantama, kaip padovanojimai už nuopelnus (pvz., prizai, suteikti garbės vardai, medaliai, ordinai ir kt.) – ne konkursinis MTEP projektų finansavimas.

18.  Prašome patikslinti sąvoką „mokslo darbai“ vartojamą formos 14.1 ir 16.1 papunkčiuose, kuomet formoje prašoma pateikti didžiausią socialinį-ekonominį poveikį turėjusių mokslo darbų ir įvykdytų verslo sektoriaus užsakymų sąrašą. Kaip turėtų būti suprasta „mokslo darbų“ sąvoka? Ar tai turi būt publikacija, monografija, disertacija, publikacijų ciklas, kas tai ir ar tai gali būt projektas, kuris irgi galėjo turėt ženklų poveikį, taip pat ar gali būti pateikti patentai? Ar gali būti teikiama disertacija? Kaip suprasti „socialinio – ekonominio poveikio“ terminą? Kaip fiksuojamas atlikimas? Ar tai turi būti konkrečiais ataskaitiniais metais išspausdintas darbas / įvykdytas užsakymas / įgyvendintas projektas?

Mokslo darbus apima visi mokslininkų atlikti darbai vykdant mokslinius tyrimus. Buvusi metodika susilaukdavo kritikos, kad tam tikrų mokslo krypčių atstovai negali pateikti darbų, kuriuos jie dirba ar kuriuos užsako valstybė – tokiems darbams nebuvo jokios tinkamos kategorijos. Darbas turi būti publikuotas / įvykdytas / įgyvendintas. Taigi, į sąvoką „mokslo darbai“ į eina viskas ką padarė mokslininkai, tai buvo pristatyta ir tai, vertinamojo vieneto mokslininkų nuomone, turėjo poveikį. Svarbu ne darbo forma, o jo poveikis, kurį reikės aprašyti. Čia „poveikis“ suprantamas kaip padarinys, nauda, pokytis ekonominiame, visuomeniniame, kultūriniame, viešosios politikos, sveikatos, aplinkosaugos, gyvenimo kokybės ir pan. lygmenyje.

19.  Ar gali tas pats darbas būti teikiamas kelioms mokslo kryptims, jei yra tarpkryptinis?

Jei darbas tarpkryptinis, jis gali būti teikiamas kelioms mokslo kryptims. Svarbu, nurodyti vertinamojo vieneto mokslininkų indėlį.

20.  Ar pildant formos 14.2 papunktį, galima pateikti tą patį atvejį, jeigu vertinamojo vieneto tyrėjai dalyvavo jame kelis metus iš eilės, kelis kartus? Ar gali būti teikiama informacija šioje dalyje, kai vertinamojo vieneto tyrėjas buvo kokios nors vertinimo komisijos narys?

Gali būti teikiamas atvejis keletą metų iš eilės. Taip, tyrėjas gali būti ir vertinimo komisijos narys. Sistemoje „Vieversys“ prašoma pateikti tokius duomenis:

18 kl anketa

21.  Pildant formos 14.3 dalį apie vertinamojo vieneto visuomenei ar ūkio subjektams suteiktų svarbiausių konsultacijų sąrašą, reikia pateikti įrodymus? Jei taip, kokie įrodymai turi būti pateikti? Sutartis, viešinimo faktas, konsultaciją gavusio subjekto patvirtinimas? Ar tai gali būti teikiamos šioje dalyje paraiškų vertinimo paslaugos? Kaip apibūdinti sąvoką konsultacija?

Teikiant informaciją apie konsultacijas, sistemoje „Vieversys“ bus prašoma pateikti tokius duomenis:

19 kl anketa

Paraiškų vertinimo paslaugos nėra tinkamos pateikti šioje dalyje, kadangi sąvoka „konsultacija“ suprantama kaip suteikta moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra pagrįsta informacija ir patarimai, kurie visuomenei ar ūkio subjektams padeda spręsti iškilusias problemas. Esmė – paaiškinime.

22.  Ar pildant formos 14.6 punktą, tinkama pateikti informaciją apie tarptautinių programų paraiškų vertinimo, tarptautinių leidyklų straipsnių recenzavimo veiklą? Ar šiame punkte galima pateikti informaciją apie tai, kad VV atstovas buvo tarptautinės konferencijos mokslinio komiteto narys? Jeigu vertinamojo vieneto tyrėjas dalyvauja kokiame nors projekte asmeniškai kaip ekspertas, ar tokį dalyvavimą tarptautiniame projekte galima teikti vertinimui?

Taip, tinkama ir galima. Teikiant informaciją apie asmenišką vertinamojo vieneto tyrėjo dalyvavimą tarptautiniame projekte, reikia pateikti įrodymą, kad ekspertas dalyvavo, kaip vertinamojo vieneto atstovas (buvo prieskyra vertinamajam vienetui).

23.  Pildant informaciją formos 14.7 punktui kokios veiklos rezultatai turimi mintyje? Ar tai renginiai, ar publikacijos? Ar renginiai gali apimti keletą vertinamųjų vienetų, pvz., Erdvėlaivis žemė?

Įvairių veiklų rezultatai galimi. Teikiama informacija gali apimti keletą vertinamųjų vienetų, tik svarbu nurodyti vertinamojo vieneto mokslininkų indėlį.

24.  Ar pildant formos 15.4 papunktį apie dalyvavimą konkursiniuose MTEP projektuose galima pateikti informaciją ir apie nacionalinius ir apie tarptautinius MTEP projektus? Ką reikėtų nurodyti šio punkto laukelyje „Paaiškinimas“?

