Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

B. Leiputė. Siekiant stiprinti žmogiškąjį kapitalą

Komentarą rengė Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikė Beatričė Leiputė. 

Sparti technologinė pažanga, inovacijos, besikeičiančios ekonomikos sąlygos bei pokyčiai šalies demografijoje nulemia ne tik kiekybinius darbo rinkos paklausos pokyčius (pavyzdžiui, darbo vietų skaičių), bet ir kokybinius pokyčius – žinių ir įgūdžių struktūrą. Siekiant šiuos pokyčius aplenkti ar jiems laiku pasirengti, reikalinga stiprinti gyventojų žmogiškąjį kapitalą – įgimtas ar įgytas žinias ir įgūdžius, sveikatą. Valstybės išlaidos žmogiškajam kapitalui – investicija, atnešanti socialinę ir finansinę grąžą tiek asmens, tiek valstybės lygmeniu.

Dar 2016 metais Europos Komisija susitarė dėl „Naujos Europos įgūdžių darbotvarkės“, kuria siekiama didinti gyventojų žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą (Europos Komisija, 2016). Daug dėmesio skiriama pamatinių gebėjimų stiprinimui ir atsparumo didinimui – naujų, sudėtingesnių įgūdžių, užtikrinančių savirealizaciją ir užimtumą, ugdymui. Akcentuojama, jog be kita ko darbo rinkoje reikalinga kurti kokybiškas, įtraukias darbo vietas, užtikrinančias deramą darbo užmokestį ir sąlygas. Pasaulio mastu, 4-uoju Darnaus vystymosi tikslu siekiama užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį, kokybišką švietimą, viso gyvenimo mokymąsi, o 8-uoju – skatinti deramą darbą, įtraukiant įvairias visuomenės grupes (JT, 2015).

Žvelgiant į Lietuvos situaciją galima pastebėti, kad švietimo ir darbo rinkos sintezė nėra pakankama. Šį teiginį galima iliustruoti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateikiama statistika, jog kvalifikacijos neatitiktis Lietuvoje siekia apie 35 proc. (EBPO, 2016). Tai reiškia, kad daugiau nei trečdalis užimtųjų dirba darbą, kuriam yra galimai per mažai (13 proc.) ar per daug (21 proc.) kvalifikuoti. Šios problemos priežasčių identifikavimas ir šalinimas galėtų tapti vienu iš švietimo darbotvarkės objektų. Toliau šiame tekste pateikiami septyni pasiūlymai, kurie galėtų būti svarstomi, siekiant stiprinti šalies žmogiškąjį kapitalą.

1. Ugdyti įgūdžius viso gyvenimo metu

1 1Lietuvoje suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą veiklose kol kas yra vienas žemiausių tarp Europos Sąjungos (ES) narių. Vos 6,6 proc. suaugusių šalies gyventojų dalyvavo mokymosi veiklose 2018 m., ES vidurkis – 11,1 proc. (Eurostat, 2019). Nors rezultatai kasmet gerėja, tačiau tikėtina, kad 2017 m. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu numatytų 9 proc. 2020 metais nepasieksime. Žemą suaugusiųjų mokymąsi iš dalies paaiškina 2016 metais atlikto Suaugusiųjų švietimo tyrimo rezultatai – Lietuvos gyventojai iš kitų ES šalių išsiskiria žema motyvacija mokytis – mokytis nemato poreikio.

Požiūris, jog įgyti įgūdžius ir žinias galima tik jauname amžiuje, dalyvaujant formaliojo švietimo programose, sensta, o „tiesinio“ – hierarchinio progresavimo tarp skirtingų švietimo lygmenų modelis lydimas mokymosi visą gyvenimą koncepcija bei kitais įrankiais, padedančiais įgyti ar ugdytis žinias bet kurioje gyvenimo atkarpoje. Neformalaus ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą sistemų plėtojimas, viena vertus, padėtų užtikrinti suaugusiųjų saviraiškos ar asmeninių ugdymosi poreikių tenkinimą. Antra vertus, sąveikoje su užimtumo, aktyviomis darbo rinkos priemonėmis, reikšmingai prisidėtų ir prie valstybės ekonominės, socialinės bei pilietinės pažangos.

