Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Lietuvos inovacijų politikos efektyvumo didinimas

Projekto poreikis

2016 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko Lietuvos inovacijų politikos peržiūrą ir suformulavo rekomendacijas, galinčias padėti išspręsti pagrindinius sistemos iššūkius bei padėti parengti inovacijų sistemą sparčiai ir nuolat kintančioms pasaulinėms ekonominėms ir socialinėms tendencijoms. Rekomendacijos apėmė svarbiausias inovacijų politikos temas, orientuotas į:

  • palankių sąlygų inovacijų plėtrai sudarymą;
  • aktyvesnį dalyvavimą tarptautiniuose žinių tinkluose;
  • inovacijų sistemos valdymo tobulinimą;
  • subalansuotų inovacijų politikos priemonių plėtrą;
  • žmogiškųjų išteklių plėtrą;
  • aukštojo mokslo efektyvumo didinimą.

Nepaisant pastangų, įdėtų tobulinant inovacijų politiką, naujų iniciatyvų ir gerėjančių inovacijų sistemos pasiekimų, išlieka nemažai iššūkių, mažinančių inovacijų sistemoje vykstančių procesų ir rezultatų poveikį šalies ekonomikos transformacijai (pridėtinės vertės, našumo, efektyvumo augimui), viešojo valdymo efektyvumui, kitiems visuomeninio gyvenimo aspektams.

Inovacijų politika išlieka fragmentuota ir mažai efektyvi, trūksta strateginio požiūrio į jos svarbą ir vaidmenį valstybės ekonominei ir socialinei raidai, sąsajų su kitomis šalies ūkio sferomis. Jaučiamas žmonių trūkumas įvairiuose lygmenyse nuo politikos formavimo iki įgyvendinimo, finansavimas daugiausia remiasi ES fondų investicijomis, taip apribojant veiksmų galimybes, o pati finansavimo sistema gan neefektyvi ir sudėtinga. Verslas nelinkęs investuoti į MTEP dėl didelės rizikos ir nepakankamų garantijų iš valstybės, iš to kyla ir menko bendradarbiavimo tarp mokslo ir verslo problema, o naujos žinios ir inovacijos menkai įtakoja šalies ekonominius ir socialinius procesus. Tarptautinis bendradarbiavimas, įskaitant įsitraukimą į tarptautines vertės grandines išlieka neaktyvus ir fragmentuotas.

Inovacijų sistemos trūkumai lemia lėtą šalies ekonomikos transformaciją link aukštos pridėtinės vertės kūrimo, lėtina svarbiausių socialinių ir kitokių visuomenės iššūkių sprendimą. Dalis projekto veiklų apima ne tik inovacijų sistemos lauką, bet ir tokius aspektus, kaip pvz. viešųjų pirkimų politikos formavimas ir įgyvendinimas, pramonės plėtros reguliavimas.

2016 m. rekomendacijos yra atspirties taškas 2020 m. rugpjūtį pradėtam naujam projektui, kuris skirtas įvertinti pasiektą pažangą, numatyti tolesnius, inovacijų politikos iššūkius sprendžiančius, veiksmus bei padėti pasirengti naujoms ekonominėms ir socialinėms tendencijoms.

Projekto tikslas

Projektas, skirtas padėti Lietuvai padidinti inovacijų sistemos našumą, turi du pagrindinius uždavinius:

  • Remiantis 2016 m. EBPO atlikta inovacijų politikos apžvalga ir pateiktomis rekomendacijomis, įvertinti pastarųjų metų pažangą, pasiekimus, nustatyti trukdžius. Taip pat įvertinti pasirinktų aktualiausių inovacijų politikos sričių įgyvendinimo kelius, joms skirtų priemonių kūrimą, planavimą ir įgyvendinimą;
  • Ištirti naujas, pastaruoju metu svarbą įgavusias politikos temas, jų taikymo galimybes, atsižvelgiant į šalies kontekstą ir remiantis tarptautine gerąja patirtimi.