Taip, galite nurodyti tiek nacionalinius, tiek tarptautinius projektus. Jei Vertinamojo vieneto nuomone yra svarbios informacijos, kurią nori pateikti ekspertams (pvz. ar buvo partnerių, kas jie tokie, koks VV vaidmuo buvo projekte, su kokiomis šalimis įgyvendintas projektas, kokioje srityje projektas buvo vykdomas, kokie rezultatai ar pan.), ją galima pateikti šiame paaiškinimo laukelyje.

25.  Jeigu 15.4. punkte pateikiant duomenis apie dalyvavimą konkursiniuose MTEP projektuose pasirenkama iš sąrašų, dažnu atveju prie „institucijos gautos lėšos" būna 0, kadangi sutartis LMT ekspertų buvo pripažinta ne MTEP, kaip elgtis VV - ar galima pataisyti tą sumą ir įvesti visą institucijos gautą sumą?

Tokiu atveju reikia įrašyti gautą sumą pagal sutartį.

26.  Ar infrastruktūra yra suprantama labai plačiai, kaip LMT siekia parodyti, kad yra įsijungiama į tinklus, ar tai suprantama, kad vertinamasis vienetas turi tam tikrų aparatų, mikroskopų ir pan.? Kokie duomenys turi būti pateikti formos 16.9 ir 16.10 punktuose?

Orientacinis apibrėžimas, kas yra MTEP infrastruktūra pagal ŠMM 2017 m. spalio 11 d. Nr. V-769 įsakymą:

Mokslinių tyrimų infrastruktūra suprantama kaip priemonių, išteklių ir su jais susijusių paslaugų visuma, kuria naudojasi mokslo bendruomenė atlikdama mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų infrastruktūra apima materialiąją dalį (mokslinę įrangą, mokslinių tyrimų medžiagą), nematerialiąją dalį (žinių šaltinius, kolekcijas, archyvus, duomenis bei programinę įrangą, tinklaveiką) bei kitas išskirtines priemones, kurios yra esminės aukščiausio lygio moksliniams tyrimams atlikti.

Dėl „16.9. turimos MTEP infrastruktūros, jos naudojimo organizavimo ir planuojamų (pageidaujamų) jos plėtros krypčių aprašymas, nurodant dalyvavimą nacionalinėse ir tarptautinėse MTEP infrastruktūrose“:

Šiame punkte pateikiama informacija apie infrastruktūrą bendrai už 2013-2017 metus, kurią valdo VV.

Nurodant dalyvavimą nacionalinėse ir tarptautinėse MTEP infrastruktūrose, galima atsižvelgti į keletą pavyzdžių pateikiamų šioje nuorodoje. Čia pateikiamas 2015 metų infrastruktūrų kelrodis, kuriame pateikta kokiose infrastruktūrose, kas dalyvauja.

Dėl „16.10. MTEP infrastruktūros, veikiančios atviros prieigos principu, naudotojai ir naudojimo trukmė (valandomis)“:

Jeigu VV esama infrastruktūros, kuri veikia atviros prieigos principu ir ją valdo VV, t. y. yra sudaryta galimybė naudotis išoriniams (ne VV) vartotojams, tuomet ją ir reikėtų toje lentelėje (16.10) surašyti. Jei tokios infrastruktūros nėra – šios dalies nepildykite.

Jeigu naudojimo valandos nefiksuojamos, tada reikėtų pažymėti, kad statistika nėra renkama, tokiu atveju galima nurodyti bent jau nuo kada (ir iki kada, jei jau nebenaudojama) ta infrastruktūra turima ar pradėta naudoti.

Šiame punkte taip pat pateikiama informacija apie atviros prieigos infrastruktūrą bendrai už 2013-2017 metus. Informacija teikiama anglų kalba. Įrašų skaičiaus apribojimų – nėra, teikiama tiek, kiek yra.

27.  Pildant informaciją apie 16.11 darbuotojai pagal amžių – ar reikia pildyti ir darbuotojas-jaunas mamas, kurios augina vaikus iki 2 metų (tačiau nedirba gruodžio 31 d.)?

Taip, jos taip pat įtraukiamos.

28.  Ar pildant 16.12.1. dalį apie konkurso būdu priimtus darbuotojus, turinčius mokslo laipsnį (iš jų darbuotojus, kurie prieš juos priimant dirbo užsienyje) reikia nurodyti ir tuos darbuotojus, kurie pakartotinai dalyvavo konkurse dėl tų pačių arba aukštesnių pareigų? Taip pat pildant 16.12.2. dalį apie atleistus darbuotojus, turinčius mokslo laipsnį (iš jų į pensiją) kilo klausimas ar reikia įtraukti ir tuos atvejus, kuomet baigėsi darbo sutartis konkurso būdu ir vėliau tas žmogus tęsė darbą, tik jau ne pagal konkursinę darbo sutartį?

„Jeigu asmuo buvo konkurso būdu buvo priimtas į aukštesnes pareigas 16.12.1 punkte juos taip pat reikėtų pažymėti. Tokiu atveju, nepamirškite fiksuoti ir atleidimo fakto 16.12.2 punkte. Darbuotojas, pakartotinai laimėjęs konkursą, 16.12.1 papunktyje nenurodomas.

Taip, jeigu buvo nutraukta konkursinė darbo sutartis, ji turėtų būti įskaičiuota į 16.12.2 dalį.“

29.  Formos 16.14 punkte prašoma pateikti vertinamojo vieneto ar Institucijos strateginį veiklos planą. Kokia kalba reikia pateikti informaciją? Jeigu strategija yra parengta lietuvių kalba, ar ją reikia išversti į anglų kalbą? Jeigu strategija yra skelbiama viešai Institucijos internetiniame puslapyje, ar galima pateikti nuorodą į puslapį?

