Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas 2014-2015 m.

Tyrimo grafikas

tyrimo grafikas

Metodika

Metodika buvo sukurta bendradarbiaujant su Technopolis Group ekspertais. Rengiant siūlymus buvo atsižvelgta į Lietuvos mokslo sistemos specifiką, išakytus Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos bei universitetų ir mokslinių tyrimų institutų pastabas ir siūlymus. 2011 – 2013 metais Technopolis Group kartu su Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija vykdė mokslinės veiklos palyginamąjį tyrimą Latvijos Respublikoje. Kaimyninės šalies patirtis, kuriant Lietuvos tyrimo metodiką, leido optimizuoti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams tenkantį krūvį. Su metodika galite susipažinti čia (anglų kalba).

2017 m. ekspertinio palyginamojo MTEP vertinimo vertinamųjų vienetų sudarymo formą galite parsisiųsti paspaudę šią nuorodą.

Savianalizė

Mokslo veiklos palyginamojo tyrimo antrosios dalies savianalizės klausimyno pildymas

Ataskaitos pateikimo procedūros

  • Kiekvieno vertinamojo vieneto kontaktinis asmuo (arba institucijos nurodytas kontaktinis asmuo) gauna elektroninį laišką su unikalia nuoroda į anketą ir prisegtu excel dokumentu, kuriame pildoma dalis klausimų.
  • Institucijoms paprašius anketa taip pat bus atsiųsta ir .doc formatu, tačiau pateikti visą informaciją vertinamieji vienetai turės užpildydami elektroninę formą ir prisegdami užpildytas excel lenteles. Atkreipiame dėmesį, kad kopijuojant iš .doc į online formą, automatiškai nepriimamas tekstas, viršijantis numatytą simbolių skaičių.
  • Užpildžius dalį anketos ją išsaugoti galima paspaudus mygtuką Resume later, esantį kiekvieno apklausos lapo apačioje, kairėje. Sistema paprašys nurodyti pseudonimą, slaptažodį ir el. pašto adresą, kuriuo išsiųs naują nuorodą. Atnaujinti pildymą galima paspaudus nuorodą, kuri bus atsiųsta naujai nurodytu el. pašto adresu. Vėliau pildant ir paspaudus mygtuką Resume later nuoroda išliks ta pati.

  • Vertinamieji vienetai turės galimybę suformuoti ataskaitą .pdf formatu.
  • Užpildžius klausimyną ir pateikus jį MOSTA, bus suformuota anketa ir išsiųsta vertinamiesiems vienetams (arba institucijos nurodytam kontaktiniam asmeniui) galutiniam suderinimui. Vertinamieji vienetai turės oficialiu raštu patvirtinti, kad pateikta informacija yra teisinga.
  • Ekspertai vertinimą atliks anglų k.

Ataskaitos pildymas:

  • 3.1.3 ir 3.2.3 Jei vienas padalinys yra išskirtas į kelis vertinamuosius vienetus, administracinio ir techninio personalo duomenys paskaičiuojami proporcingai akademinio ir mokslinio personalo FTE sumai.
  • 4.2.1. Vertinamojo vieneto publikacijos iš Publikacijų duomenų bazės (PDB) nurodomos pagal 2014-03-31 darbuotojų sąrašą. PDB sugeneruos galimybę gauti kiekvieno darbuotojo publikacijų skaičių 2009-2013 m.
  • 5.1. Jei vienas padalinys yra išskirtas į kelis vertinamuosius vienetus, magistrų ir doktorantų duomenys paskaičiuojami proporcingai akademinio ir mokslinio personalo FTE sumai.
  • 5.2. Jei yra vykdoma jungtinė doktorantūra, visos procese dalyvaujančios institucijos gali įsirašyti tuos pačius doktorantus.
  • Excel dokumente 5.2 5.3 lapuose stulpelyje E įrašyti tiksliai sritį iš lapo Fields_classification_table.
  • 6.1 6.2 8.5 9.2 9.3 lapuose ištrinti nereikalingas eilutes (jei užpildytas tik laukas A).
  • 8.5 lape stulpeliuose B C D palikti tik yes arba no.
  • 9.1. Informacija apie vertinamojo vieneto gautas lėšas, jei administracinis padalinys išskaidytas į kelis vertinamuosius vienetus, paskaičiuojama proporcingai akademinio ir mokslinio personalo FTE sumai.
  • 9.1.3. Pateikiama informacija apie lėšas neapima lėšų, gautų vykdant ES struktūrinių fondų projektus.

