agenda baneris

Spausdinti

Užsienio ekspertai išsakė savo įžvalgas apie Lietuvos slėnių ateitį

Kokia ateitis laukia Lietuvoje kuriamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų, vadinamųjų slėnių? Ką reikia daryti, kad jie taptų veiksmingais šalies mokslo ir ekonomikos varikliais? Renginyje „Slėniai: virsmo taškas 2014“ savo įžvalgomis dalinosi užsienio ekspertai.

„Mokslo ir verslo bendradarbiavimo, kaip ir kitokių tradicijų, labai greitai nesukursi. Belieka kantriai gerinti bendradarbiavimo kultūrą ir mokytis ne vien iš savo klaidų, bet ir iš naujausių geros praktikos pavyzdžių“, - renginyje kalbėjo Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė. Pasidalinti savo patirtimi į Lietuvą atvyko Švedijos, Norvegijos, Lenkijos slėnių atstovai bei „Technopolis Group“ bei „Ernst & Young Baltic“ ekspertai,  ketverius metus stebėję, kaip kuriami slėniai Lietuvoje.

Slėniai - savo mastais ir lėšomis didžiausias Lietuvoje vykdomas mokslo ir verslo sinergijos projektas. Juos kuriant procesą nuolat stebėjo nepriklausomi tarptautiniai ekspertai. Slėnių stebėseną Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu vykdė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). „Slėnių kūrimas – ilgas visų dalyvaujančių pusių bendros krypties matymo, bendrų pastangų reikalaujantis procesas. Tarptautinę slėnių valdymo, atviros prieigos realizavimo, rinkodaros, investicijų pritraukimo ir kitą patirtį skleidę ekspertai dirbo tiesiogiai su slėnių projektų vadovais ir sprendimų priėmėjais. Šis dialogas yra labai svarbus ieškant kiekvieno slėnio raidos krypties, ieškant sprendimų kaip efektyviausiu būdu panaudoti sutelktą mokslinį potencialą ir atnaujintą infrastruktūrą“, - sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Kartu su Lietuvos slėnius stebėjusiais ekspertais į Vilnių atvykę užsienio slėnių atstovai pasakojo, kaip sekėsi kurti slėnius jų šalyse ir ką būtų galima pritaikyti Lietuvai. „Mano nuomone, Lietuvos slėniai – sveikintina iniciatyva. Jums reikalinga struktūra, kaip vystyti nacionalinę ekonomiką. Bet privalote nepamiršti, kad reikia nuolat stebėti, kaip jie veikia ir apsvarstyti įvairias naujas iniciatyvas. Labai dažna įvairių verslo įmonių ir vyriausybių klaida – sukurti infrastruktūrą ir tikėtis, kad iškart atsiras kažkokie rezultatai. Ne, tai tik vienas žingsnis. Šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje reikia nuolat peržiūrėti tikslus, uždavinius, atnaujinti strategijas“, - kalbėjo Norvegijos Inovacijų strategijos ir vadybos konsultantų bendrovės „Clareo“ direktorius, atsakingas už Europos regioną Jørn Bang Andersen.

Švedijos „Fiber Optic” slėnio vadybininkas Torbjörn Jonsson atkreipė dėmesį, kad reikia vengti rizikos pernelyg susikoncentruoti į akademinių žinių vystymą slėniuose. „Juk esminė idėja – kartu dirbantys mokslininkai ir verslininkai, o slėniai turi veikti kaip šio proceso katalizatorius. Nors naujos žinios – labai svarbu, bet pagrindinė slėnių misija turi būti kurti ryšius, užpildyti spragas, kad Lietuvos mokslas ir verslas veiktų kaip vieninga sistema“.

Nuotraukos - Martyno Ambrazo