Strateginis veiklos planas teikiamas anglų kalba. Jeigu strategija yra parengta lietuvių kalba, strategijos svarbiausius dalykus reikės išversti į anglų kalbą.

Papildomoje formoje, bus galima plačiau aprašyti: kaip ši strategija užtikrina vertinamojo vieneto mokslinės veiklos kokybę, stiprina vertinamojo vieneto mokslininkų kvalifikaciją, padeda pritraukti jaunus tyrėjus ir tyrėjus iš užsienio bei stiprinti MTEP bendradarbiavimą (su verslu, nacionaliniais ir tarptautiniais partneriais).

Jeigu strategija anglų kalba yra viešai skelbiama vertinamojo vieneto / Institucijos internetiniame puslapyje, tuomet nuorodą pateikti galima.

30.  Kuomet vertinamojo vieneto strategija yra keičiama ar neseniai buvo pakeista, kokią strategiją - senąją strategiją ar naują – reikia pateikti?

Teikiama aktualiausia strategija.

31.  Jeigu vertinamasis vienetas šiuo metu yra parengęs, bet dar nepatvirtinęs savo artimiausių kelerių metų strateginio plano – ar geriau skubėti patvirtinti šį planą ir jį teikti ekspertams, ar pateikti bendrą institucijos strateginį planą?

Strategija teikiama tam, kad ekspertai galėtų įvertinti vertinamojo vieneto potencialą. Kurį strateginį planą teikti sprendžia pats vertinamasis vienetas. Jeigu jau esate parengę, bet dar nepasitvirtinę savo vertinamojo vieneto strateginio plano tačiau norite teikti jį, o ne bendrą institucijos strateginį planą, galite teikti ir nepatvirtintą, tik tada būtina pateikti ekspertams aiškų komentarą nurodantį, jog teikiamas parengtas, bet dar nepatvirtintas vertinamojo vieneto strateginis planas, kuriuo vadovaudamasis vertinamasis vienetas ketina dirbti artimiausius kelerius metus.

32.  Koks ženklų skaičius telpa „Vieversio“ sistemos laukuose?
  • "Unikalus kodas" - 50
  • "Nuoroda į ...", "Dalyvavimą patvirtinanti nuoroda" - 600
  • "Šalis", "Data, vietovė" - 600
  • "Vardas, pavardė", "Disertanto vardas, pavardė", "Organizacija", "Organizatorius" - 600
  • "Užduotis ar pozicija" - 600
  • "Žurnalas", "Pozicija redakcinėje kolegijoje" - 600
  • p. 16.10: "MTEP infrastruktūra", "Naudotojai" - 600
  • Visi kiti laukai po 2000, o didesni paaiškinimo laukai (6000, 8000, 18000, 24000) atvaizduojami kiek įvesta ir kiek galima įvesti.
33.  Ar teikiant sąrašus 13.2., 13.3., 14.2., 14.3., 15.2., 15.3 galima nurodyti daugiau nei vieno žmogaus vardą ir pavardę, jeigu pvz. teikiamą geriausią pranešimą ar konsultaciją ir t.t. skaitė daugiau nei vienas VV atstovas?

Taip, galite nurodyti daugiau nei vieno žmogaus vardą ir pavardę. Laukelyje „Vardas, pavardė", telpa iki 600 spaudos ženklų. Jeigu pranešimą skaitė ne tik Jūsų VV atstovas, bet ir kitos institucijos atstovas, galite nurodyti kurie asmenys buvo būtent iš Jūsų VV. Svarbu, kad indėlis VV matytųsi.

34.  Jeigu nerandame, nėra išlikę duomenų apie konkrečia datą, nuo kada VV atstovas priklauso redakcinei kolegijai. Kokią datą nurodyti?

Jei nerandate konkrečios datos nuo kada VV atstovas priklauso redkolegijai – nurodykite tikslius metus, o mėnuo ir diena gali būti nurodyti sausio 1 d. Ekspertams nurodysime, kad šiuo atveju svarbiau metai, nei konkreti diena nuo kada VV atstovas toje redkolegijoje atsirado.

35.  Jeigu konferencijos, kurioje buvo dalyvauta prieš keletą metų svetainė kasmet yra atnaujinama ir negalime atrasti programos, kuri įrodytų VV atstovo dalyvavimą konferencijoje, kokius patvirtinančius duomenis galima pateikti?

Jeigu nuorodos nėra, galite pateikti nuorodą, kopiją ar bibliografinį aprašą į paskelbtą konferencijos pranešimų rinkinį, jei tokio nėra, jei yra išlikęs, galite pateikti pranešimo PDF ir pan., t. y. pateikite bet kokį dalyvavimo faktą patvirtinantį įrodymą.

36. Dėl konferencijų pateikimo – ar pridedamas dokumentas, taip kaip prašoma instrukcijose turi pateikti tik įrodymą apie dalyvavimą konferencijoje (programą, arba sertifikatą). Ar ekspertams nėra aktualu pats konferencijos straipsnis? Ar ekspertai vertins tik pačią ataskaitą, ar tikrins pridėtus įrodymus apie dalyvavimą? Ar tikslinga pridėti ir konferencijų straipsnius?

Ne, ekspertai netikrins, tą darys MOSTA. Pridėti konferencijų straipsnių čia nereikia. Jeigu manote, kad tai geriausi darbai, galite teikti prie geriausių darbų sąrašo.

37. Ar teikiant darbų bibliografinius aprašus, kur yra bendraautorystė su kitomis institucijomis, reikia nurodyti kurie autoriai yra iš Vertinamojo vieneto institucijos? Ar ekspertai tikrins bibliografinius aprašus, ar teisingai nurodyti indėliai?