Kilus klausimams kreiptis:

  • Rolandas Jakštys, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. ; tel. 243 0106 (techniniai klausimai)
  • Rimantas Skirmantas, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. , tel. 243 0106
  • Mindaugas Muckus, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. , tel. 8 686 50237 (duomenų iš PDB gavimo klausimai)

Ataskaitos

Mokslinės veiklos palyginamajame tyrime dalyvavę tarptautiniai ekspertai parengė ataskaitas apie kiekvieną vertintą mokslo sritį. Kviečiame susipažinti.

Taip pat čia galite rasti mokslinės veiklos palyginamojo tyrimo rezultatų pristatymo renginiuose ekspertų rodytas prezentacijas:

Informacija apie mokslinės veiklos palyginamojo tyrimo procesą 

Bendrų rezultatų apžvalga

Ekspertai

Humanitariniai mokslai

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Peter Jonkers (Panel Chair) Tilburg School of Catholic Theology Netherlands
Mikko Ketola University of Helsinki Finland
Juhani Klemola University of Tampere Finland
Massimo Leone University of Torino Italy
Gabriel Sandu University of Helsinki Finland
Louis Vos Catholic University Leuven Belgium Belgium
Paul Allain University of Kent United Kingdom
Evgeny Dobrenko University of Sheffield United Kingdom

Žemės ūkio mokslai

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Ken Thomson  (Panel Chair) Professor Emeritus, University of Aberdeen United Kingdom
Vladimir Kren The Institute of Microbiology Czech Republic
Katri Kärkkäinen Finnish Forest Research Institute Finland
Qendrim Zebeli The University of Veterinary Medicine Austria

Fiziniai mokslai

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Ron Perrot (Panel Chair) University of Oxford United Kingdom
Esko I. Kauppinen Aalto University Finland
Olli Martio Finnish Academy of Science and Letters Finland
Yves Petroff  Brazilian Synchrotron Light Laboratory France
Mathias Senge Trinity Biomedical Sciences Institute Republic of Ireland
Alvar Soesoo Tallinn University of Technology Estonia

Biomedicinos mokslai (1 grupė)

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Ferenc Jordán (Panel Chair) The Microsoft Research - University of Trento Hungary
Ülo Niinemets Estonian University of Life Sciences Estonia
Zorica Svirčev  University of Novi Sad Serbia

Biomedicinos mokslai (2 grupė)

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Antti Vaheri (Panel Chair) University of Helsinki, Haartman Institute Finland
Dinko Mitrecic University of Zagreb , Croatian Institute for Brain Research Croatia
Graeme D. Smith University of Edinburgh, School of Health in Social Science United Kingdom
Makara Gabor Institute of Experimental Medicine Hungary
Roland Pochet Université Libre de Bruxelles, Laboratoire d'Histologie générale Belgium

Technologijos mokslai (1 grupė)

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Prof. Laurens Katgerman (Panel Chair) Delft University of Technology  Netherlands
Prof. Frank Behrendt TU Berlin Germany
Prof. Ronny Berndtsson Lund University Sweden
Prof. Thanasis C. Triantafillou University of Patras  Greece

Technologijos mokslai (2 grupė)

