agenda baneris

Spausdinti

Europos Komisijos prognozė Lietuvai: viena vyriausių valstybių Europoje

rodymais grstas valdymas

Jau po trijų dešimtmečių Lietuvos gyventojų populiacija bus viena iš 4 vyriausių Europoje. Prognozuojama, jog 2050 m. už Lietuvos gyventojus bus vyresni tik italai, portugalai ir kroatai, o Lietuvos gyventojų amžiaus mediana bus beveik 7 metais didesnė negu šiuo metu ir sieks 51 metus. Toks augimo tempas yra beveik du kartus spartesnis negu Europos Sąjungos vidurkis (3,7 m). Šie duomenys pateikiami naujausioje Europos Komisijos Europos senėjimo ataskaitoje „Ageing Europe“.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analitikas Gintautas Jakštas išskiria kelias priežastis, lemiančias spartų visuomenės senėjimą. Anot jo, tai didelės emigracijos pastaraisiais dešimtmečiais ir mažo gimstamumo pasekmės.

„Senstanti visuomenė reiškia didesnes sveikatos ir socialines – pensijų – išlaidas, tad ir didėjančią naštą dirbantiesiems. Jeigu šiuo metu keturiems dirbantiesiems tenka vienas vyresnio amžiaus gyventojas, tai jau po kelių dešimtmečių dviem dirbantiesiems teks vienas vyresnis gyventojas“, – nurodo G. Jakštas. Analitiko manymu, senstanti visuomenė yra iššūkis ne tik valstybės paslaugų sistemai, tačiau ir darbo rinkai. „Šalies gyventojų amžiaus struktūra sparčiai kinta. Šiuo metu gausiausios darbingo amžiaus kartos 40-mečiai ir 50-mečiai artėja prie pensinio amžiaus ir ilgainiui trauksis iš darbo rinkos. Jaunesnių asmenų kartos yra mažesnės, todėl išliekant dabartinėms tendencijoms esamas bendras darbingo amžiaus gyventojų skaičius trauksis“, – sako G. Jakštas.

STRATA skaičiavimais, šis kartų atotrūkis išryškės jau po 5–7 metų, kai į darbo rinką ateis dabartiniai penkiolikmečiai, kurių yra apie 26 tūkst., o į pensiją išeis dabartiniai 58 metų asmenys, kurių yra per 45 tūkstančiai. „Kitoms aplinkybėms nekintant, tikėtinas darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas 15–20 tūkst. kasmet“, – nurodo G. Jakštas.

Visgi EK tyrime pastebima, kad vyresnio amžiaus gyventojai vis ilgiau išlieka darbo rinkoje. Per 15 metų (2003–2018 m.) dirbančių 65–74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų dalis išaugo beveik dvigubai, iki 18 proc. „Kaip ir daugelyje mažiau turtingų Europos valstybių, taip ir Lietuvoje pagrindinės darbo sulaukus pensijos priežastys yra finansinės – didesnės pajamos, didesnė pensija ateityje. EK duomenimis, vos vienam iš dešimties dirbančių pensininkų finansinis motyvas nėra pagrindinė darbo priežastis. Palyginimui, šalyse, kur pensijos didesnės, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, nuo 40 iki 80 proc. pensininkų darbo motyvas nėra finansinis, o labiau emocinis pasitenkinimas darbu“, – teigia G. Jakštas.

quoteJeigu norime, kad gyventojai ilgiau išliktų darbo rinkoje, paraleliai turi būti gerinama gyventojų sveikata.

STRATA parengtoje „Žmogiškojo kapitalo būklės“ ataskaitoje nurodoma, kad pensinio amžiaus asmenų dalyvavimas darbo rinkoje priklauso nuo aibės veiksnių: sveikatos, darbingumo, motyvacijos, patirties, turimų žinių ir įgūdžių, darbdavių ir visuomenės požiūrio, darbinių sąlygų, teisinės sistemos. „Dėl medicinos pažangos vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, todėl vienas sprendimų, siekiant išvengti didelio darbo jėgos mažėjimo bei išlaikyti tvarią socialinių išmokų sistemą,  gali būti pensinio amžiaus vėlinamas“, – nurodo G. Jakštas. Visgi, remiantis 2018 m. „Eurobarometer“ atliktos apklausos duomenimis, tik apie 18 proc. lietuvių sutinka su teiginiu, kad siekiant išlaikyti tvarią pensijų sistemą, pensinis amžius turėtų būti vėlinamas. 

