Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Aukštojo mokslo finansavimas: ar jo pakanka ir kaip juo tinkamai pasinaudoti?

 

Aukštojo mokslo finansavimas pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausiu Europos švietimo politikos klausimų. Ar aukštojo mokslo sistemai pakanka turimų lėšų ir ar sugebama jomis tinkamai pasinaudoti, kad visuomenė gautų didžiausią naudą? Šiuos klausimus svarsto susitikime Vilniuje rugsėjo 23-24 dalyvaujantys už aukštąjį mokslą atsakingi direktoriai.

Pasaulyje augant studentų skaičiui studijų kokybė tampa vis aštresniu klausimu. Politikai turi nuspręsti, kaip bus finansuojamas aukštasis mokslas, kokias investicijas jam reikia skirti ir kaip jos turi būti panaudojamos. Šis iššūkis akcentuojamas ir Europos Komisijos švietimo sričiai dokumentuose, kuriuose pabrėžiama, kad būtina galvoti apie investicijų efektyvumą ir galimus skirtingus aukštojo mokslo finansavimo šaltinius.

Skirtingos šalys taiko skirtingus aukštojo mokslo finansavimo modelius, tačiau kuris iš jų geriausias ir ar įmanoma rasti receptą, tinkantį visoms šalims? Eurostat duomenimis 2010 m. Europos Sąjungos šalių aukštojo mokslo institucijų pajamos, gaunamos iš privačių šaltinių, vidutiniškai siekė 17,3 procento visų jų gaunamų pajamų. Tačiau skirtumai šalyse – milžiniški. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos aukštajam mokslui skiriamų lėšų dalį 25 procentus sudaro lėšos, gaunamos iš valstybinio finansavimo, kai Danijoje ir Suomijoje šis rodiklis siekia net daugiau nei 95 procentus.

Ekspertai pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį privačių lėšų dalis finansuojant aukštąjį mokslą augo Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Portugalijoje. Tuo tarpu Rumunijoje ir Kipre privačių lėšų dalis aukštajam mokslui sumažėjo. Daugelyje kitų Europos šalių valstybinio ir privataus finansavimo proporcijos daugiau nei dešimtmetį išlieka beveik nepakitusios.

Tačiau nepakanka tik ieškoti būdų padidinti finansavimą aukštajam mokslui. Kitas, ne mažiau svarbus klausimas, ką galima padaryti, kad aukštojo mokslo institucijų gaunamos lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau. Dėl to taip kyla nemažai diskusijų. Kai kurie ekspertai mano, kad universitetai turi stipriau konkuruoti tarpusavyje ir tuomet viską natūraliai sureguliuos rinkos dėsniai. Kitur laikomasi principo, kai aukštajai mokyklai finansavimas skiriamas pagal joje norinčių mokytis studentų skaičių. Aukštojo mokslo direktoriai susitikime Vilniuje aptars įvairių finansavimo modelių privalumus ir trūkumus bei pasidalins savo patirtimi. 

„Labai džiaugiuosi, kad galime susitikę Vilniuje pasitarti šiais visiems svarbiais ir aktualiais klausimais. Tikiuosi, kad ne tik pasidalinsime patirtimi, bet ir priimsime sprendimus, kurie atneš realią praktinę naudą", - sakė Švietimo ir mokslo ministerijos studijų, mokslo ir technologijų departamento direktoriaus pavaduotoja Birutė Miškinienė.

Aukštojo mokslo direktorių susitikime Vilniuje pranešimus skaitys ekspertai iš Kanados, Airijos, Austrijos, Danijos, Nyderlandų, Suomijos, Portugalijos, Lietuvos. Susitikime dalyvaus beveik 50 už aukštąjį mokslą atsakingų direktorių (Aukštojo mokslo direktorius - ES valstybių narių Švietimo ir/ar Aukštojo mokslo ministerijų departamentų, atsakingų už Aukštojo mokslo politikos įgyvendinimą, direktorius).

Susitikimo programa: http://www.mosta.lt/images/renginiai/DG_HE_meeting_programme.pdf