Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje” suformuoti pasiūlymai, kaip gali būti skatinamas aukštojo mokslo tarptautiškumas. Oficialios išvados

Dainius PavalkisTarptautinėje konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje” nuspręsta: Europos Sąjunga privalo stiprinti aukštojo mokslo tarptautiškumą ne tik tarp Sąjungos narių, bet ir už jos ribų. Nors labai svarbu, kad kuo daugiau studentų ir dėstytojų įgytų akademinės patirties ne tik gimtojoje, bet ir užsienio šalyje, tačiau tokie mainai nėra vienintelis aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo įrankis.

Į konferenciją „Europos aukštasis mokslas pasaulyje” susirinkę beveik 200 dalyvių iš 36 pasaulio šalių įvairiais aspektais nagrinėjo Europos Komisijos išleistą dokumentą, skirtą aukštojo mokslo tarptautiškumui. Kaip prie šio tikslo – stiprinti tarptautiškumą ir prisidėti prie jo plėtros – gali prisidėti kiekviena Europos Sąjungos šalis ir jos aukštojo mokslo institucijos? Pasaulyje, kuriame globalizacija kasdien stiprėja, Europos šalys privalo bendradarbiauti, jei nori išlikti konkurencingomis.

Dokumentas „Europos aukštasis mokslas pasaulyje” ragina nebijoti pažvelgti už Europos Sąjungos ribų. Atėjo metas tarptautiškumui kur kas platesniu mastu. Be to, reikia galvoti ne tik apie studentų ir dėstytojų judumą, bet ir kitas tarptautiškumo skatinimo galimybes. Būtina tinkamai įvertinti tarptautinių strateginių partnerysčių vertę ir svarbą, vystyti jungtines studijų programas, apgalvoti, kokie kiti veiksmai galėtų didinti Europos aukštojo mokslo sukuriamą pridėtinę vertę.

Konferencijos metu paaiškėjo, kad daugelis universitetų jau dirba su strateginiais partneriais. Toliau tęsti tokią praktiką padės programos „Erasmus+“ ir „Marie Sklodowska-Curie“, kurios skatina ne tik studentų ir dėstytojų tarptautinį judumą, bet stiprina tarptautines partnerystes, prisideda kuriant jungtines studijų programas ir keliant kvalifikaciją. Ieškant būdų, kaip stiprinti aukštojo mokslo tarptautiškumą, svarbiausia,nepamiršti pagrindinio jo tikslo – gerinti aukštojo mokslo Europoje kokybę ir konkurencingumą.

Universitetai negali savarankiškai, be valstybės paramos įgyvendinti aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo strategijų. Todėl Europos Sąjungos šalys turi prisidėti, remti savo universitetus jiems siekiant šio tikslo, padėti gauti resursus, kurie leistų užtikrinti, kad parengtos strategijos bus nuosekliai įgyvendintos. Dvi dienas trukusios diskusijos parodė, kad daugelio šalių vyriausybės ir universitetai jau turi parengtas strategijas, arba planuoja tokias ruošti. Kiekviena aukštoji mokykla turi galvoti, kuo ji yra išskirtinė, ką kitokio gali pasiūlyti ir šie skirtumai turi būti išsaugoti. Apibendrinant konferencijos pranešimus paaiškėjo, kad pasaulyje yra daug sėkmingų aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo pavyzdžių, iš kurių galima pasimokyti, tačiau juos visus vienija stiprūs lyderystės sugebėjimai.

Konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje” buvo priminta: tam, kad tarptautiškumas būtų efektyvus, būtina atrasti ryšį tarp skirtingų sprendimų priėmėjų tikslų, įtraukti visus suinteresuotųjų šalių atstovus, nepamiršti išnaudoti jau esamus tarptautiškumo skatinimo įrankius. Jie yra kur kas įvairesni nei tik judumas. Skatinant tarptautiškumą reikia sutelkti dėmesį į kokybės gerinimą, laiku pamatyti naujas galimybes ir derinti jas su tradiciniais įrankiais. Kaip tokie naujų galimybių pavyzdžiai minėti virtualaus švietimo resursai bei siūlymas įvesti bendrą Europos diplomą.

Konferencijos dalyviai, tarp kurių buvo ir studentų atstovai, pabrėžė, kad reikia atsižvelgti į studentų poreikius, socialinius aspektus, tarptautinio judumo prieinamumą, pusiausvyrą tarp skaitmeninio ir fizinio judumo instrumentų, vidinį ir išorinį judumą.

Bolonijos procesas paskatino Europą imtis veiksmų, būtinų didinant Europos aukštojo mokslo konkurencingumą ir patrauklumą studentams ir dėstytojams. Konferencijos metu įsitikinta: šioje srityje jau yra aktyviai veikiama, tačiau reikia dar intensyviau stiprinti Europos aukštojo mokslo pozicijas pasaulyje, pritraukiant talentus ir ieškant platesnių ryšių visame pasaulyje.

Norėdamos išlikti patrauklios akademinio bendruomenei, Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijos, privalo dar glaudžiau bendradarbiauti, siekti užtikrinti studijų kokybę, daugiau dėmesio skirti bendrai sistemai, suteikiančiai kvalifikaciją ir pripažįstančią diplomus. Aukštojo mokslo institucijos turėtų sugebėti pažvelgti į save iš šalies ir atsiriboti nuo susiformavusių įpročių. Verta išklausyti patarimus iš tų, kurie vertina situaciją kitu kampu – tiek iš kitų, ne švietimo sektorių atstovų, tiek iš ne Europos Sąjungos šalių. Naujas požiūris gali suteikti naujas ir netikėtas perspektyvas įprastai veiklai. Aukštojo mokslo diplomo suteikimas turėtų išlikti sritimi, patikėta pačioms aukštojo mokslo institucijoms.

Tam, kad strategijos būtų įgyvendintos ir atnaujinamos pagal besikeičiančią situaciją, būtina sukurti tinkamus monitoringo ir įrodymų, ar einama teisinga linkme, surinkimo mechanizmus.

Daugiau apie konferenciją: http://www.mosta.lt/renginiai/74-tarptautine-konferencija-europos-aukstasis-mokslas-pasaulyje

Konferencijos naujienos Twitter tinkle: https://twitter.com/IHE2013