Naujos temos, apimančios ne tik inovacijų sistemos, bet daug platesnį valstybės politikos lauką, kurios aktualios jau dabar, o ateityje gali lemti ne tik inovacijų sistemos, tačiau visos ekonomikos efektyvumą, konkurencingumą ir valstybės galimybes bei gebėjimus spręsti svarbiausius visuomenės iššūkius yra šios:

1) Inovatyvūs viešieji pirkimai

Viešieji pirkimai yra būdas skatinti inovacijas viešajame sektoriuje. Viena iš Lietuvos inovacijų sistemos silpnųjų pusių yra nepakankamas inovacijų paklausos priemonių naudojimas. Dėl šios priežasties sudėtinga paskatinti privatų sektorių diegti inovacijas strategiškai svarbiose srityse (pvz. energetika, sveikatos apsauga ir pan.). Prekių ir paslaugų pirkimas viešųjų pirkimų būdu sudaro beveik trečdalį valdžios sektoriaus išlaidų. Bent dalis jų galėtų būti panaudotos skatinant inovacijas – didinant inovatyvių sprendimų paklausą. EBPO šalyse inovacijos tampa svarbiu strateginiu tikslu, kurio siekia valdžios institucijos, priimdamos sprendimus dėl viešųjų pirkimų įvairiose politikos srityse, tačiau institucijoms, suinteresuotoms inovatyvių viešųjų pirkimų apimčių plėtra toks požiūris yra palyginti naujas, o jo taikymas reikalauja naujų gebėjimų, praktikos ir tinkamų sąlygų. Lietuva Nacionaliniame pažangos plane nusimatė ambicingą tikslą – pasiekti, kad iki 2030 m. inovatyvūs viešieji pirkimai sudarytų bent 20 proc. visų viešųjų pirkimų (šiuo metu šis rodiklis nesiekia ir 1 proc.). Ši projekto veikla skirta įvertinti Lietuvos galimybes plėsti inovatyvių viešųjų pirkimų apimtis bei padėti institucijoms tam pasirengti, pateikiant atitinkamas rekomendacijas, formuojant bendrą supratimą ir konsensusą dėl šios srities svarbos.

2) Į misiją orientuota inovacijų politika

Tai palyginti naujas būdas spręsti nuolat augančius visuomenės ekonominius ir socialinius iššūkius tam pasitelkiant mokslo ir inovacijų potencialą, galintis suformuoti tvarią sąveiką tarp įvairių sektorių žaidėjų ir burti juos bendram tikslui ir įvairiapusės naudos siekiui. Toks naujas požiūris tam tikromis formomis įgyvendinamas ir šiuo metu (pvz. sumani specializacija), tad įgyvendinant projektą EBPO ekspertai išnagrinės esamas iniciatyvas, jų kūrimą, finansavimą, koordinavimą, specifinius šalies faktorius (pvz. institucinė, finansinė, politinė aplinka), kurie daro įtaką šioms iniciatyvoms. Remiantis tuo, taip pat tarptautine gerąja patirtimi, ekspertai pateiks rekomendacijas dėl efektyvesnio į misiją orientuotų inovacijų iniciatyvų kūrimo, finansavimo ir įgyvendinimo.

3) Pramonė 4.0 ir dirbtinis intelektas:

Ketvirtoji pramonės revoliucija dar vadinama „Industry 4.0“ (liet. „Pramonė 4.0“), tai naujas ekonomikos raidos etapas, pasižymintis tokių technologijų kaip didieji duomenys, dirbtinis intelektas, daiktų internetas, robotika, 3D spausdinimas ir pan. sinteze, jų fizine, skaitmenine ir biologine sąveika. Nuo pirmųjų trijų pramonės revoliucijų naujoji revoliucija skiriasi, pirmiausia, savo greičiu, eksponentiniu plėtojimusi, antra, savo plačia įvairove, apimančia tiek ekonomikos, tiek verslo, visuomenės ir paties žmogaus paradigmų pokyčius, trečia, sistemų transformacijomis, apimančios valstybių, įmonių, pramonės sektorių ir visos visuomenės sistemų pertvarką. Dirbtinis intelektas laikomas pagrindiniu instrumentu automatizuojant pramonę ir didinant jos produktyvumą. Sudėtingos dirbtinio intelekto sistemos pramonėje tik dabar pradedamos taikyti net technologiškai pažangiose valstybėse, tačiau sutariama, kad tai neabejotinai lems atskirų pramonės sektorių ar įmonių konkurencinį pranašumą. Įgyvendinant  projektą bus suformuluotos rekomendacijos, padėsiančios patobulinti šalies politiką ketvirtosios pramonės revoliucijos ir platesnio dirbtinio intelekto taikymo atžvilgiu.

Projekto partneriai

Projektą įgyvendina EBPO, koordinuoja STRATA. Pagrindiniai partneriai:

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM);

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM);

Finansų ministerija (FM);

Vyriausybės kanceliarija (LRVK).

Į projekto įgyvendinimo veiklas aktyviai įsitraukęs Europos Komisijos Struktūrinių reformų rėmimo direktoratas, o į projekto renginius įtraukiamas platus Lietuvos mokslo ir inovacijų bendruomenės atstovų ratas.

