agenda baneris

Spausdinti

Universitetų rektoriai diskutavo apie aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skatins ir palaikys universitetų tarpusavio bendradarbiavimą, aktyvesnį klasterių kūrimą. Tai sutarta švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės iniciatyva vykusiame susitikime su valstybinių universitetų rektoriais.

"Aukštojo mokslo padėtis netenkina nei pačių universitetų, nei valstybės intereso. Šių metų priėmimas dar kartą aiškiai parodė problemas: žema priėmimo kartelė, daug smulkių ir nepaklausių studijų programų, tų pačių programų dubliavimas keliose aukštosiose mokyklose. Turime visi kartu - ministerija, rektoriai, akademinė bendruomenė - rasti racionalius sprendimus, kaip pakeisti tokią padėtį, užtikrinti aukštą studijų kokybę ir apsaugoti mažesnius universitetus nuo vegetavimo", - kalbėjo ministrė A. Pitrėnienė.

Vienas iš galimų problemų sprendimų būdų - universitetų klasterių kūrimas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pristatė naujo klasterio idėją. Preliminarų ketinimą dalyvauti jame yra išsakę VDU, Lietuvos edukologijos, Šiaulių, Klaipėdos universitetai.

Prof. J. Augutis akcentavo, kad klasteris galėtų būti atviras. Artimiausiu metu bus sudaryta bendra Švietimo ir mokslo ministerijos ir naujame universitetų klasteryje pageidaujančių dalyvauti atstovų darbo grupė, kuri aiškiai apibrėš tokio klasterio sudarymo ir veikimo principus.

Pasak prof. J. Augučio, klasteryje planuojantys dalyvauti universitetai turi vienodų studijų programų, todėl svarbu rasti būdų jas jungti ir studijas organizuoti bendrai, pirmiausiai siekiant aukštos kokybės.

"Mūsų uždavinys - ne pritraukti daugiau studentų, o suteikti kokybišką išsilavinimą, racionaliau panaudoti turimus resursus", - sakė VDU rektorius.

Pirmiausiai klasteris būtų taikomas humanitariniams ir socialiniams mokslams, jo nariai universitetai siūlytų jungtines studijų programas, kurias įgyvendintų dalimis - pagal tai, kokioje srityje kuris universitetas turi aukštesnę studijų kompetenciją. Pavyzdžiui, dviem pirmaisiais bakalauro programos metais bendruosius studijų krypties dalykus būsimieji humanitarai studijuotų viename universitete, kitus dvejus, kai įgyjama konkreti specializacija, - kitame.

Švietimo ir mokslo ministrės A. Pitrėnienės ir universitetų rektorių pasitarime taip nuspręsta peržiūrėti aukštojo mokslo strateginius dokumentus ir finansavimo metodiką.

"Greitai prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje pradedamas svarstyti Mokslo ir studijų įstatymas padės mums pasiekti paties pagrindinio tikslo aukštajame moksle - kokybės. Ypač būtų svarbus sprendimas dėl sutarčių įteisinimo, minimalaus stojamojo balo įvedimo, taip pat perėjimo nuo studijų programų prie studijų krypčių akreditavimo - tai suteiktų aukštosioms mokykloms platesnes bendradarbiavimo galimybes", - sakė ministrė.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizes centro (MOSTA) direktorė Jurgita Petrauskienė, pristačiusi šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenis, atkreipė dėmesį, kad įstoti į aukštąsias mokyklas kasmet vis lengviau: pasiūla didėja, o paklausa mažėja. Mažėjant studentų ir išliekant dideliam studijų programų skaičiui bei aukštųjų mokyklų tinklui, atskiros programos pritraukia vis mažiau studentų arba visai jų nepritraukia.

Nuo 2010 iki 2014 m. studentų skaičius valstybiniuose universitetuose sumažėjo 30 proc. Kaip rodo kelerių pastarųjų metų praktika, jau pasibaigus LAMA BPO rengiamam bendrajam priėmimui, į aukštųjų mokyklų valstybės nefinansuojamas vietas dar priimama 25-30 proc. studentų papildomai.

"Matome beveik dvigubą atotrūkį tarp balų, kokius turintieji įstoja į valstybės finansuojamas ir į valstybės nefinansuojamas vietas. Įstoja kone visi, o iškrenta labai mažai, nors priėmimo balai kelia abejonių dėl pasirengimo studijuoti aukštojoje mokykloje", - sakė MOSTA direktorė.

Susitikimo metu buvo siūlyta aukštosioms mokykloms ieškoti įvairių bendradarbiavimo formų, atsisakyti smulkių studijų programų, koncentruoti turimus išteklius.

ŠMM inf.