Būtų gerai nurodyti, kurie darbo autoriai yra iš Jūsų Vertinamojo vieneto, pavyzdžiui įterpiant autoriaus Pavardę ir Vardą į laužtinius skliaustus (kaip buvo daroma ankstesnių metų LMT vertinimuose, kuomet laužtiniuose skliaustuose buvo nurodomi institucijos autoriai). Ne ekspertai tikrins, kas yra konkretūs autoriai, ar teisingai nurodyti indėliai. Tikrins MOSTA.

38. Ar teikiant duomenis vertinimui iš ankstesnių LMT vertinimų (pvz. sutartis su dėl MTEP veiklų, MTEP projektus) būtina dar pateikti įrodymus, jeigu tie projektai, sutartys jau buvo vertinti LMT?

Ne, tokiais atvejais įrodymų pateikti nereikia. Teikiant sutartis, projektus iš LMT sąrašų, prašome nurodyti paaiškinime, jog teikiamas projektas ar sutartis jau buvo įvertinti LMT.

39. Ar inovaciniai čekiai tinkami teikti 16.8 punkte apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą?

Inovaciniai čekiai siejami su užsakymu.

40. Formos 14.6 ir 16.6 punktuose – ar būtina prisegti dokumentą? Jei ne, ar tokiu atveju būtinai reikia el. nuorodos? O gal nebūtina prisegti nei dokumento, nei el. nuorodos?

14.6 punkte pateikiama narystę patvirtinančio dokumento kopija ir (ar) elektroninė prieiga, 16.6 punkte patvirtinimo pateikti nereikia.

Klausimai apie papildomas duomenų formas

1.  Papildomo klausimyno vertinamajam vienetui (Additional questions for the Unit) 1.2 dalyje prašoma aprašyti kaip VV ar institucijos strategija prisideda prie tarptautinių tyrėjų pritraukimo ir kitų dalykų. Jeigu mūsų VV tarptautinių tyrėjų pritraukimas nėra strategiškai svarbus, ar mes turime vis tiek aprašyti šį aspektą?

Jeigu kažkuris iš šiame klausime pateiktų aspektų Jūsų vertinamajam vienetui nėra aktualus (pvz., pritraukti tyrėjus iš užsienio ar stiprinti bendradarbiavimo ryšių su verslu ir pan.), tai to galite ir neminėti, aprašykite tai, kas Jūsų vertinamajam vienetui yra svarbu ir aktualu šiuo klausimu.

2.  Ką reikėtų nurodyti papildomame klausimyne vertinamajam vienetui (Additional questions for the Unit) 3.1 dalyje esančiame laukelyje „Description“?

Šiame laukelyje galite pateikti bendros veiklos rezultato paaiškinimą ar papildomą informaciją apie tą rezultatą ekspertams. Pavyzdžiui, jeigu tai buvo bendra publikacija, galite pateikti informaciją kur ji buvo publikuota, pateikti nuorodą į publikaciją ir pan. Jeigu tai kartu įgyvendinama jungtinė doktorantūros programa, galite pateikti trumpą tos programos pristatymą arba pateikti nuorodą ekspertams į programos puslapį ir pan. Jeigu manote, kad laukelyje „Outcome of collaboration“ pateiktiems rezultatams reikia papildomos informacijos, „Decription“ laukelyje tą informaciją ir galite pateikti. Jeigu manote, kad papildomos informacijos nereikia – „Description“ laukelį galite palikti tuščią.

3.  Ar būtina pildyti visus papildomose formose pateiktus laukus? Jeigu tam tikrose dalyse neturime duomenų?

Jeigu Jūsų Vertinamajam vienetui viena ar kita prašoma pateikti informacija nėra aktuali, neturite duomenų – tos dalies galite nepildyti. Tai yra papildoma informacija ekspertams. Visų laukų pildymas nėra privalomas.

4.  Ar pildant papildomas formas galima viršyti nurodytą ženklų skaičių?

Viršyti galite max. 20% nurodyto ženklų skaičiaus.

5. 3 punkto “International collaboration” lentelėse reikia nurodyti “Collaborator”. Ar šioje grafoje turi būti nurodytas Vertinamojo vieneto atstovas, kuris bendradarbiauja su užsienio institucija, ar atvirkščiai, užsienio institucijos atstovas?

Grafoje „Collaborator“ pateikiama informacija apie užsienio institucijas ar jų atstovus su kuriais Jūs bendradarbiaujate, ne Jūsų Vertinamojo vieneto atstovai.

6. Ar pildant formos „General information about the Institution“ dalį apie darbuotojus, reikėtų įtraukti ir tų padalinių, kurie nėra įtraukti į vertinamuosius vienetus, duomenis? Taip pat ar eilutėje „Total number of Other personnel (including administrative, technical personnel, etc.)“ reikia nurodyti ir valytojus, bibliotekų darbuotojus, studijų skyriaus ir kitus darbuotojus, kurie nedirba mokslinio darbo ir nedėsto?

Taip, teikdami informaciją apie darbuotojus, įtraukite duomenis apie visus Jūsų Institucijos struktūrinius padalinius, net jei jie nėra įtraukti į vertinamuosius vienetus. Eilutėje „Total number of Other personnel (including administrative, technical personnel, etc.)“ nurodydami informaciją apie kitus darbuotojus, įtraukite visus, kurie nėra dėstytojai ar mokslo darbuotojai, ir dirba Jūsų institucijoje pagal darbo sutartį.

Klausimai dėl ekspertų darbo ir vizitų į vertinamuosius vienetus

1.      Kiek ekspertų vertins vertinamąjį vienetą?

Vertinamojo vieneto informaciją skaitys nemažiau kaip trys ekspertai. Jei 3 ekspertai neturės kompetencijos įvertinti visų mokslo krypčių, bus priskiriami papildomi ekspertai (tiek, kiek reikės).

