agenda baneris

Spausdinti

Šalyje mokslo žurnalų šimtai – tarptautiniu mastu konkurencingi tik keli

Šiuo metu Lietuvoje leidžiami 264 mokslo leidiniai. Vienoje didžiausių ir pasaulyje plačiausiai naudojamų publikacijų informacijos duomenų bazių „Web of Science“ (WoS) indeksuoti 26 Lietuvai priskirti mokslo žurnalai. Pagal šį rodiklį Lietuva gerokai lenkia regiono kaimynines Latviją (3 leidiniai) ir Estiją (4 leidiniai). Taip pat ir kai kurias Skandinavijos šalis – WoS duomenų bazėje indeksuoti 15 Suomijos ir 25 Švedijos mokslo leidiniai. Mokslo leidinių skaičius šalyje ir WoS duomenų bazėje yra  didelis, tačiau Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta bibliometrinė analizė kelia pagrįstų klausimų dėl mokslo leidinių kokybės.

MOSTA mokslo politikos analitiko Viliaus Jaujininko teigimu, nacionalinių mokslo žurnalų vieta mokslo bendruomenėje kelia diskusijas. „Žvelgiant iš vienos pusės galima teigti, kad šie leidiniai yra galimybė šalies mokslo bendruomenei diskutuoti ir aktualizuoti nacionalės reikšmės klausimus, publikuotis jauniems tyrėjams, be to dažnai jie yra mokslo ir studijų institucijų kultūros dalis“, – teigia V. Jaujininkas.

Vis dėlto, analitiko manymu, į šį klausimą galima žvelgti ir iš kitos pusės. „Dažnai keliamas klausimas ar iš tiesų egzistuoja tik nacionalinės reikšmės klausimai? Socialinių ir humanitarinių mokslų srityse nacionalinis aspektas aktualesnis, tačiau kitose srityse problemos, į kurias gilinasi tyrėjai, yra universalios, o jų sprendimais domisi ir kitų šalių mokslininkai. Žvelgiant iš šios pusės, savotiška mūsų mokslininkų izoliacija nuo tarptautinio mokslo diskurso nėra tikslinga“, – sako V. Jaujininkas.

Analitiko teigimu, net ir kalbant apie specifinių šalies iššūkių aptarimą, galėtų būti keliamas klausimas ar šioms diskusijoms tikrai reikalinga pustrečio šimto leidinių ir, ar turime resursų jų kokybės užtikrinimui. Priežastis, lėmusias lietuviškų mokslo leidinių kokybę bei skaičiaus augimą, yra nagrinėję akademinės bendruomenės nariai – 2012-ųjų metų Lietuvos Nacionalinės mokslo premijos laureatas, gamtos mokslų daktaras Darius Čeburnis bei matematikos mokslų daktaras Rimas Norvaiša. Mokslininkų nuomone, svarbų vaidmenį vaidina šalies mokslo veiklos vertinimo tvarka – per didelė orientacija į kiekybinius žurnalų parametrus paskatina elgesį, kai publikavimosi ir citavimo veiksmai yra tikslingai nukreipiami į leidinių bibliometrinių rodiklių gerinimą, pažeidžiant mokslo etikos normas1.

Vos 1 leidinys virš pasaulio vidurkio

Pagrindinis rodiklis, kuriuo apibrėžiama mokslo leidinio kokybė yra normalizuotas citavimo rodiklis2. Analizuojant šalies mokslo leidinių, įtrauktų į WoS, būklę, pastebima, kad 2008-2016 m. laikotarpiu šių leidinių tarptautiškumas nuosekliai augo. 2008 m.  šie mokslo leidiniai turėjo vidutiniškai 41 proc. straipsnių, kurie buvo publikuoti užsienio autorių, o 2016 m. – 70 proc. Vis dėlto, pastebima, kad leidinių citavimo rodiklis 2008-2016 m. laikotarpiu, mažėjo.

quoteAugantis užsienio mokslininkų publikacijų skaičius Lietuvos leidiniuose neigiamai koreliuoja su leidinių citavimu.

Atskirų leidinių tarptautiškumo ir citavimo rodikliai ženkliai skiriasi. Vos 1 (iš 26) žurnalo publikacijos 2017 m. buvo cituojamos geriau nei pasaulio vidurkis. Leidinio „Technological and economical development of economy“ citavimo rodiklis yra beveik du kartus aukštesnis nei pasaulio vidurkis. Tai, kad tik vienas iš 26 WoS indeksuojamų leidinių cituojamumu perkopia pasaulio vidurkį, galimai signalizuoja apie nepakankamai aukštą kokybę.

Atlikta bibliometrinė analizė atskleidžia, kad augantis užsienio mokslininkų publikacijų skaičius Lietuvos leidiniuose neigiamai koreliuoja su leidinių citavimu. „Lietuvos mokslo žurnalai vis labiau tampa terpe publikuotis užsienio tyrėjams. Tai būtų galima laikyti teigiamu postūmiu skatinant Lietuvos mokslo tarptautiškumą. Vis dėlto abejonių kelia kokybinis aspektas. Nors mūsų žurnalai ir tampa tarptautiškesni, tačiau kai kurių leidinių atveju publikuojamų užsienio autorių darbų citavimo rodiklis yra netgi žemesnis nei Lietuvos tyrėjų. Daugiau nei pusės WoS indeksuojamų lietuviškų mokslo leidinių užsienio autorių publikacijos cituojamos rečiau nei žurnalo vidurkis“, – sako V. Jaujininkas.

Lietuvos mokslo leidinių tyrimas atliktas siekiant tarptautiškumo aspektu išnagrinėti Lietuvos mokslo leidinius, indeksuotus WoS duomenų bazėje. Tyrimas apima citavimo rodiklių (normalizuoto citavimo rodiklio, žurnalo įtakos bei 5 metų žurnalo įtakos rodiklius) bei darbų išnašų analizę.

 

Čeburnis, D., Lietuvos mokslo sistemai reikia chirurgo peilio [http://naujienos.vu.lt/lietuvos-mokslo-sistemai-reikia-chirurgo-peilio/]

Norvaiša, R., Journal Impact Factor and Academic Ethics, Mokslo ir technikos raida/Evolution of Science and Technology, 3, 2011, p. 122.

2 angl. Category normalized citation index – Web of Science InCites sistemoje naudojamas rodiklis, kuris yra normalizuotas pagal leidinio mokslo tematiką, publikacijų metus, publikacijų tipą ir kt. Tai leidžia lyginti skirtingų mokslų sričių (ir krypčių) leidinius tarpusavyje.

Sekite mūsų naujienas:

© 2019 Všį Vyriausybės strateginės analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

A. Goštauto g. 9, II a, LT-01108 Vilnius. Tel. 8 682 50 100, el. p. info@strata.gov.lt

 

Naudojant Vyriausybės strateginės analizės centro paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti Vyriausybės strateginės analizės centrą kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.