Projekto rezultatai ir numatoma nauda

Planuojami projekto rezultatai – rekomendacijos, pasiūlymai, sutarimo atradimas tarp institucijų ir kitų inovacijos sistemos dalyvių, įsipareigojimai, kurie vestų prie inovacijų sistemos ir politikos patobulinimo, geresnio esamų priemonių įgyvendinimo ir naujų reikalingų priemonių inicijavimo, veiksmingesnio pokyčių įgyvendinimo.

Projekto nauda – geresni, labiau pastebimi, didesnį poveikį ekonomikai darantys, socialinius ir ekonominius visuomenės iššūkius sprendžiantys inovacijų sistemos rezultatai. Dėl to gerėjanti ekonominė situacija (pridėtinės vertės, našumo, efektyvumo augimas) ir gyvenimo kokybė.

Kalendorius

  • 2020 m.
    pavasaris
    -
    vasara
    Pasirengimas projektui.

    Prieš oficialią projekto pradžią vyko intensyvus pasirengimas, kurio metu buvo rengiamas ir su suinteresuotomis pusėmis derinamas detalus projekto aprašymas, formuojama EBPO ekspertų komanda, projekto koordinavimo grupė iš EIM, ŠMSM, FM, LRVK, STRATA atstovų. Taip pat pradėta rinkti projektui reikalingi duomenys, kita su projekto temomis susijusi informacija (teisės aktai, tyrimai, apžvalgos, analizės ir t. t.). Įvyko virtualus neoficialus projekto pristatymo renginys, kuriame susitikę pagrindiniai projekto dalyviai ir partneriai (EBPO, EK, EIM, ŠMSM, LRVK, STRATA) aptarė projekto tikslus, veiklas, artimiausius veiksmus. Ministerijoms išplatintas klausimynas dėl 2016 m. rekomendacijų įgyvendinimo pažangos, taip pat klausimynai, skirti atskiroms projekto temoms („Inovatyvūs viešieji pirkimai“, „Į misiją orientuota inovacijų politika“; „Pramonė 4.0 ir dirbtinis intelektas“), kurie EBPO ekspertams padės geriau suprasti esamą Lietuvos situaciją, paskutiniu metu priimtus sprendimus ir sistemos veikimą bei pasirengti tolesnėms projekto veikloms (seminarams, misijoms)

  • 2020 m.
    rugsėjis
    Projekto įžanginis renginys.

    Rugsėjo 17 d. įvyko virtualus atidarymo renginys, kuriame dalyvavo platus mokslo ir inovacijų bendruomenės ratas. Jo metu pristatytas projektas, jo tikslai, veiklos, planuojami rezultatai, jų sklaida ir dalyvių vaidmenys. EBPO atskirai pristatė tris naujas inovacijų politikos temas, nagrinėjamas projekto apimtyje – „Inovatyvūs viešieji pirkimai“, „Į misiją orientuota inovacijų politika“, „Pramonė 4.0 ir dirbtinis intelektas“. Renginyje taip pat aptartos artimiausios projekto veiklos, atsakyta į dalyvių klausimus, apsikeista nuomonėmis, įžvalgomis apie Lietuvos inovacijų sistemos ir politikos būklę, pagrindinius iššūkius ir galimybes.

  • 2020 m.
    spalis
    -
    lapkritis
    Faktų paieškos misija

    Šiame etape EBPO ekspertai atlikdami interviu ir konsultacijas bendrauja su įvairiais mokslo ir inovacijų sistemos dalyviais siekdami surinkti kuo daugiau informacijos apie Lietuvos inovacijų sistemą, jos veikimą, politikos aspektus, išskirti aktualiausias inovacijų politikos sritis, taip pat išsiaiškinti vykstančius procesus, susijusius su į misiją orientuotos inovacijų politikos taikymu, pramonės transformacija ir dirbtinio intelekto taikymo galimybėmis, viešųjų pirkimų sistemos veikimu ir pastangomis plėsti inovatyvių viešųjų pirkimų apimtis. EBPO ekspertai bendrauja su EIM, ŠMSM ir kitų ministerijų, inovacijų politikos priemones įgyvendinančių agentūrų ir kitų susijusių valstybės institucijų atstovais, mokslo ir verslo bendruomene, inovacijų srities, viešųjų pirkimų, pramonės transformacijos ekspertais.

