Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Kviečiame skaityti trečiąjį žurnalo „AGENDA“ numerį

Kiek daug būtų galima nuveikti, jei talentingi Lietuvos mokslininkai susitiktų su į jų idėjas norinčiais investuoti verslininkais… Malonu girdėti, kad vis dažniau taip ir atsitinka. Tačiau ką galime padaryti, kad mokslininkai ir verslininkai bendradarbiautų nuolat? Kokių rezultatų tuomet galėtume pasiekti? Kokį vaidmenį čia atlieka integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai, vadinami slėniais? Šiai svarbiai temai skyrėme trečiąjį žurnalo „AGENDA” numerį.

Švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė „AGENDA” skaitytojams pristato slėnių idėją, jų tikslus ir ateities perspektyvas. „Mokslininkams slėniai – tobula vieta atlikti mokslinius tyrimus. Studentai slėniuose mokosi pritaikyti žinias. Verslininkai slėniuose randa naujas idėjas, o jauniems akademikams, kurie išvyko iš Lietuvos, slėniai – geriausia vieta sugrįžti”, - sako dr. Svetlana Kauzonienė.

Nuo ko prasidėjo slėnių Lietuvoje istorija, geriausiai žino vienas iš šios idėjos iniciatorių, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, sertifikuotas vadybos konsultantas dr. Aleksandras Abišala. Mintis, kad Lietuvai reikalingi integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai, kilo jam ir jo kolegoms iš Žinių ekonomikos forumo. „Norėjome sukurti sistemą, kurioje verslininkai galėtų parodyti mokslininkams, kurie jų darbo rezultatai gali būti vertingi komerciškai. Verslininkai turėtų lengviau perimti mokslininkų darbo produktus, kurti savo inovatyvius produktus. Nuo pat pradžių tai turėjo būti dvipusio eismo gatvė“, - pabrėžia dr. Aleksandras Abišala, pridurdamas, kad dabar daugiau dėmesio turėtume skirti šiek tiek nuošalyje likusiai verslininkų pusei.

Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorė prof. dr. Asta Pundzienė, iliustruodama, kaip Lietuvoje kuriami slėniai, situaciją vaizdžiai lygina su naujų oro uostų statyba. „Juk nepakanka tik nusipirkti lėktuvą – reikia pakilimo takų, reguliavimo įrangos, apmokytos komandos. Tas
pats tinka ir kalbant apie slėnius – nepakanka vien įsigyti naujų technologijų. Reikia vadybinės sistemos, kuri leistų mokslininkams, verslininkams ir kitiems partneriams sklandžiai dirbti kartu“, - sako prof. dr. Asta Pundzienė.

Prof. dr. Bernardui Longdenui iš Liverpulio nereikia toli ieškoti pavyzdžių, kuo mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimo centrai gali būti naudingi jaunam žmogui. Jo sūnus, po dvejų metų studijų universitete, atliko praktiką viename iš tokių centrų ir tik tuomet išties suprato savo studijų prasmę. „Jis pats pamatė, kaip realiame gyvenime gali pritaikyti universitete gautas žinias. Be to, jis išmoko dirbti su kitais žmonėmis ir priprato prie disciplinos“, - džiaugiasi prof. dr. Bernardas Longdenas. Profesorius įsitikinęs – visi universitetai, norintys išlikti šiuolaikiniame globaliame pasaulyje, privalo išmokti prisitaikyti prie kintančių technologijų.

Europos mokslų tarybos prezidentė prof. dr. Helga Nowotny pastebi, kad vieniši, užsisklendę mokslininkai šiais laikais tampa nykstančia rūšimi. Net ir tie, kurie gali didžiuotis išskirtiniais talentais. „Jaunesnė karta puikiai supranta – dirbdamas kartu gali pasiekti daugiau“, - sako prof. dr. Helga Nowotny. 

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Arūnas Karlonas džiaugiasi įkvepiančiais MITA kuruojamų programų rezultatais ir skaičiuoja mokslininkų išradimus, kurie buvo sėkmingai komercializuoti. „Lietuvoje turime daug inovatyvių žmonių, kurie siūlo savo idėjas, nori jas įgyvendinti. Konkurencija skatina mokslininkus ir verslininkus pradėti ieškoti būdų dirbti kartu, o tai padeda augti visos Lietuvos ekonomikai“, - dėsto Arūnas Karlonas.

Žinių ekonomikos forumo direktorius dr. Edgaras Leichteris straipsnyje apie slėnių kelius ir klystkelius žodžių į vatą nevynioja. „Mokslininkai įsivaizduoja, kad verslininkai patys juos susiras, nes jų straipsnius spausdina aukščiausios klasės moksliniai žurnalai, jie yra laukiami pranešėjai mokslinėse konferencijose. Tačiau verslininkai nesupranta, apie ką jie ten tauškia ir kokia iš to gali būti nauda jų verslui!

Verslininkai galvoja, kad mokslininkai, turintys idėjų, turėtų patys susirasti juos – juk jie gali už geras idėjas mokėti pinigus. Bet mokslininkas dažnai verčiau mirs iš bado, nei galvos, kaip rasti jo idėją galintį paremti investuotoją“, - ironizuoja dr. Edgaras Leichteris, Visgi, jis randa ir daug Lietuvos pasiekimų, kuriais galime pasidžiaugti.

Dr. Vidimantas Bumelis tradicinėje rubrikoje „Sunku patikėti“ pasakoja, kokią įtaką mokslininkams padarė Antrasis Pasaulinis karas. Kompiuterinės technologijos, astrofizika, biologiniai, socialiniai mokslai – visi jie buvo vertinami pagal tai, kiek galėjo prisidėti prie karo pramonės tobulinimo. Tačiau ar tai – jau praeitis? Kaip karo pramonė veikia mokslininkų pasaulį ir visuomenę dabar? Dr. Vidimantas Bumelis surinko įdomiausius faktus, kuriuos godžiai praris ne tik istorijos mylėtojai.

Kviečiame Jus skaityti elektroninį žurnalo „AGENDA” numerį: http://www.mosta.lt/images/documents/agenda/Agenda_2013_3.pdf 

Jau laukiame iš spaustuvės atkeliaujančios ir popierinės trečiojo žurnalo „AGENDA” numerio versijos. Ją galėsite nemokamai pasiimti atėję į Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrą (Geležinio vilko 12).

Malonaus skaitymo!