agenda baneris

Spausdinti

Prof. Leonidui Donskiui atminti: „Academia Cum Laude“: individualių studijų sistema mąstantiems plačiau"

Su giliu liūdesiu sutikome žinią apie prof. Leonido Donskio mirtį. Artimiausiame "Agenda" numeryje pasirodys profesoriaus interviu apie darbą  Vytauto Didžiojo universitete kuriamame „Academia Cum Laude“ ir apie puoselėjamus talentus.  Reiškiame užuojautą prof. L. Donskio artimiesiems, kolegoms ir pagerbdami atminimą skelbiame šį, manytume, vieną paskutiniųjų interviu:

Academia Cum Laude“: individualių studijų sistema mąstantiems plačiau

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) užsibrėžė ambicingą tikslą: jo įkurtoje „Academia Cum Laude“ pagal unikalią individualių studijų programą, paremtą laisvųjų menų (artes liberales) ir kuratorystės principu, bus ruošiama Lietuvos ateities šviesuomenė. Šiai akademijai vadovaus profesorius Leonidas Donskis, sutikęs „Agendai“ daugiau papasakoti apie šį išskirtinį akademinį eksperimentą.

Kam kilo mintis įkurti VDU „Academia Cum Laude“?

Ši mintis gana seniai kirbėjo mano kolegų VDU galvose: juk būtent liberaliųjų studijų sistema buvo pamatas, ant kurio buvo pastatytas atkurtasis VDU 1989 m. Vėliau universitetas didėjo, buvo neišvengiamai veikiamas bendrųjų švietimo sistemos plėtros tendencijų, o liberaliųjų studijų sistema liko veikiau geras prisiminimas. Bet niekas jos neužmiršo. VDU rektoriui prof. Juozui Augučiui, prorektorei prof. Inetai Dabašinskienei, prof. Egidijui Aleksandravičiui, man pačiam atrodė, kad visgi galime pamėginti atkurti liberaliųjų studijų sistemą. Juo labiau, kad mes planavome sukurti kažką panašaus į kolegiją, kuri būtų buvusi artes liberales kolegija.

Artes liberales koncepcija, be abejo, yra gyva ir kitose aukštosiose mokyklose Europoje ir JAV: tiesiog kalbama ne apie didelį skaičių studentų, o veikiau apie tuos, kurie yra ypatingai aukštos motyvacijos, ir kurie nori pasišvęsti platesnei ir tiksliųjų, fundamentaliųjų, ir socialinių mokslų, humanistikos koncepcijai. Todėl universitetai, suprasdami, kad vis tiek yra masinės edukacijos pasaulyje, kur turi konkuruoti ir neišvengiamai atsiliepti į socioekonomines realijas, vis tiek pamėgina likti ištikimi kolegijų artes liberales koncepcijai, bent sukurdami kažkokią programą ar vidinę grupę. Būna taip, kad universitetuose įsisteigia kolegijos, dirbančios kaip tam tikra programa. Toks pavyzdys yra Leideno universitetinė kolegija, kuri telkiasi Hagoje.

Tokia idėjo brendo VDU, ir baigėsi tuo, kad mes sukūrėme akademiją „Academia Cum Laude“.  Iš dalies tai duoklės atidavimas VDU strateginei ir universitetinei koncepcijai,  kita vertus, manau, VDU taip tarsi brėžia savo ateities kontūrus. Juk tai yra klasikinis artes liberales universitetas ir, manau, jis šios savo tapatybės neišsižadės, o „Academia Cum Laude“ ją turėtų stiprinti.

Akademijoje dirbsime pagal individualių studijų ir kuratorystės modelius, kur studentas visų studijų metu dirbs su pasirinktu tarptautinio lygio mokslininku, tyrėju ar pripažintu menininku, ir nebūtinai pagal savo pagrindinę studijų sritį, tai gali būti kuratorius iš kitos srities

Kokie paprastai keliami tikslai tokioms studijoms? Kas bus tie žmonės, kurie jas baigs – būsimieji valstybės vadovai, verslo, politikos lyderiai?