Vizito į vertinamąjį vienetą metu lankysis mažiausiai 3 ekspertai, iš kurių bent vienas iš vertinamojo vieneto vertintojų ir bent vienas ekspertas, kuris nevertino vizituojamo vertinamojo vieneto.

2.      Kiek ekspertų vyks vizito į vertinamuosius vienetus? Jeigu vertinamajame vienete yra 4 mokslo kryptys, ar vis tiek atvyksta trys ekspertai ir viena mokslo kryptis lieka užribyje, ir jeigu, pavyzdžiui, yra vertinamasis vienetas, kuriame yra viena kryptis, tai atvyksta trys ekspertai vienos krypties?

Vizito į vertinamąjį vienetą metu lankysis mažiausiai 3 ekspertai, iš kurių bent vienas iš vertinamojo vieneto vertintojų, skaičiusių vertinamojo vieneto pateiktus dokumentus, ir bent vienas ekspertas, kuris nevertino vizituojamo vertinamojo vieneto pateiktų dokumentų.

3.      Kiek laiko truks vizitai?

Vizito trukmė 2 – 2.5 val.

Vizito metu vyks susitikimai su:

Vertinamojo vieneto administracija (~30 min.)

Vertinamojo vieneto tyrėjais (~30 min.)

Vertinamojo vieneto doktorantais (~30 min.)

Taip pat bus susipažįstama su vertinamojo vieneto infrastruktūra (~30 min.) 

4.  Kokio dydžio darbuotojų / doktorantų grupės galės dalyvauti susitikimuose su ekspertais? Ar yra numatyti apribojimai?

Apribojimai nėra numatyti.

5.  Ar reikės pateikti susitikimų su ekspertais dalyvių sąrašus?

Dalyvių sąrašų nereikia.

6. Prašome patikslinti, kaip ekspertai vertins Vertinamuosius vienetus – ar bus vertinama atskirai pagal metus, ar bus žiūrima tik į bendrą vaizdą.

Ekspertai vertins pagal tris kriterijus – MTEP veiklos kokybės, socialinio ekonominio poveikio ir perspektyvumo. Kiekvienas formos punktas atitinka tam tikrą kriterijų. Tai visų pirma duomenys bus pateikiami taip, kad aiškiai ekspertai matytų kurie punktai skirti vertinti kokį kriterijų. Taip pat svarbus elementas yra tas, kad planuojama pateikti ekspertams informaciją keliais blokais – vienoje vietoje bus 5 metų bendras laikotarpis, o kitoje duomenys pamečiui bei apjungti duomenys (pvz. apie doktorantų, darbuotojų skaičius ir pan.). Atskirai bus pateikta papildoma informacija, surinkta iš papildomų formų. Ekspertai galės naudotis visa pateikta informacija, kaip jiems patiems bus patogu.

7. Ar fakulteto dekanas turėtų dalyvauti susitikime su ekspertais kaip administracijos atstovas?

Administracija laikytini tie vertinamojo vieneto darbuotojai, kurie užima administracines pareigas - dekanas, prodekanai, instituto direktorius, laboratorijų vadovai, studijų skyriaus darbuotojai, mokslo centrų/skyrių darbuotojai ir pan. Reiktų nepamiršti, jog tas pats žmogus gali eiti kelias pareigas (pvz., dekanas ir vyr. mokslo darbuotojas ar pan.). Susitikimuose su administracija, tyrėjais, doktorantais vertinamojo vieneto nariai patys viduje turėtų apsitarti kokią grupę deleguojami žmonės atstovaus. Svarbu: jei, pvz. prodekanas dalyvavo ekspertų susitikime su administracija (nors pats yra ir tyrėjas), tai ekspertų susitikime su tyrėjais jis dalyvauti nebegalės.

8. Ar vertinamasis vienetas turės prisistatyti ekspertams? Jeigu taip, kas turėtų būti pristatoma susitikimo su ekspertais metu?

Kiekvienas vertinamasis vienetas susitikimo pradžioje turėtų pristatyti save, savo veiklą ir ką nori būtinai ekspertams pabrėžti. Vertinamojo vieneto prisistatymas turėtų trukti iki 10 minučių.

Raštai.

Oficialūs institucijų atstovų paklausimai dėl palyginamojo vertinimo

MOSTA atsakymas į Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų sąjūdžio raštą dėl palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo (žiūrėti)

Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros plėtros analizės ir vertinimo sistemos kūrimas ir diegimas

kuriame lietuvos ateiti 2014 2020

Projekto kodas 10.1.1-ESFA-V-912-01-0002

Projekto metu sukurta ir išbandyta MTEP ir inovacijų infrastruktūros plėtros analizės ir vertinimo sistema leis nacionaliniu lygmeniu teikti įrodymais grįstą informaciją reikalingą MTEP ir inovacijų infrastruktūros plėtros politikos formavimui. Sistema sukurs prielaidas įvertinti infrastruktūros atnaujinimo, eksploatavimo ir (ar) sukūrimo poreikį ir numatyti tam reikalingas lėšas, nustatyti infrastruktūrų sąsajas su MTEP ir inovacijų politikos prioritetais, identifikuoti tarptautines infrastruktūras, kurių veikloje būtų tikslinga dalyvauti ir Lietuvai. Kuriama MTEP ir inovacijų infrastruktūrų plėtros analizės ir vertinimo sistema leis užtikrinti skaidrų infrastruktūros plėtros prioritetų nustatymą ir nuolatinę jų įgyvendinimo stebėseną.