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Pavel Ripka (Panel Chair) Czech Technical University  Check Republic
Simon Deleonibus IEEE Fellow; CEA, LETIMINATEC Campus France
Erkki Ikonen Aalto University,  Finland
Stefan Jaehnichen Technical University of Berlin Germany

Socialiniai mokslai (1 grupė)

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Jose Gines Mora Ruiz (Panel Chair) University of London Spain
Erik de Gier Radboud University Netherlands
Thomas Hartman Stockholm University Sweden
Jakub Fischer University of Economics Czech Republic
Giovanni Schiuma University of the Arts London Italy
Ismo Koponen University of Helsinki Finland

Socialiniai mokslai (2 grupė)

Vardas, pavardėInstitucijaValstybė
Gail McElroy (Panel Chair) Trinity College Ireland
Beno Csapo  University of Szeged Hungary
Maria del Mar Campins Eritja University of Barcelona Spain
Iiro Jääskeläinen University of Helsinki Finland
Turo Virtanen University of Helsinki Finland
Roman Wieruszewski Institute of Legal Studies of the Polish Academy of Sciences Poland

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kodėl mokslinės veiklos palyginamasis vertinimas reikalingas Lietuvai?

Vertinimas bus naudingas:

  • šalies universitetų ir mokslinių tyrimų institutų padaliniams, nes tarptautiniai ekspertai, turintys tokių vertinimų patirties, teiks rekomendacijas dėl esamos mokslinės veiklos organizavimo tobulinimo,
  • valstybei, nes ji sužinos apie esantį mokslinių tyrimų lygį ir kokios mokslo grupės yra stipriausios, ką jos gali duoti,
  • mokslinės veiklos vertinimo metodikai tobulinti. Finansavimas mokslinei veiklai bus skirstomas efektyviau, taip pat tiksliau ir aiškiau bus skirstomos magistrantūros ir doktorantūros studijų vietos,
  • stebėseną ir analizę atliekančioms institucijoms, kurios apie Lietuvos mokslo būklę gaus dar daugiau objektyvių žinių ir duomenų, kurių, norint plėtoti įrodymais grįstą sprendimų priėmimą, iki šiol taip trūksta. Ši informacija bus naudinga ir rengiant politikos rekomendacijas.

Į klausimą „Kam Lietuvai reikia tokio mokslinės veiklos vertinimo tyrimo?" Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovams, LR Švietimo ir mokslo ministerijos departamentų vadovams ir akademinės bei mokslo visuomenės nariams išsamiai atsakė 2014 m. kovo mėn. tyrimo metodikos autorius „Technopolis Group" vadovas Erik'as Arnold'as. Jo teigimu, tyrimui, kuris užtruks 600 ekspertų darbo dienų ir apims visas Lietuvos aukštąsias mokyklas, mokslinių tyrimų institutus, Lietuvoje siūloma sukurti 9 veiklos platformas, kurių veiklą koordinuotų po du vizituojančius projekto narius. Visas būrys ekspertų vienu metu dirbs dešimt dienų, iš kurių pusę laiko – Lietuvoje.

2. Kodėl reikia tobulinti dabartinę mokslinės veiklos vertinimo metodiką?

Dabar egzistuojanti metodika reikalauja peržiūros. Lietuvos mokslų akademijos 2010 m. liepos 7 d. pareiškime teigiama, kad mokslo darbų vertinimas turi apimti aukščiausio lygio, tarptautinio lygio, vietinio lygio ir pan. vertinimo skalę. 2014 m. pradžioje metodikos tobulinimui pritarė ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijos. Po konsultacijų su „Technopolis Group" vadovais, išklausius suinteresuotųjų grupių, buvo nutarta toliau dirbti tobulinant naujausią metodiką.

