Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Ne visi abiturientai į aukštąsias mokyklas ateina tinkamai pasiruošę

Ar Lietuvos abiturientai pasiruošę aukštajam mokslui? Ar ruošdamiesi egzaminams jie galvoja tik kaip įstoti, ar svarsto ir apie tai, kas laukia po to? Ar aukštosios mokyklos daro viską, kad būtų kuo patrauklesnės ir praneštų apie save būsimiems studentams?  Atsakymų į šiuos klausimus ieškota Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) organizuotoje diskusijoje, kuri vyko parodos „Mokykla 2013” metu.

Kiekvienais metais MOSTA rengia priėmimo į aukštąsias mokyklas apžvalgas. Baigiant ruošti besibaigiančių 2013-ųjų metų apžvalgą jau galima konstatuoti kai kuriuos faktus. Atlikti tyrimai parodė, kad renkantis būsimas studijas svarbiausias stojančiųjų motyvas – galimybė studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. Net 54 procentams priimtųjų studijuoti buvo sudarytos sąlygos studijuoti valstybės finansuojamose vietose.  „Valstybės finansavimas Lietuvoje ir kokybiškos studijos sulaiko ir geriausiuosius – net 81 procentas „šimtukininkų“ šiais metais pasirinko Lietuvos aukštąsias mokyklas užuot išvykę studijuoti į užsienį”, - apžvalgos rezultatais dalinosi MOSTA ekonometrė Donata Sekonaitė.

MOSTA rengiama priėmimo būklės apžvalga atskleidė netikėtų rezultatų – pasirodo, vis daugiau žmonių, baigę universitetą, vėliau renkasi pratęsti studijas kolegijose ir taip įgyti trūkstamų praktinių žinių. „Stebime tendenciją, kad, matyt, abiturientai visgi girdi kalbas, jog Lietuvoje trūksta technologijos, fizinių mokslų specialistų – į šias sritis stojančiųjų skaičius didėja, jas renkasi abiturientai su aukštesniais konkursiniais balais”, - pastebėjo Donata Sekonaitė.

Kauno kolegija prieš šešerius metus pradėjo vykdyti tyrimus ir analizuoti, ar studentai į kolegiją ateina pasiruošę studijoms.  „Mes nusprendėme pasinaudoti ankstesnių metų mokyklinių egzaminų testais ir pastebėjome, kad tik ketvirtadalis studentų juos išlaiko. Per šešerius metus 54 procentai studentų neišlaikė mūsų rengiamo diagnostinio testo. Sunkiausia mums būna su tais, kurie, sudarę individualią mokymosi programą, nebuvo pasirinkę reikiamo dalyko, tad neturi reikalingų bazinių žinių“, - pasakojo Kauno kolegijos Kompetencijų ugdymo centro vedėjas dr. Vaclovas Makūnas.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Antanas Mikalauskas neslėpė – jo nuomone, abiturientai studijoms yra nepasiruošę. „Dvyliktos klasės moksleiviai yra orientuoti į vienintelį rezultatą – brandos egzaminus, kad juos išlaikę galėtų kažkur įstoti. O kas bus po to, mažai kas galvoja. Gauti informaciją apie būsimas studijas nėra lengva. Beveik visos aukštosios mokyklos savo tinklalapiuose turi rubriką „būsimiems studentams“, bet joje nebūna parašyta svarbiausio dalyko – ką konkrečiai tu mokysiesi“, - kalbėjo Antanas Mikalauskas, pridurdamas, kad ypač didelę informacijos stoką jaučia regionuose esančios mokyklos.

Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo programų skyriaus projektų koordinatorė Arūnė Karosaitė kvietė dirbančiuosius mokykloje iš anksto supažindinti moksleivius su mainų studijų metu galimybėmis. „Jau trečius metus mes vykdome iniciatyvą „Erasmus mokyklose“, kuomet universitetai, kolegijos gauna paramą iš Švietimo mainų paramos fondo, kad vyktų į mokyklas ir skleistų informaciją. Dažnai moksleiviai vadovaujasi stereotipais ir galvoja, kad studijos užsienyje bet kokiu atveju bus geriau. Tačiau ne visi įvertina, kad teks įveikti kalbos barjerą, prisitaikyti prie kitokios aplinkos, kad net jei studijos užsienyje bus nemokamos, pragyvenimas bus gerokai brangesnis nei Lietuvoje. Mainų programos gali pasiūlyti gerąją patirtį, kurią galima parsivežti iš studijų užsienyje, ir išvengti blogųjų pusių“, - pasakojo Arūnė Karosaitė.

MOSTA studijų politikos analizės skyriaus vadovė dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė pridūrė, kad peikti studijų kokybę Lietuvoje taip pat nereikia skubėti. MOSTA duomenimis, Lietuvos studentai studijų kokybę dešimties balų sistemoje vidutiniškai vertina 8 balais.