Projekto tikslas: Skatinti į rezultatus orientuotų ir įrodymais grįstų sprendimų priėmimą Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centre

Projekto veiklos:

1.1. MTEP ir inovacijų infrastruktūros plėtros analizės ir vertinimo įrankio sukūrimas ir išbandymas
1.2. Projekto darbuotojų gebėjimų stiprinimas

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 24 mėn.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas

esf logo ltProjektas finansuojamas Europos Socialinio fondo lėšomis pagal 2007-2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas" VP1-4.3-VRM-02-V priemonę „Viešųjų politikų reformų skatinimas".

Projekto numeris:

VP1-4.3-VRM-02-V-02-002

Projekto trukmė:

69 mėn. (2009-12-23 - 2015-08-31)

Tikslinė grupė:

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei ekspertinių institucijų mokslo ir studijų srityje darbuotojai ir ekspertai.

Projekto tikslas:

Sukurti ir išbandyti mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemą.

Projekto uždaviniai:

  • Sukurti ir išbandyti mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos modelį;
  • Užtikrinti mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos darbuotojų gebėjimus.

Projekto metu įgyvendinamos veiklos:

  • Mokslo ir studijų valdymo kompleksinė analizė;
  • Mokslo ir studijų sistemos prognostinis vertinimas (įžvalga);
  • Stebėsenos ir analizės modelio sukūrimas;
  • Stebėsenos ir analizės modelio išbandymas (I etapas);
  • Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės modelio tolimesnis išbandymas ir plėtotė (II išbandymo etapas);
  • Lietuvos mokslo ir studijų stebėsena ir analizė pagal tarptautinius rodiklius;
  • Lietuvos mokslo ir studijų sistemos būklės tyrimai bei mokslo ir studijų sistemos dalyvių elgsenos prognozavimas;
  • Investicijų į studijas, mokslinius tyrimus ir technologijas dinamikos stebėsena ir analizė;
  • Mokslo ir studijų sistemos ateities įžvalgos vykdymas;
  • Lietuvos mokslo ir studijų sistemos modernizavimo procesų poveikio vertinimas;
  • MOSTA darbuotojų mokymai;
  • Mokslo ir studijų valdymo ir ekspertinių institucijų darbuotojų mokymai;
  • Stebėsenos ir analizės sistemos ekspertų tinklo susitikimai;
  • Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės bei politikos vertinimo analitinių gebėjimų tobulinimas bei užsienio patirties mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės srityje perėmimas.

Projekto rezultatai

Įgyvendinus MOSTAF projektą bus sukurta mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistema. Veikiant mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemai, bus patobulintas strateginis valdymas mokslo ir studijų srityje. MOSTA užtikrins nepertraukiamą mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos veiklą: pagal projekto metu parengtą metodiką atliks nuolatinę mokslo ir studijų sistemos stebėseną, vykdys rodiklių analizę ir rengs metines mokslo ir studijų sistemos apžvalgas bei vykdys kitą tikslinę analizę, reikalingą strateginiam planavimui. Įgyvendinus projektą taip pat bus sustiprinti gebėjimai, reikalingi stebėsenai ir analizei bei šios sistemos veiklos tęstinumui.

Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (Slėnių) bei Jungtinių tyrimų programų stebėsenai užtikrinti reikalingos sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas

esf logo ltProjektas finansuojamas Europos Socialinio fondo lėšomis pagal 2007-2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas" VP1-4.3-VRM-02-V priemonę „Viešųjų politikų reformų skatinimas".

Projekto numeris:

VP1-4.3-VRM-02-V-06-001

Projekto trukmė:

48 mėn. (2011-03-29 – 2015-03-29)

Tikslinė grupė:

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos bei ekspertinių institucijų mokslo ir studijų srityje darbuotojai ir ekspertai.

Projekto tikslas:

Sukurti ir įgyvendinti Integruotų mokslo, verslo ir studijų centrų (slėnių) bei jungtinių tyrimų programų (toliau – JTP) stebėsenai užtikrinti reikalingą sistemą.

Projekto uždaviniai:

  • Sukurti slėnių projektų ir JTP įgyvendinimo stebėsenos sistemą;
  • Stiprinti MTEP sektoriaus plėtrai reikalingos institucinės bei vadybinės kompetencijas.

Projekto metu įgyvendinamos veiklos:

  • Slėnių projektų ir JTP įgyvendinimo stebėsenos vadovo sukūrimas;
  • Slėnių ir JTP valdymo ir koordinavimo modelio sukūrimas;
  • MTEP infrastruktūros valdymo modelio parengimas;
  • MTEP infrastruktūros plėtros projektų veiklos modelio ir finansavimo pritraukimo modelio sukūrimas;
  • Slėnių ir JTP, MTEP infrastruktūros projektų įgyvendinimo stebėsena;
  • Žinių perdavimo programos sukūrimas;
  • Žinių perdavimo mokymai;
  • Rinkodaros ir prekių ženklo vertės kūrimo strategija;
  • MTEP infrastruktūros projektų viešinimo gairių sukūrimas.