  • 2020 m.
    lapkritis
    Pirmoji seminarų (angl. workshop) serija

    Šiame etape bus surengtos 4-5 seminarai.
    1 arba 2 seminarai bus skirti aptarti preliminarias išvadas apie Lietuvos inovacijų sistemą, gautas nagrinėjant prieinamą informaciją, užpildytus klausimynus, apklausiant ir konsultuojantis su mokslo ir inovacijų sistemos dalyviais, siekiant nustatyti kokių veiksmų buvo imtasi reaguojant į 2016 m. EBPO apžvalgoje pasiūlytas politikos rekomendacijas, identifikuoti inovacijų sistemos spragas ir trūkumus, aktualiausias inovacijų politikos sritis, joms skirtų priemonių kūrimo, planavimo ir įgyvendinimo aspektus, pasidalinti patirtimi, praktiniais pastebėjimais, formuoti bendram matymui dėl politikos tobulinimo poreikio.
    Po 1 seminarą bus skirta naujoms inovacijų politikos temoms:

    4) Inovatyviems viešiesiems pirkimams skirtame seminare bus pristatytas šios temos veiksmų planas, kalendorius, preliminarūs atradimai ir esama šios temos nagrinėjimo būklė. Seminaro metu tikimasi gauti atsiliepimų iš Lietuvos politikos formuotojų ir suinteresuotųjų šalių dėl galimų prioritetinių sričių, tolesnių veiksmų planavimo ir kitų aspektų;

    5) Į misiją orientuotai inovacijų politikai skirtame seminare bus siekiama išsiaiškinti Lietuvos inovacijų sistemos ir politikos strateginės orientacijos į misijas lygį, vykstančius procesus, esamas ir potencialias iniciatyvas, rezultatus, mokslo ir inovacijų finansavimo, valdymo, įgyvendinimo mechanizmus. Seminare taip pat bus siekiama ugdyti politikos formuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių sąmoningumą ir poreikį orientuoti inovacijų politiką į misijas;

    6) Pramonės 4.0 ir dirbtinio intelekto temai skirtame seminare bus pristatyti preliminarūs atradimai, esama šios temos nagrinėjimo būklė, preliminarios rekomendacijos, aptarti teoriniai ir praktiniai politikos įgyvendinimo aspektai ir priemonės.

    Į seminarus bus kviečiami suinteresuotų ministerijų, agentūrų, kitų valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų, asocijuotų verslo struktūrų ir atskirų verslo sektorių atstovai.

  • 2021 m.
    pavasaris
    Konsultacinė misija

    Šiame etape bus organizuojama konsultacijų ir diskusijų serija, skirta pagilinti supratimą apie nagrinėjamas temas, surinkti trūkstamą informaciją ir aptarti preliminarias išvadas ir rekomendacijas su inovacijų politikos formuotojais, sprendimų priėmėjais, kitais inovacijų sistemos dalyviais, inovacijų ir nagrinėjamų temų ekspertais.

    Antroji seminarų serija

    Šiame etape planuojami 4-5 seminarai, skirti pristatyti ir aptarti preliminarius rezultatus ir tobulintinas politikos sritis. Seminarų serijoje taip pat bus siekiama stiprinti Lietuvos inovacijų politikos veikėjų gebėjimus įgyvendinti rekomendacijas, formuoti jų suvokimą ir bendrą matymą, sutarimą dėl inovacijų politikos tobulinimo svarbos. Šioje seminarų serijoje taip pat planuojama išsiaiškinti galimybes įgyvendinti rekomendacijas, numatant atitinkamus sprendimus teisės aktuose, inicijuojant naujus teisės aktus ir inicijuojant kitokius inovacijų politikos patobulinimus ar pakeitimus. Šiuo atveju svarbus Lietuvos kontekstas, politinė, teisinė administracinė ir kitokia aplinka, galinti nulemti galimybes, pasiryžimą, norą įgyvendinti rekomendacijas, tad inovacijų politikos formuotojų ir įgyvendintojų, kitų inovacijų sistemos dalyvių aktyvus įsitraukimas yra svarbi sąlyga, siekiant suformuluoti praktiškai įgyvendinamas rekomendacijas ir tikintis realių teigiamų sistemos pokyčių.
    Kaip ir pirmoje seminarų serijoje, 3 seminarai bus skirti naujoms politikos temoms, apimančioms platesnį valstybės politikos lauką, nei tik inovacijų sistema.

