Spausdinti

Ieškojo būdų spręsti „mokslo politikų stalčiuose“ problemą

20190907_132504.jpg

Pirmaujančios Europos ir pasaulio valstybės skiria didelį dėmesį ir daug resursų viešosios politikos sprendimų rengimui ir pagrindimui. Tai daroma pasitelkiant didžiųjų duomenų analitiką, globalių tendencijų analizę, ateities įžvalgas bei mokslinių tyrimų žinias. Inovatyvūs politikos sprendimai gimsta netradiciniais būdais, pavyzdžiui, vadinamosiose politikos laboratorijose, kur palankiausių gyventojams sprendimų ieškoma pasitelkiant elgesio ekonomikos mokslų žinias ir dizaino principus.

Lietuvoje į viešojo sektoriaus atsinaujinimą taip pat investuojama. Visgi pastebima, kad mokslinė informacija ir analitinės įžvalgos neretai atsiduria politikos formuotojų stalčiuose. Rugsėjo 7 d. vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent“ Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) kėlė klausimą – ko reikia, kad ateities Lietuvos politika labiau pasikliautų įrodymais – ar tikslingesnio, kokybiškesnio jų parengimo, ar politinių sprendimų reglamentavimo pakeitimo, ar mentaliteto pokyčių – naujos kartos politikų, turinčių globalų akiratį ir suprantančių įrodymų svarbą, įsitraukimo? 

Atsakymo į šį klausimą ieškota kartu su Ekonomikos ir inovacijų viceministru E. Čiviliu, Seimo nare V. Čmilyte-Nielsen, Lietuvos banko Valdybos nariu dr. M. Jurgilu, STRATA direktoriumi dr. G. Viliūnu. Diskusiją moderavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė A. Balčytienė.

Diskusijos įrašą kviečiame žiūrėti LRT mediatekoje.