Projekto rezultatai

Projekto metu bus sukurtas slėnių projektų ir JTP įgyvendinimo vadovas, vykdoma slėnių projektų ir JTP stebėsena, sukurtas slėnių ir JTP valdymo, koordinavimo, infrastruktūros valdymo, infrastruktūros plėtros projektų veiklos ir investicijų pritraukimo modeliai. Taip pat bus vykdoma slėnių ir JTP tikslų įgyvendinimo, MTEP infrastruktūros kūrimo, įrangos įsigijimo, naudojimo ir viešosios prieigos užtikrinimo priežiūra, teikiamos konsultacijos, siūlymai Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio ministerijai, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui, ekspertinėms institucijoms mokslo ir studijų srityje ir MTEP infrastruktūros projektus valdančioms ir įgyvendinančioms organizacijoms, kas padės priimti reikalingu sprendimus dėl slėnių projektų ir JTP plėtros, finansavimo ir įgyvendinimo. Taip pat mokymų metu bus sustiprintos Lietuvos MTEP sektoriaus plėtrai reikalingos institucinės bei vadybinės kompetencijos. Projekto veiklos tiesiogiai prisidės prie Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto tikslo - administracinių gebėjimų stiprinimo ir viešojo administravimo efektyvumo didinimo ir 3 uždavinio, kadangi bus teikiama pagalba ministerijoms ir Vyriausybei priimant strateginius sprendimus, kurie padės Lietuvai tapti dinamiška mokslo ir inovacijų valstybe bei sukurti palankiausią ir tvirtą pagrindą ekonominiam augimui.

Projekto ataskaitos

1. Slėnių projektų ir JTP įgyvendinimo stebėsenos vadovo sukūrimas

1.1. Komunikavimo su JTP įgyvendintojais planas

1.2. Jungtinių tyrimų programos veiklos vertinimo rodiklių peržiūra ir rekomendacijos tobulinimui

1.3.1. ir 1.3.2. Tarpinės JTP įgyvendinimo pažangos vertinimas ir tarpinė JTP veiklos stebėsena

1.4. Slėnių projektų ir JTP stebėsenos vadovas

2. Slėnių ir JTP valdymo ir koordinavimo modelio sukūrimas

2.1. Slėnių valdymo ir koordinavimo modelis

3. MTEP infrastruktūros valdymo modelio parengimas

3.1.2. Geriausios kitose valstybėse taikomos MTEP infrastruktūros plėtros ir valdymo praktikos

3.1.3. Lietuvos MTEP infrastruktūros plėtros ir valdymo praktikų alternatyvų analizė

3.2. Neesminių funkcijų centralizavimo galimybės ir siūlymai dėl šių veiklų efektyvumo didinimo

3.3.1 ir 3.3.2 20 MTEP infrastruktūros projektų organizacinė struktūra ir veiklos vertinimas

4. MTEP infrastruktūros plėtros projektų veiklos modelio ir finansavimo pritraukimo modelio sukūrimas

4.1. 20 MTEP infrastruktūros projektų veiklos modelis

4.2. 20 MTEP infrastruktūros projektų verslo planų

4.3. MTEP infrastruktūros projektų investicinis modelis

4.4. Esamų MTEP konkursinio finansavimo schemų analizė ir Slėnių projektų bei JTP konkurencingo finansavimo schemų alternatyvos (iki trijų)

5. Slėnių ir JTP, MTEP infrastruktūros projektų įgyvendinimo stebėsena

5.2. Infrastruktūros projektų stebėsenos veiklos

5.3. ir 5.4. Įrangos ir jos instaliavimo procesų stebėsena

5.5. Slėnių projektų pažangos ir rezultatų įvertinimo ir galimų sprendimų Lietuvos MTEP sektoriaus iššūkiams siūlymo galutinė ataskaita

6. Žinių perdavimas ir apmokymai.

7. Rinkodaros ir tarptautinio prekių ženklo vertės kūrimo strategija

8. Bendros viešinimo gairės ir viešinimo planai MTEP infrastruktūros projektams

Socialinių ir humanitarinių mokslų tendencijos Europoje

Projektas METRIS (Monitoring European trends in Social Sciences and Humanities), atliekamas daugiau nei 40 šalių, leidžia palyginti socialinių ir humanitarinių mokslų būklę skirtingose Europos šalyse. Šio projekto metu analizuojama Lietuvos situacija 2012 m.: nagrinėjama, kokia politika, susijusi su socialiniais ir humanitariniais mokslais, yra įgyvendinama Lietuvoje, kaip šios sritys yra remiamos finansinėmis ir nefinansinėmis priemonėmis, kokių rezultatų pasiekė šiose srityse dirbantys mokslininkai ir kiti susiję klausimai.

Daugiau apie projektą: http://www.metrisnet.eu/metris/

ŠVIETIMO POLITIKA

Pedagogų poreikio planavimo sistemos tobulinimas

Augantis vidutinis mokykloje dirbančių pedagogų amžius bei vis mažėjantis norinčių studijuoti ir baigti pedagogo (ar susijusias) kvalifikaciją teikiančias studijas Lietuvoje sudaro prielaidas galimam pedagogų trūkumui artimiausioje ateityje. Tačiau tokie veiksniai kaip demografiniai iššūkiai – auganti emigracija, mažas gimstamumas sufleruoja, jog tuo pačiu metu pedagogų gali reikėti mažiau. Žemas tam tikrų studijų programų populiarumas ir netolygiai pagal mokomuosius dalykus senėjanti pedagogų populiacija taip pat galimai parodo, jog kai kurių dalykų pedagogų ateityje gali trūkti labiau nei kitų. Šios ir kitos priežastys sudaro pagrindą tikslesniam pedagoginių darbuotojų bei į pedagoginę kvalifikaciją teikiančias studijas priimamų studentų planavimui, atsižvelgiant į kintančius ūkio, darbo rinkos ir švietimo sistemos poreikius.

Pedagogo profesija – vienas iš pagrindinių Lietuvos švietimo politikos prioritetų, kurio metu vykdomos pedagogų rengimo, apmokėjimo, rengimo centrų tinklo, ugdymo turinio ir kitos reformos siekiant kelti švietimo sistemos kokybę. Pedagogų poreikio planavimo sistema – vienas iš reformas lydinčių tyrimų, siekiančių efektyvinti iki šiol vykdytą formavimą į pedagogines studijas.

