Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Policy Lab

Per pastaruosius dešimt metų Europoje ir visame pasaulyje vis ryškiau pastebimi siekiai modernizuoti viešojo sektoriaus darbą taikant netradicinius, inovatyvius sprendimų paieškos būdus. Tokios iniciatyvos dažnai veikia kaip viešosios politikos laboratorijos (angl. policy labs). 2016 m. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro atliktas tyrimas, apžvelgiantis politikos laboratorijų veiklą Europos Sąjungoje, parodė, kad daugiau nei 14-oje šalių viso veikia virš 75-ių viešosios politikos laboratorijų. Viešosios politikos laboratorijos – tai komandos, struktūros, fizinės erdvės ar organizacijos, taikančios inovatyvius metodus ir įtraukiančios suinteresuotas šalis į viešosios politikos formavimą.

Viena iš STRATA veiklos sričių – ieškoti inovatyvių viešojo valdymo sprendimų taikant viešosios politikos inovacijų laboratorijos – „Policy Lab“ – principus. „Policy Lab“ veikla remiasi glaudžiu bendradarbiavimu su suinteresuotomis šalimis ir eksperimentavimu su naujomis idėjomis.

„Policy Lab“ sudaro tarpdisciplininė komanda, kuri pasitelkia elgesio mokslo, dizaino ir kitų susijusių sričių žinias bei praktikas, siekiant padėti geriau suprasti visuomenės / vartotojų elgesį ir poreikius; skatinti viešojo sektoriaus atstovų ir visuomenės bendradarbiavimą; kartu kurti ir testuoti naujus, tvaresnius viešosios politikos sprendimus.

1

„Policy Lab“ metodologija

„Policy Lab“ metodologinis procesas remiasi tyrimų praktika, apibrėžta kaip „veiksmo tyrimai“ (angl. action research), ir praktiniais eksperimentais. Šis procesas yra interaktyvus bei pasikartojantis, labiau orientuotas į veiksmą, darbą kartu su organizacijomis ir vartotojais, siekiant identifikuoti ir spręsti aktualias problemas, o sukurtus sprendimus interaktyviai testuoti ir vertinti.

Projektai

Elgesio mokslų įžvalgos komunikacijos sprendimams COVID-19 pandemijos metu

Komanda

Dalia Bagdžiūnaitė

Vyriausioji politikos analitikė

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Dovilė Gaižauskienė

Politikos analitikė

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

D.U.K.

Kas yra viešosios politikos inovacijos?

Inovacijos gali būti suprantamos kaip reikšmingų pagerinimų diegimas viešajame sektoriuje bei viešojo administravimo procesų, teikiamų produktų ar paslaugų tobulinimas. Plačiausia prasme inovacijomis gali būti elgsenos pokyčiai.

Kas yra elgesio mokslas?

Elgesio mokslas yra tarpdisciplininė mokslo šaka, kuri remiasi skirtingų mokslo disciplinų, tokių kaip neuromokslas, psichologija, sociologija ar antropologija, sukurtomis žiniomis bei tyrimo metodais. Elgesio mokslu siekiama geriau suprasti, kodėl žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi, kaip jie priima sprendimus, bei įvertinti, kas gali skatinti ir (arba) keisti jų elgesį.

Kaip elgesio mokslas gali būti taikomas viešosios politikos srityje?

Elgesio mokslas viešosios politikos srityje yra taikomas siekiant geriau suprasti tiriamą elgesį bei jo motyvus ir pagal tai kurti veiksmingesnius viešosios politikos sprendimus: kuriant nereguliacinius sprendimus, tobulinant teikiamas paslaugas, įvertinant kuriamų sprendimų potencialą inicijuoti pokytį.

Kas yra dizainas?

Dizainas plačiausia prasme gali būti suvokiamas kaip sprendimų žmonėms kūrimas, pasitelkiant skaitmeninius ar fizinius objektus, produktus, sistemas, priemones. Tai procesas, kuriame dominuoja kūrybingumas, glaudus ryšys su vartotoju, ateities scenarijų simuliacijos. 

Kaip dizainas gali būti taikomas viešosios politikos srityje?

Dizainu grįstas mąstymas (angl. design thinking), socialinis dizainas (angl. social design), strateginis dizainas (angl. strategic design), paslaugų dizainas (angl. service-design) ir kitos dizaino kryptys viešosios politikos formavime gali būti taikomos kaip empatijos ir kūrybingumo principais pagrįstas mąstymo būdas arba metodika, skirta kompleksiškoms problemoms spręsti.

Kaip kuriamos ateities simuliacijos?

Ateities simuliacijos kuriamos, panaudojant sisteminį mąstymą bei aktyvų dalyvavimą, vertinant bei kuriant įžvalgas apie ateities perspektyvas, numatant strategines sprendžiamų klausimų ateities kryptis. Šis metodas padeda pažvelgti į ateities perspektyvas, bendromis žiniomis generuoti kolektyvinę patirtį ir ja pagrįstus scenarijus ateities poreikiams atliepti.

Kokie galimi „Policy Lab“ rezultatai?

„Policy Lab“ rezultatai: rekomendacijos, elgesio mokslo įžvalgos, viešųjų paslaugų kokybės diagnostika, tikslinių vartotojų grupių profiliai ir jų kelionės, paslaugų teikimo modeliai ir jų charakteristikos, ateities simuliacijos ir kiti inovatyvūs sprendimai. Taip pat „Policy Lab“ projektų metu yra kuriami nauji procesai, bendradarbiavimo ir tarpusavio komunikacijos formos.

Kas lemia projektų, kuriuose taikomi „Policy Lab“  principai, įgyvendinimo sėkmę?

Projektų įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo šių sąlygų: 1) politinio inovacijų ir eksperimentavimo kultūros palaikymo; 2) atvirumo taikyti naujas viešosios politikos klausimų sprendimo praktikas; 3) pasitikėjimo, įsitraukimo į procesą ir tvaraus bendradarbiavimo tinklo sukūrimo.  

Kaip gimė „Policy Lab“ iniciatyva?

Siekiant paskatinti inovatyvias politikos formavimo praktikas Lietuvoje, 2019 m. kovo mėn. STRATA kartu su „Kurk Lietuvai“ inicijavo projektą, kurio metu su suinteresuotosiomis šalimis buvo parengtas viešosios politikos inovacijų laboratorijos veiklos modelis ir pasiūlymas, kaip jį įveiklinti. Šiuo metu šis modelis yra pilotuojamas.