Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

ES inovacijų srityje Lietuva - tarp sparčiausiai augančių novatorių

Europos Komisija paskelbė 2016 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės, Regionų inovacijų diegimo rezultatų suvestinės ir apklausos „Innobarometer“ rezultatus. Pagrindinės išvados: inovacijų diegimo srityje ES vejasi Japoniją ir JAV, inovacijų lydere išliko Švedija, o sparčiausiai augančia novatore tapo Latvija.

Tarp sparčiausiai augančių novatorių kartu su Latvija, Malta, Nyderlandais ir Jungtine Karalyste, yra ir Lietuvą, kurios vidutinis metinis augimas inovacijų srityje sudaro 2,4 proc., palyginimui Latvijos – 4 proc.

ES inovacijų lyderėmis po Švedijos, kuri lyderės statusą išlaiko jau keli metai iš eilės, seka Danija, Suomija, Vokietija ir Nyderlandai. Švedija ES pirmauja žmogiškųjų išteklių ir akademinių tyrimų kokybės srityje, Suomija – bendrųjų finansinių sąlygų, Vokietija – privačių investicijų į inovacijas, Belgija – inovacijų tinklų ir bendradarbiavimo, Airija – mažosiose ir vidutinėse įmonėse diegiamų inovacijų srityje.

Už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakinga Komisijos narė Elżbieta Bieńkowska sakė: „Noriu, kad Europoje novatoriškos MVĮ ir pradedančiosios įmonės bendrojoje rinkoje klestėtų ir augtų. Tam būtina sutelkti pastangas. ES lygmeniu turime supaprastinti PVM reglamentavimą, priimti bankroto taisykles, sudaryti sąlygas lengviau gauti informacijos apie reguliavimo reikalavimus ir kurti aiškią bei MVĮ palankią intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą. Be to, privalome ir toliau stengtis pritaikyti bendrąją rinką, kad būtų užtikrintos galimybės diegti novatoriškas paslaugas, tokias kaip bendro vartojimo ekonomikos.“

Už mokslinius tyrimus, mokslą ir inovacijas atsakingas Komisijos narys Carlosas Moedasas teigė: „Pirmaujančiose šalyse ir regionuose inovacijų diegimas remiamas įvairiose politikos srityse: nuo investicijų iki švietimo, nuo lanksčių darbo sąlygų sudarymo iki užtikrinimo, kad viešojo administravimo institucijos verslumą ir inovacijas laikytų vertybe. Komisija taip pat prisideda skatindama diegti inovacijas visose politikos srityse. Be to, geriname sąlygas gauti privatų finansavimą pagal 315 mlrd. EUR Investicijų planą Europai ir kurdami kapitalo rinkų sąjungą bei steigdami naują Europos inovacijų tarybą.“

Už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Crețu kalbėjo: „Pažangiosios specializacijos strategijos padeda valstybėms narėms ir regionams pasinaudoti jų konkurenciniu pranašumu mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir rasti verslo sektoriaus ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo galimybių. Tai iš ESI fondų ir, jei įmanoma, iš kitų ES finansavimo šaltinių remiamų novatoriškų ilgalaikių investicijų gairės. Jos labai svarbios siekiant, kad Europa pereitų prie žinių ekonomikos.“

Toliau pateikiami šiandien paskelbtose trijose ataskaitose nurodyti pagrindiniai faktai.

  • ES inovacijų lyderė tebėra Švedija, po jos – Danija, Suomija, Vokietija ir Nyderlandai.
  • Tam tikrose inovacijų diegimo srityse ES pirmauja: Švedija – žmogiškųjų išteklių ir akademinių tyrimų kokybės,Suomija – bendrųjų finansinių sąlygų, Vokietija – privačių investicijų į inovacijas, Belgija – inovacijų tinklų ir bendradarbiavimo, ir Airija – mažosiose ir vidutinėse įmonėse diegiamų inovacijų srityje. Sparčiausiai augančios novatorės – Latvija, Malta, Lietuva, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė.
  • Regioninių inovacijų centrų esama ir šalyse, kuriose inovacijos diegiamos nuosaikiai: Pjemonte ir Friulyje-Venecijoje Džulijoje Italijoje, Baskų krašte Ispanijoje ir Bratislavos krašte Slovakijoje. Apskritai didžiausia paskata šaliai tapti inovacijų lydere – sukurti darnią inovacijų sistemą, apimančią reikiamo lygmens viešas ir privačias investicijas, veiksmingus inovacijų partnerystės ryšius tarp bendrovių ir su akademine bendruomene, taip pat tvirtą švietimo bazę ir aukščiausio lygio mokslinius tyrimus.Inovacijų diegimo ekonominis poveikis turi būti juntamas novatoriškų produktų pardavimo ir eksporto, taip pat užimtumo srityse.
  • Regionai, kurių specializacija – bazinės didelio poveikio technologijos, pasiekia geresnių inovacijų diegimo rezultatų, ypač pažangiųjų medžiagų, pramonės biotechnologijų, fotonikos ir pažangių gamybos technologijų srityse.
  • Per kitus dvejus metus tikimasi geresnių ES inovacijų diegimo rezultatų. Dauguma bendrovių ketina kitais metais į inovacijų diegimą investuoti tiek pat arba daugiau lėšų. Labiausiai tikėtina, kad į inovacijų diegimą kitais metais daugiau investuos Rumunijos, Maltos ir Airijos įmonės.

Pagrindiniai faktai

Neseniai pateiktoje ataskaitoje „Mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimo rezultatai ES“ aiškiai nurodyta ES ekonomikos augimo ir investicijų į mokslinius tyrimus bei inovacijas sąsaja ir pabrėžta, kaip svarbu šioje srityje toliau didinti investicijas.

Metinėje Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje lyginami ES valstybių ir pasirinktų trečiųjų šalių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo rezultatai. Į 2016 m. ataskaitą pirmą kartą įtrauktas skirsnis apie ateitį, kuriame aptariama pastarojo meto raida, tendencijos ir numatomi pokyčiai.

Regionų inovacijų diegimo rezultatų suvestinė – su regionais susijęs Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės tęsinys, kuriame vertinami Europos regionų inovacijų diegimo rezultatai.

Apklausa „Innobarometer“ atskleidžia naujausias tendencijas ir požiūrius su inovacijomis susijusioje įmonių veikloje ES šalyse, taip pat Šveicarijoje ir JAV.

Daugiau informacijos:

Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė

Regionų inovacijų diegimo rezultatų suvestinė