2017–2018 m. vykdomo pedagogų poreikio planavimo tyrimo tikslas – sukurti ir išbandyti pedagogų paklausos ir pasiūlos prognozavimo modelį bei pateikti rekomendacijas dėl studentų, priimamų į pedagoginę kvalifikaciją suteikiančias studijų programas, rekomendacijas siekiant gerinti balansą tarp pedagogų paklausos ir pasiūlos ar kitoms viešosios politikos priemonėms formuoti bei tobulinti. Tyrimo įgyvendinimo metu buvo įgyvendinti daugiau nei 3 vizitai, susitikimai, konsultacijos  su suinteresuotomis šalimis. Tyrimo ataskaita ir galutiniai dokumentai bus parengti iki 2018 m. IV pab.

pedagogai main

Modelis

Pedagogų prognozavimo modelis 2018/19 – 2021/22

Projekto dokumentai

Projekto aprašymas 2017-10-26 (anglų k.)

Tarpiniai rezultatai 2018-03-08 (anglų k., lietuvių k.)

Prognozavimo sistema ir scenarijai 2018-06-28 (lietuvių k.)

Galutinė projekto ataskaita „Pedagogų darbo jėgos prognozavimas Lietuvoje“ (lietuvių k.)

Galutinė projekto ataskaita „Forecasting the Teaching Workforce in Lithuania“ (anglų k.)

Projekto ataskaitos santrauka (anglų k.)

Susitikimų dokumentai

Susitikimas su suinteresuotomis šalimis (2017-11-07)

Programa (anglų k.)

Susitikimo pristatymai (anglų k.):
The Teacher Supply Model for England
Teacher Supply and Demand in Ireland
Modelling Teaching Workforce need
Teaching Workforce Forecast System
Teacher Education: Initial Teacher Training & Policy Change

Susitikimo ataskaita (anglų k.)

Dirbtuvės (2018-04-10)

Programa (anglų, lietuvių k.)

Susitikimo pristatymai (lietuvių k.)
Pedagogų poreikio formavimas: kompetencijos, darbo krūvis ir karjera
Pedagogų poreikio prognozavimo sistema

Renginio ataskaita (anglų k.)

Viešinimo renginys ir diskusija (2018-06-28)

Renginio programa ir pristatymai

Renginio ataskaita (anglų k.)

Studijų sistemos analizė ir tobulinimas

esf logo ltProjektas finansuojamas Europos Socialinio fondo lėšomis pagal 2007-2013 metų laikotarpio Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą" VP1-2.1-ŠMM-01-V priemonę „Švietimo kokybės užtikrinimo ir stebėsenos sistemų stiprinimas" sąrašas Nr. 02

Projekto numeris:

Nr. VP1-2.1-ŠMM-01-V-02-004

Projekto trukmė:

62 mėn. (2010-08-13 – 2015-10-15)

Tikslinė grupė:

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai.

Projekto tikslas:

Sukurti ir įdiegti studijų politikos kokybės tyrimų metodologiją, atsižvelgus į Lietuvos studijų sistemos poreikius ir Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo tendencijas.

Projekto uždaviniai:

  • Sukurti studijų politikos tyrimų metodologiją ir ją pritaikyti analizuojant studijų reformos nuostatų įgyvendinimą;
  • Parengti aukštojo mokslo išorinio kokybės užtikrinimo strategines nuostatas;
  • Plėtoti studijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų darbuotojų gebėjimus studijų sistemos tobulinimo uždaviniams įgyvendinti.

Projekto metu įgyvendinamos veiklos:

  • Studijų sistemos suinteresuotų šalių (studentų, dėstytojų, AM administracijos, socialinių partnerių) socialiniai tyrimai;
  • Studijų politikos tyrimų metodologijos sukūrimas ir koregavimas;
  • Studijų politikos tyrimų metodologijos taikymas atliekant studijų politikos pokyčių analizę;
  • Studijų politikos vertinimas Europos aukštojo mokslo erdvės kontekste ir ateities įžvalgos parengimas;
  • Aukštųjų mokyklų veiklos išorinio kokybės užtikrinimo koncepcijos sukūrimas ir jos įgyvendinimo gairių parengimas;
  • Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimo metodikos parengimas ir jų vertinimas;
  • Mokslo ir studijų ekspertinių institucijų išorinio vertinimo galimybių studijos parengimas;
  • Studijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų darbuotojų ir su jomis bendradarbiaujančių ekspertų mokymai;
  • MOSTA darbuotojų gebėjimų ugdymas ir pajėgumų užtikrinimas.

Projekto rezultatai

Sukurta ir įdiegta studijų politikos kokybinių tyrimų metodologija, atsižvelgiant į Lietuvos reformos poreikius ir Europos aukštojo mokslo erdvės (EAME) perspektyvą, suteikianti galimybę vertinti politiką kokybės ir efektyvumo požiūriu (tai iki šiol nebuvo atliekama) bei leidžianti patikslinti ir operatyviai koreguoti studijų politikos priemones, įvertinus realius pokyčius ir strateginius studijų sistemos tobulinimo siekius. Įgyvendinant projektą bus sustiprinti studijų politiką formuojančių bei įgyvendinančių institucijų ir MOSTA darbuotojų gebėjimai.

Studijų programų, atnaujinamų pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus, tarpinio vertinimo ekspertai ir konsultantai.

Sekite mūsų naujienas:

© 2019 Všį Vyriausybės strateginės analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

A. Goštauto g. 9, II a, LT-01108 Vilnius. Tel. 8 682 50 100, el. p. info@strata.gov.lt

 

Naudojant Vyriausybės strateginės analizės centro paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti Vyriausybės strateginės analizės centrą kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.