agenda baneris

Spausdinti

Lėtėjančios ekonomikos fone – augantis išsilavinusių darbuotojų poreikis ir gilėjanti atskirtis

1-grafikas-samdomu-darbuotoju-pasiskirstymas.jpg

Spartus ekonomikos augimas ir pagrindinių ekonominių rodiklių atstatymas į prieškrizinį lygį kol kas nepadėjo iki galo suvaldyti prastėjančios demografinės situacijos. Per praėjusį dešimtmetį Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo maždaug 400 tūkst., o medianinis gyventojų amžius padidėjo 4 m. Šių tendencijų veikiama šalies darbo rinka persitvarko – net ir mažėjant gyventojų skaičiui samdomų darbuotojų skaičius per praėjusius ketverius metus augo 6 proc. Tokį augimą lėmė mažėjantis nedarbas, augantis užsieniečių skaičius bei didėjantis vyresnio amžiaus gyventojų užimtumas.

Visgi ekonomikai augant, atskirtis tarp skirtingo amžiaus ir skirtinguose sektoriuose dirbančių gyventojų pajamų didėja. Šias tendencijas atskleidžia šiandien pristatyta Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitinė apžvalga, kurioje į šalies žmogiškąjį kapitalą žvelgiama iš darbo rinkos perspektyvos.

Augo visų amžiaus grupių gyventojų pajamos

2-grafikas-vyresniu-darbuotoju-pajamos.jpg

Per praėjusius penkerius metus vidutinės gyventojų pajamos augo visose amžiaus grupėse. Visgi pajamų augimas skirtingo amžiaus darbuotojus palietė nevienodai. Labiausiai pajamos augo jauniems ir vidutinio amžiaus darbuotojams. Tuo metu 50 m. ir vyresnio amžiaus darbuotojų pajamų augimas buvo lėtesnis.

Didžiausias – vidutiniškai 400 Eur (54 proc.) siekęs – augimas stebėtas 35–39 m. amžiaus darbuotojų grupėje. Tuo metu, pavyzdžiui, 60–64 m. amžiaus darbuotojų pajamos per penkerius metus augo tik 200 Eur (35 proc.).

„Darbo rinkoje išlieka vis vyresnio amžiaus darbuotojai, tačiau su amžiumi jų pajamos reikšmingai mažėja, o ir spartus ekonomikos augimas šiems gyventojams, palyginti su jaunesniais, atnešė mažesnį pajamų padidėjimą. Tokios tendencijos signalizuoja apie didėjančią pajamų nelygybę ir ryškėjančius perkamosios galios skirtumus tarp skirtingo amžiaus grupių gyventojų“, – teigia MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Kintanti darbo rinka reikalauja prisitaikymo

Analitiko teigimu, skirtingą pajamų augimo tempą gali lemti darbo rinkoje reikalingų įgūdžių stoka. „Šalies darbo rinka kinta. Pamažu, bet judame prie vis modernesnės ekonomikos, kurios plėtra reikalauja lankstumo iš ją kuriančių gyventojų. Turime mokėti prisitaikyti prie naujų sąlygų, greitai mokytis ir įgyti reikalingas kompetencijas. Vis dėlto dažnam šalies gyventojui mokymasis baigiasi vos gavus į rankas diplomą“, – teigia G. Jakštas. Europos Komisijos duomenimis, 11 proc. vyresnių nei 25 m. europiečių dalyvauja mokymosi programose. Lietuvoje šis rodiklis nesiekia ir 7 proc.

G. Jakšto manymu, efektyvesnis gyventojų įtraukimas į mokymosi visą gyvenimą sistemą galėtų spręsti įgūdžių neatitikties problemą ir prisidėti prie to, kad ekonomikos augimo atnešamą naudą tolygiau justų visi šalies dirbantieji. Visgi bent kol kas suaugusių švietimo sistema neveikia pakankamai efektyviai.

Apžvalgoje nurodoma, kad vidutinės darbuotojų pajamos didėjo visuose ekonominės veiklos sektoriuose. Sparčiausias nominalus augimas stebėtas informacijos ir ryšių (vidutinis augimas – 450 Eur) bei finansinės ir draudimo veiklos (430 Eur) sektoriuose. Šių sektorių darbuotojų pajamos buvo didžiausios tiek 2014, tiek 2018 m. Stiprus augimas taip pat stebėtas profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuje. Vidutiniškai šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai didėjo 420 Eur. Mažiausias augimas buvo stebimas sektoriuose, kurie ir 2014 m. išsiskyrė mažesnėmis pajamomis, tad analizės laikotarpiu atotrūkis, tarp skirtinguose sektoriuose dirbančių darbuotojų pajamų augo.

Analitinė apžvalga „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje. Kryptis – ateities darbo rinka“ parengta naudojant „Sodra“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Registrų centro, Švietimo valdymo informacinės sistemos ir kitų valstybės informacinių sistemų bei registrų duomenis, oficialiąją statistiką bei privačių darbo skelbimų duomenis. Apžvalgoje taip pat pateikiama naujų darbuotojų ieškančių darbdavių reikalavimų kandidatams analizė bei gyventojų grupių užimtumo 2014–2018 m. apžvalga.

Sekite mūsų naujienas:

© 2019 Všį Vyriausybės strateginės analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

A. Goštauto g. 9, II a, LT-01108 Vilnius. Tel. 8 682 50 100, el. p. info@strata.gov.lt

 

Naudojant Vyriausybės strateginės analizės centro paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti Vyriausybės strateginės analizės centrą kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.