Atsakant į šį klausimą labai svarbu susimąstyti apie studijų motyvus ir apie norą tobulėti. Ta finalinė fazė, kada žmonės pradeda projektuoti savo gyvenimą, mūsų laikais darosi vis sunkiau nuspėjama. Galima studijuoti politikos mokslus ir tapti žurnalistu arba rašytoju, galima studijuoti filosofiją ir nueiti dirbti į reklamos sferą. Kitaip tariant, yra daugybė migruojančių profesionalų, kurie dirba kūrybinėse industrijose. Dažnai jie būna humanitarai, todėl, kad šioms profesijoms reikia vaizduotės, išsilavinimo, kalbų mokėjimo. Labai sunku spėlioti, kur nueis dirbti „Academia Cum Laude“ programą baigę studentai.

Spėčiau, kad tai turėtų būti platesnio požiūrio studentai, kurie studijuodami, tarkime, filologiją, norėtų gilesnių žinių iš filosofijos, sociologijos ar antropologijos srities arba, studijuodami biotechnologijas ar multimedijas, siektų žinių ekonomikos, teisės srityse. Tai galėtų būti ir žmonės, kurie, pavyzdžiui, studijuodami lietuvišką folklorą panorsta giliau pastudijuoti antropologiją, ypatingai prancūziškąją ar amerikietiškąją, kad gautų lyginamąjį, platesnį požiūrį. Bet sykiu tai gali būti filosofai, kurie nori daugiau matematikos, bet ne bet kokios, o tokios, kuri yra susijusi, pavyzdžiui, būtent su mokslo filosofija.

Mes suprantame, kad mokslai yra susiję ir tos sąsajos yra labai gilios ir konceptualios. Be abejo, neįmanoma žinoti visko, tai vestų į diletantizmą, bet kalbame apie pasirinkimą tam tikrų kombinacijų, kognityvinių, konceptualinių derinių,  kurie gali būti labai produktyvūs.  Mes dirbsime ne tiek su studentais, kurie įsivaizduotų, kokią karjerą jie gali padaryti: man atrodo, kad tai bus žmonės, orientuoti į mokslą, į akademinę karjerą, arba jie norės būti tiesiog kūrybingais žmonėmis, sprendimų prėmėjais. Bet jei jau kiltų toks labai žemiškas ir praktinis klausimas, „Academia Cum Laude“ gali dirbti su būsimais rašytojais, žurnalistais, teisininkais, politikos veikėjais, akademiniais žmonėmis, ir man visai nebaisi mintis, kad šitie žmonės gali tapti verslininkais. Kodėl gi ne, aš norėčiau, kad mūsų verslo klasė būtų išsilavinusi.

Minėjote, kad studijuos labiausiai motyvuoti studentai. Kaip tai pamatuosite, kaip bus atrenkami studentai? Ar gerų pažymių jiems nepakaks?

Beveik neįmanoma pasikliauti vien tik pažymiais. Daug kas gerai mokosi, bet už tų gerų pažymių gali slypėti skirtingos trajektorijos, asmenybės ir motyvai. Motyvacinis laiškas ir pokalbis bus labai svarbūs, taip pat – kolegų rekomendacijos. Taip bandysime išsiaiškinti, kiek žmogus yra pasišventęs ir motyvuotas.

Tai reiškia, kad „Acedemia Cum Laude“ bus skirta tik jau studijuojantiems VDU bakalaurams?