  • 2021 m.
    liepa
    Lietuvos inovacijų politikos ataskaita

    Tai galutinė projekto ataskaita, kurioje bus apibendrinti projekto metu atliktų tyrimų, analizių, diskusijų su inovacijų sistemos dalyviais rezultatai, apimanti:

    2016 m. rekomendacijų įgyvendinimo techninį įvertinimą, pateikiant glaustą Lietuvos inovacijų sistemos ir bendro ekonominio konteksto apžvalgą, identifikuojant svarbiausius pasiekimus, spragas, trukdžius ir likusius iššūkius;

    Pasirinktų aktualiausių inovacijų politikos sričių analizę, pasiūlančią, kaip pagerinti atitinkamų inovacijų politikos priemonių įgyvendinimą, galimas naujas priemones, reikalingus institucinius sutarimus, spragas, kurias būtina pašalinti, ir iššūkius, kuriuos būtina įveikti norint pasiekti praktinių rezultatų;

    Įrodymus ir rekomendacijas dėl platesnio inovatyvių viešųjų pirkimų taikymo (reguliavimo, identifikavimo, stebėjimo, įgyvendinimo ir pan.);

    Siūlymus ir būdus dėl į misiją orientuotos inovacijų politikos formavimo, finansavimo ir koordinavimo Lietuvos inovacijų sistemos apimtyje, atsižvelgiant į esamą politinę darbotvarkę, institucinę sąrangą, susijusias iniciatyvas (pvz. sumani specializacija) ir kitus aspektus;

    Rekomendacijas dėl pramonės transformacijos ir dirbtinio intelekto plėtros reguliavimo, procedūrų, politikos formavimo, įgyvendinimo ir kitų aspektų tobulinimo ar keitimo.

  • 2021 m.
    liepa
    Projekto rezultatų sklaida

    Galutinė Lietuvos inovacijų politikos ataskaita, EBPO ekspertų atradimai, įžvalgos, siūlymai ir rekomendacijos bus pristatyti suinteresuotoms šalims ir plačiajai visuomenei.

Ekspertai

  • Gernot Hutschenreiter. EBPO vyresnysis politikos analitikas, dirbantis padalinyje, atsakingame už šalių narių inovacijų politikos apžvalgas. Jis yra projekto vadovas, koordinuojantis visą projektą ir atsakingas už jo dalį, susijusią su 2016 m. rekomendacijų įgyvendinimo pažangos vertinimu bei aktualiausių inovacijų politikos sričių analize;
  • Alistair Nolan. EBPO vyresnysis politikos analitikas, dirbantis Mokslo ir technologijų politikos padalinyje. Projekto apimtyje dirba su pramonės 4.0 ir dirbtinio intelekto tema;
  • Philippe Larrue. EBPO politikos analitikas, dirbantis Mokslo ir technologijų politikos padalinyje. Projekto apimtyje dirba su į misiją orientuotos inovacijų politikos tema;
  • Silvia Appelt. EBPO ekonomistė, dirbanti Mokslo ir technologijų politikos padalinyje. Projekto apimtyje dirba su inovatyvių viešųjų pirkimų tema;
  • Eglė Skliaustytė. EBPO jaunesnioji ekonomistė, dirbanti Mokslo ir technologijų politikos padalinyje. Projekto apimtyje dirba su inovatyvių viešųjų pirkimų tema;
  • Bora Kim. EBPO jaunesnioji politikos analitikė, dirbanti padalinyje, atsakingame už šalių narių inovacijų politikos apžvalgas. Projekto apimtyje dirba su 2016 m. rekomendacijų įgyvendinimo pažangos vertinimu bei aktualiausių inovacijų politikos sričių analize;
  • Andres Barreneche. EBPO politikos analitikas, dirbantis padalinyje, atsakingame už šalių narių inovacijų politikos apžvalgas. Projekto apimtyje dirba su pramonės 4.0 ir dirbtinio intelekto tema.

Koordinavimas

Projekto įgyvendinimo eigai koordinuoti ir ryšiams su suinteresuotomis ministerijomis bei kitomis institucijomis užtikrinti sudaryta projekto koordinavimo grupė, kurią sudaro:

  • Paulius Kamaitis. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus analitikas;
  • Raimondas Martinavičius. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos skyriaus patarėjas;
  • Vaclovas Jonevičius. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos skyriaus patarėjas;
  • Vilma Popovienė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo skyriaus vedėja;
  • Zita Duchovskienė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Technologijų ir inovacijų skyriaus vedėja;
  • Irma Patapienė. Finansų ministerijos Investicijų į ekonomikos augimą skyriaus vedėja;
  • Greta Ranonytė. Kredito ir mokėjimų skyriaus vyriausioji specialistė.
  • Jolita Bočiarovienė. Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vyresnioji patarėja;
  • Agnė Kavaliauskienė. Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės patarėja.

Kontaktai

Artūras Malysis. STRATA Inovacijų politikos skyriaus politikos analitikas.

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. , 8 695 82 049