agenda baneris

Spausdinti

Dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų augimas dvigubai greitesnis nei šalies ūkyje

Akademinio personalo darbo užmokestis augo vidutiniškai du kartus sparčiau nei atlyginimai šalies ūkyje. Pirminiais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje praėjusiais metais augo 9,6 proc. iki 921 Eur. Tuo metu, valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų augimas siekė 17,9 proc. ir buvo didžiausias per praėjusius 4 metus. Tokius duomenis atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio apžvalga.

„Akademinio personalo darbo užmokesčio klausimas yra pakankamai skausmingas jau ne vienerius metus. Todėl galima pasidžiaugti praėjusiais metais priimtais politinio ir institucinio lygmens sprendimais, kurių dėka matome rekordinį atlyginimų augimą švietimo sektoriuje“, – teigia MOSTA Mokslo politikos skyriaus vadovė Kristina Masevičiūtė.

Visgi analitikės teigimu, užmigti ant laurų nereikėtų – akademinio personalo atlyginimų didinimas ir toliau turėtų išlikti prioritetų sąrašo viršuje. „Džiaugiantis gerais praėjusių metų rezultatais nereikėtų užmiršti, kad ne vienerius metus dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų augimas du ar tris kartus atsilikdavo nuo tempų, stebėtų šalies ūkyje. Pavyzdžiui, 2016 m. dėstytojų atlyginimai augo vos 3 proc., tuo metu visame šalies ūkyje stebėtas beveik 9 proc. augimas“, – sako K. Masevičiūtė.

quote

Džiaugiantis gerais praėjusių metų rezultatais nereikėtų užmiršti, kad ne vienerius metus dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų augimas du ar tris kartus atsilikdavo nuo tempų, stebėtų šalies ūkyje.

2018 m. spalio mėn. duomenimis, vidutinis dėstytojų, dirbančių kolegijose, darbo užmokestis prieš mokesčius siekė 1154 Eur, universitetuose – 1556 Eur. Mokslinių tyrimų institutuose dirbančių tyrėjų darbo užmokestis buvo 1538 Eur, universitetuose – 1699 Eur.

Lyginant su 2017 m. spalio mėnesiu, dėstytojų kolegijose ir universitetuose atlygis už darbą augo vidutiniškai 200 Eur. Tyrėjų universitetuose augo 250 Eur, tyrėjų institutuose darbo užmokesčio augimas siekė 290 Eur prieš mokesčius.

Vertinant skirtingų pareigybių atlyginimų pokyčius, galima pastebėti, kad praėjusiais metais darbo užmokestis augo visose pareigybėse, išskyrus universitetų dekanus. Pastarųjų vidutinis atlygis mažėjo 12 proc. Tuo metu didžiausias augimas stebėtas universitetų mokslo darbuotojų pareigybėse – šie atlyginimai augo vidutiniškai 40 proc. Taip pat stipriai augo naujausių akademinės bendruomenės narių atlyginimai: tiek jaunesniųjų mokslo darbuotojų, tiek asistentų atlyginimai didėjo vidutiniškai trečdaliu.

K. Masevičiūtės teigimu, 2017 m. mokslo daktaro laipsnį įgijusių asmenų skaičius buvo trečdaliu mažesnis nei 2013 m. „Viena vertus, tai yra prastėjančios demografinės situacijos pasekmė. Natūralu, kad mažėjant studentų skaičiui, norinčių siekti mokslo daktaro karjeros skaičius taip pat traukiasi. Kita vertus, būtų nesunku patikėti, kad darbo sąlygos mokslo ir studijų institucijose taip pat turėjo įtakos mokslininko karjeros patrauklumui“.

Pasak analitikės, tiek atlyginimų, tiek apskritai darbo aplinkos gerinimas mokslo ir studijų institucijose turėtų ir toliau likti dėmesio centre. „Žinoma, galima kalbėti apie tai, kad pagaliau vidutinis tyrėjų darbo užmokestis perkopė pusantro tūkstančio eurų. Iš kitos pusės, reikia pasakyti tai, kad panašų atlygį už darbą jau metai-du po studijų baigimo gauna informatikos, inžinerijos, kai kurių kalbų filologijos sričių absolventai. Tad signalai, kuriuos gauna jaunas žmogus, projektuojantis savo karjerą, nėra palankūs naują mokslininkų kartą siekiančiai išugdyti Lietuvai“, – sako K. Masevičiūtė.

quoteNatūralu, kad mažėjant studentų skaičiui, norinčių siekti mokslo daktaro karjeros skaičius taip pat traukiasi. Kita vertus, būtų nesunku patikėti, kad darbo sąlygos mokslo ir studijų institucijose taip pat turėjo įtakos mokslininko karjeros patrauklumui.

Mokslo politikos analitikė atkreipia dėmesį, kad svarbus žingsnis didinant mokslinės karjeros patrauklumą buvo žengtas praėjusiais metais, kuomet Vyriausybė pritarė doktorantų stipendijų didinimui. „Jau nuo šių metų pradžios doktorantai gauna kone dvigubai didesnes stipendijas nei praėjusiais metais. Visgi turime stebėti, ar šis sprendimas turi teigiamos įtakos doktorantūros studijų patrauklumui ir kokybei, ar doktorantai gaudami didesnę stipendiją gali skirti pakankamai laiko studijoms ir mokslinei veiklai“, – teigia K. Masevičiūtė. MOSTA primena, kad pirmų metų doktorantų stipendija šiuo metu siekia 722 Eur, antrų-ketvirtų metų doktorantų – 836 Eur. Doktorantūros stipendijų didinimui buvo papildomai skirta 8,2 mln. Eur.

MOSTA kasmet atliekamame mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio tyrime naudojami 2018 m. spalio mėn. Švietimo informacinės sistemos (ŠVIS) ir „Sodra“ duomenys. Tyrėjo pareigybės apima vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigybes, mokslininko stažuotojo, tyrėjo pareigybes. Visos kitos pedagoginės pareigybės priskiriamos dėstytojams.

 

Dėstytojų ir tyrėjų darbo užmokesčio apžvalga: mosta.lt/tyrimai/ataskaitos

Sekite mūsų naujienas:

© 2019 Všį Vyriausybės strateginės analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

A. Goštauto g. 9, II a, LT-01108 Vilnius. Tel. 8 682 50 100, el. p. info@strata.gov.lt

 

Naudojant Vyriausybės strateginės analizės centro paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti Vyriausybės strateginės analizės centrą kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.