Pradėsime nuo bakalaurų. „Acedemia Cum Laude“ jau veikia, bet pirmas semestras skirtas įvairiems renginiams, forumams su garsiais pasaulio mokslininkais ir savo srities ekspertais. „Academia Cum Laude“ skelbs viešas paskaitas, rengs susitikimus su iškiliais mokslininkais, menininkais, politikais, ekonomistais, teisininkais. Kitaip tariant, mes mėginsime, kad „Academia Cum Laude“ buvimą pajustų visas universitetas ir būsimieji jo studentai. Jau nuo rudens semestro mes skelbiame priėmimą. Šiuo metu mes dar nepajėgtume priimti magistrantų ar doktorantų, bet esu įsitikinęs, kad po kokių metų būsime pasirengę priimti ir juos. Mūsų ambicija yra ne tik rengti geriausius studentus, kurie, gaudami aukšto lygio studijas Lietuvoje, būtų motyvuoti jos nepalikti, bet mes taip pat norime dirbti su pačiais geriausiais doktorantais, nes tai leistų mums kalbėti apie darbą su ateities mokslininkais. Galima sakyti, kad viena iš mūsų svajonių yra sėkmingai įgyvendinti mokslininkų kartų kaitą.

„Academia Cum Laude“ studentai taip pat turės mokytis ir savo pagrindinėse studijose. Kaip tai atsispindės studijų baigimo diplome? 

Individualiose studijose, vadovaujamosiose kuratoriaus, studentai studijuos lygiagrečiai su pagrdindine studijų programa. Akademijos baigimo diplomas, sertifikatas, žinoma, bus, bet tai nėra universiteto diplomas – tai yra programa. Man tai iš dalies primena amerikietiškąjį garbės programų variantą, kai darbdaviai ir kiti žmonės mato, kad šie studentai neapsiribojo vien tik bakalauriniu arba magistriniu ciklu, jie gavo kur kas stipresnę studijų programą.

Kiekvienas „Acedemia Cum Laude“ studentas galės gilintis į savo pasirinktą kryptį, nebus visiems vienodų paskaitų?

Tikrai taip, kai kalbame apie tarpdisciplininius ryšius, juos įgyvendinti didelėse grupėse būtų tiesiog neįmanoma. Grupėje gali būti žmonių, kurie originalo kalba skaito Volterą ar Dantę, ir tu negali su jais dirbti taip, kaip dirbtum su tais, kuriems dėstai bendruosius dalykus. „Academia Cum Laude“ nebus mėginimas prikrauti dar daugiau žinių: tai yra mėginimas pagilinti žinias ir prieigas tose srityse, kurios gali būti keliančios dėmesį ir kurios gali būti šalia tavo tiesioginio studijų lauko.

O jei tokios studijos bus įdomios ne tik dabartiniams studentams, priimsite jau baigusius studijas?

Mes sieksime sukurti maksimalią naudą Lietuvai. Aš visai rimtai galvoju, kad neturėtų būti diskriminacijos pagal amžių. Pritaikysime programą bakalaurams, magistrantams, vėliau doktorantams, kodėl mes negalėtume pritaikyti tokios dimensijos kaip viso gyvenimo mokymasis? Yra pilna talentingų, kūrybingų žmonių, kurie gali veikti ir dalyvauti. Tuo labiau, kad tai nėra vien auditorinis kontaktinis darbas: galvojame apie seminarus, vasaros stovyklas, kurios taip pat būtų labai svarbi darbo dalis.

Kaip manote, ar VDU pavyzdžiu seks kitos aukštosios mokyklos?

Sunku pasakyti, bet džiaugčiausi, jei taip būtų. Man labai svetimas požiūris, kad mes turime aršiai konkuruoti ir nebendrauti. Esame nedidelė šalis ir mūsų universitetai bendradarbiaudami tik laimėtų. Man atrodo, būtų išmintinga, jei mūsų universitetai atsilieptų ir norėtų sukurti konsorciumą, ar kitaip prisijungti. Jokiu būdu aš neįsivaizduoju, kad tai yra kažkoks lobis, kurį mes turime saugoti nuo visų kitų. Tai yra bendrasis gėris ir mes juo dalinamės. Jei kiti norėtų jungtis – kodėl ne?

Sekite mūsų naujienas:

© 2020 Všį Vyriausybės strateginės analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

A. Goštauto g. 9, II a, LT-01108 Vilnius. Tel. 8 682 50 100, el. p. info@strata.gov.lt

 

Naudojant Vyriausybės strateginės analizės centro paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti Vyriausybės strateginės analizės centrą kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.