3. Koks šio vertinimo santykis su Lietuvos mokslo tarybos atliekamu vertinimu 2015 m.?

Lietuvos mokslo tarybos (toliau – LMT) 2013-2015 m. strateginės veiklos plane numatyta teikti siūlymus dėl mokslinės veiklos vertinimo veiksmingumo ir atitikties valstybės reikmėms, skatinant Lietuvos mokslo išteklių plėtrą, mokslo ir studijų institucijų veiklą, keliant mokslo prestižą. LMT kas trejus metus vertina Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos rezultatus, taip pat artimiausiu metu numato organizuoti išorinį valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos vertinimą. Siekiama, kad LMT vertinimas ir palyginamasis vertinimas nedubliuotų vienas kito, o papildytų.

4. Kuo tai naudinga Lietuvos mokslo tarybai (LMT)?

LMT yra patariamoji institucija Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais. Įgyvendindama Lietuvos mokslo politiką LMT ne tik vykdo ekspertinę veiklą, mokslinės veiklos vertinimą, bet ir organizuoja atstovavimą Lietuvos interesams mokslo ir eksperimentinės plėtros klausimais Europos Sąjungos šalių narių darbo grupėse bei tarptautinėse organizacijose, įgyvendina programinį konkursinį finansavimą (šaltinis: www.lmt.lt). Remiantis šiomis pagrindinėmis LMT veiklomis, akivaizdu, kad bet koks objektyviausias ir didelių tikslų Lietuvos mokslo sistemai siekiantis vertinimas, kuris patobulins visos šalies mokslo ir aukštojo mokslo situaciją, yra naudingas ir būtinas.

5. Kokia konkreti šio vertinimo nauda?

Šis tyrimas siekia tobulinti ir mokslo sistemą. Pagrindiniai lyginamosios analizės pratimo privalumai:

  • Dabartinė Lietuvos mokslo sistema bus įvertinta tarptautiniu lygiu ir gaus grįžtamąją informaciją ne tik apie jau pasiektą kokybės lygį, bet ir kaip jį kelti,
  • Organizacijų ir pavienių institucijų veikla bus dar aukštesnės kokybės, nes joms bus suteiktos konkrečios rekomendacijos, kaip dar geriau organizuoti darbus ir siekti rezultatų,
  • Labai tiksli vertinimo sistema leis institucijoms atliepti suinteresuotų grupių interesus, o taip pat –tikslingai paskirstyti mokslinių tyrimų finansavimą ateityje.

6. Kiek laiko truks mokslinės veiklos palyginamasis vertinimas?

Tyrimą planuojama baigti 2015 m. pirmoje pusėje

7. Koks veiklos biudžetas?

Vertinant tyrimą, svarbūs keturi punktai:

  1. Tyrimą atliks tarptautiniai ekspertai, kurių ekspertinė darbo diena, priklausomai nuo jų užimtumo, vertinama 800 – 1400 lt.
  2. Šis Tyrimas bus atliekamas iš projekto „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas" lėšų.
  3. Tyrimas bus atliekamas lygiai taip pat kruopščiai, kaip ir, pvz., Didžiojoje Britanijoje, nors čia vien mokslinių tyrimų skaičius kasmet viršija Lietuvos rodiklius keliasdešimt kartų.
  4. Tyrimo kaina rinkoje, jei tokią analizę darytų kiekviena aukštoji mokykla savo lėšomis, būtų kelis kartus didesnė, negu dabar, kai aukštojo mokslo ir studijų institucijų bei valstybinių mokslinių tyrimų institutų aukščiausio lygio vertinimą ir rekomendacijas gaus nemokamai.

8. Koks šiame kontekste yra MOSTA vaidmuo?

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.

Svarbiausi MOSTA uždaviniai:

  • organizuoti ir vykdyti mokslo ir studijų sistemos stebėseną;
  • vykdyti statistinių rodiklių lyginamąją analizę (pagal tarptautinius ir nacionalinius klasifikatorius);
  • analizuoti mokslo ir studijų sistemos būklę Lietuvos ir tarptautiniame mokslo, studijų ir inovacijų sistemų kontekste;
  • dalyvauti formuojant ir įgyvendinant mokslo, studijų ir inovacijų politiką, atsižvelgiant į valstybės poreikius ir tarptautinį kontekstą;
  • teikti siūlymus dėl tarptautinius standartus atitinkančios mokslinių tyrimų ir studijų statistikos metodikos rengimo ir įgyvendinimo Lietuvoje.