G. Jakšto teigimu, viena iš svarbiausių prielaidų didinti pensinį amžių yra sveikata. „Jeigu norime, kad gyventojai ilgiau išliktų darbo rinkoje, paraleliai turi būti gerinama gyventojų sveikata. Tačiau matome, jog, kad ir kurią amžiaus grupę paimsime, pradedant 16-mečiais ir baigiant 85-mečiais, lietuviai savo sveikatą linkę vertinti bene prasčiausiai Europoje. Lietuva išsiskiria neigiama 65 metų gyventojų sveiko gyvenimo trukmės tendencija, o šis rodiklis yra vienas svarbiausių svarstant pensinio amžiaus vėlinimą“, – konstatuoja G. Jakštas.

STRATA skaičiavimai rodo, kad per pastaruosius penkerius metus vidutinės dirbančių pensininkų pajamos augo 32 proc., tačiau šis augimas buvo pastebimai lėtesnis negu vidutinis pajamų augimas šalies ūkyje (47 proc.). Ieškant pajamų skirtumų priežasčių, pastebima, kad pensinio amžiaus gyventojai rečiau dirbo sektoriuose, pasižyminčiuose didesnėmis vidutinėmis pajamomis, tokiuose kaip finansinė ir draudimo veikla bei informacinės ir ryšių technologijos. Tuo metu net ketvirtadalis pensinio amžiaus gyventojų dirbo antrame mažiausiame pagal vidutines draudžiamąsias darbuotojų pajamas  aptarnavimo veiklų sektoriuje. Toks pensinio amžiaus dirbančiųjų pasiskirstymas skirtinguose sektoriuose gali būti viena iš mažesnių pajamų priežasčių.

quoteSenėjanti visuomenė Lietuvoje dažnai suprantama kaip socialinė problema, kurią reikia spręsti, o ne kaip galimybė tinkamai pasirengus skatinti vadinamąją „sidabrinę“ ekonomiką.

STRATA analitiko manymu, nors darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas ir tikėtinas, tačiau vykstanti pramonės revoliucija gali bent jau iš dalies sušvelninti to pasekmes. „Tikėtina, kad dalis darbo vietų išnyks, keisis ar bus automatizuotos. Gyventojams tai galimai suteiks galimybę dirbti trumpiau, o šalims, susiduriančioms su senėjančios visuomenės iššūkiais, mažins neigiamas šio proceso pasekmes. Visgi Lietuvos atveju yra svarbu atkreipti dėmesį į skirtingą sektorių situaciją“, – sako G. Jakštas. Pastebima, kad senėjimo tempas skirtinguose sektoriuose nėra tolygus. Išskiriami švietimo ir sveikatos paslaugų sektoriai, kurių darbuotojų amžiaus vidurkis yra didžiausias, tačiau šie darbai artimiausiu metu nebus automatizuoti, tad darbuotojų pakeitimą aktualu planuoti iš anksto.

„Senėjančios visuomenės klausimas šiuo metu yra itin aktualus visoje Europoje. Svarstoma, kaip geriau įtraukti vyresnio amžiaus gyventojus į darbo rinką, kaip keisti darbdavių požiūrį, kaip prie vyresnio amžiaus gyventojų poreikių turėtų būti adaptuojamos darbo sąlygos ir teisinis reguliavimas. Šie klausimai, be jokios abejonės, aktualūs ir Lietuvai, kurios visuomenė sensta sparčiausiai Europos Sąjungoje“, – sako G. Jakštas. Analitiko manymu, senėjanti visuomenė Lietuvoje dažnai suprantama kaip socialinė problema, kurią reikia spręsti, o ne kaip galimybė tinkamai pasirengus skatinti vadinamąją „sidabrinę“ ekonomiką. Tyrėjo teigimu, šioje srityje turėtume atidžiau studijuoti Jungtinės Karalystės, Izraelio, Airijos, Danijos ir kitų šalių pavydžius, kur „sidabrinės“ ekonomikos skatinimas yra viena iš strateginių vystymosi krypčių.

Sekite mūsų naujienas:

© 2019 Všį Vyriausybės strateginės analizės centras. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 300845435.

A. Goštauto g. 9, II a, LT-01108 Vilnius. Tel. 8 682 50 100, el. p. info@strata.gov.lt

 

Naudojant Vyriausybės strateginės analizės centro paskelbtą informaciją kituose leidiniuose, žiniasklaidos priemonėse, viešuose pristatymuose ir kitais būdais būtina nurodyti Vyriausybės strateginės analizės centrą kaip šaltinį.

Duomenų rinkimo ir tvarkymo tvarką reglamentuojanti privatumo politika.