MOSTA taip pat yra daugybės tarptautinių mokslo tinklų narė, gausių aukščiausio lygio tyrimų bendraautorė ir kūrėja. Todėl, visapusiškai atitikdama visus reikalavimus, MOSTA didžiuojasi ir įvertina jai patikėtą vaidmenį – kuruoti visą šį ambicingą ir labai sudėtingą, tačiau ir labai Lietuvai naudingą lyginamosios analizės tyrimą. MOSTA taip pat priisima visą atsakomybę už tyrimo organizavimą (tai yra, rengia vizitų tvarkaraščius ir rūpinasi būtinąja tyrėjų logistika).

9. Kaip vyks vertinimas?

„Technopolis Group" vadovas 2014 m. kovo mėn. pristatė vertinimo skalę, kada institucija bus vertinama „puikiai", „labai gerai", „gerai", „adekvačiai" ir „silpnai". „Tarkime, „silpnai" vertinama institucija, kuri atlieka gerus tyrimus, tačiau mažai komunikuoja su visuomene. Juk visi tyrimai turi būti svarbūs ir pritaikyti žmonėms, o jei jie lieka stalčiuose, tai ko tada vertas visas darbas?" – aiškina tyrimo vadovas Eric'as Arnold'as. Atliekant tokią lyginamąją analizę, kuratoriai ir ekspertai taip pat turi atitikti aukštus reikalavimus: būti nepriklausomi ir savo dalyko profesionalai tarptautiniame kontekste. „Kai kalbame ir apie universitetų finansavimo galimybes, turime būti kaip tik įmanoma labiau nepriklausomi ir objektyvūs", - teigia Eric'as Arnold'as.

Tai bus vienkartinis veiksmas, kuriuo siekiama gauti daug atsiliepimų tiek apie mokslinius tyrimus atliekančias organizacijas, tiek apie valstybės politiką formuojančias institucijas ar finansuojančias organizacijas.

10. Konkretūs vertinimo kriterijai.

Numatoma ekonominė ir socialinė įtaka Lietuvoje:

a) Išvardyti pagrindinius ne akademinius bendradarbiavimo būdus, pvz., su įmonėmis.

b) Pateikti apibūdinimą dėl vertinimo periodu vykdomų tyrimų ekonominės, socialinės, kultūrinės politikos įtakos Lietuvos visuomenei.

Fizinė infrastruktūra:

a) Išvardyti svarbiausią mokslinių tyrimų įrangą, tiriamuosius išteklius, kaip bibliotekos ar duomenų bazės, kurių vertė daugiau kaip 100 000 eurų. Jeigu svarbiausios įrangos vertė yra mažesnė, ją irgi galima nurodyti. Parengti apibendrinimą dėl pastatų, įrangos ar kitos fizinės infrastruktūros, kuri būtina vykdyti mokslinės veiklos vertinimo vieneto tyrimams.

b) Nurodyti žmogiškųjų išteklių kiekį (pilno etato ekvivalentu) „paslaugų" srityje, pvz., technikai.

Mokslinės veiklos valdymas (įskaitant karjeros plėtrą ir žmogiškųjų išteklių valdymą):

a) Apibūdinti mokslinių tyrimų strategiją,

b) Apibūdinti grupės karjeros vystymosi politiką. Kokie yra numatyti Karjeros siekiniai? Pateikti aktyvių tyrėjų sąrašą, kurie daktaro laipsnį ar kitą laipsnį įgijo vertinamojoje institucijoje (pvz., fakultete ar universitete).