2. Pateikti patikimą informaciją pasirinkimui – profesinis orientavimas

Tam, kad laisvos rinkos mechanizmai funkcionuotų tinkamai, sprendimus dėl išsilavinimo priimantys dalyviai turi būti informuoti siekiant maksimizuoti investicijos į išsilavinimą teikiamą grąžą (Heijke, 1996). Svarbu pastebėti ir tai, kad tinkamas profesinis orientavimas gali turėti naudos ne tik asmens pasirinkimui, bet ir visai valstybei – ugdymo karjerai sistema gali sustiprinti tiek darbo rinkos, tiek švietimo sistemos tinkamą funkcionavimą bei socialinę lygybę (EBPO, 2004).

Mokinių ugdymo karjerai informacinės svetainės duomenimis, 2017–2018 mokslo metais vidutinės vienam mokiniui tekusios profesinio orientavimo lėšos siekė 1,09 Eur. Vienam karjeros specialisto etatui teko 3002 mokiniai. Akivaizdu, kad toks finansavimas nėra pakankamas siekiant ugdyti mokinius, galinčius priimti informuotą ir argumentuotą sprendimą dėl išsilavinimo ir karjeros. Tad siekiant užtikrinti prieinamas ir kokybiškas profesinio orientavimo paslaugas mokiniams, studentams ir kitiems šalies gyventojams,  reikalingas didesnis susitelkimas.

3. Didinti profesinio mokymo patrauklumą

3 1Profesinio mokymo patrauklumas išlieka dideliu iššūkiu Lietuvos švietimo sistemai. Vis dar egzistuoja nuostata, kad į profesinį mokymą eina blogiausieji. Net du trečdaliai lietuvių sutinka, kad į profesinį mokymą nukreipiami silpniau besimokantys mokiniai. Beveik 80 proc. respondentų mano, kad profesinis mokymas savo įvaizdžiu nusileidžia bendrajam ugdymui (CEDEFOP, 2017). Todėl nenuostabu, kad mokinių, vidurinį išsilavinimą įgyjančių kartu su profesija, dalis 2016 m. siekė tik 27 proc. (ES vidurkis – 49,3 proc.).

2019 m. STRATA atliktos apklausos (tyrimo rezultatai bus publikuojami 2020 m. pradžioje) rezultatai rodo, kad 45 proc. 12-os klasės mokinių ir 54,5 proc. 12-os klasės mokinių tėvų profesinį išsilavinimą vertina teigiamai. Koleginį išsilavinimą teigiamai vertina atitinkamai 62,5 proc. ir 70,1 proc., universitetinį – 65,8 proc. ir 73 proc. mokinių ir tėvų. Tikimasi, kad situacija keisis įgyvendinant 2017 m. pabaigoje priimto Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo nuostatas, kuriomis siekiama gerinanti profesinio mokymo padėtį Lietuvoje, tačiau pokyčių poveikį vertinti dar anksti.

4. Užtikrinti vienodą kokybiško aukštojo mokslo prieinamumą

2018 m. STRATA atlikto tyrimo duomenimis, vos kas ketvirtas vaikas iš socialiai pažeidžiamos šeimos pasiekia aukštąjį išsilavinimą (MOSTA, 2018). Lyginant moksleivius iš mažas pajamas gaunančių ir likusių šeimų pastebima, kad galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą tarp šių grupių skyrėsi du kartus. Kitoms sąlygoms nekintant ir ateityje didinant akademinius reikalavimus stojantiesiems, mažų pajamų ir likusių šeimų moksleivių galimybės įstoti darysis dar labiau neproporcingos. 

Aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų įsidarbinimo lygis yra aukštesnis, didesnė ir gaunama finansinė bei socialinė grąža, lyginant su suaugusiais, nebaigusiais aukštojo mokslo studijų. 2015 m. Lietuvos dirbančiųjų, įgijusių povidurinį išsilavinimą, medianinės bruto pajamos buvo 1,66 karto aukštesnės nei dirbančiųjų, įgijusį žemesnio lygmens išsilavinimą (Europos aukštojo mokslo erdvėje EHEA – 1,47) (EK, 2018). Lyginant povidurinį ir pagrindinį – 2,21 (LT) ir 1,77 (EHEA). Aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys yra mažiau linkę nusikalsti, labiau rūpinasi savo sveikata bei aplinka, yra visuomeniškai aktyvesni ir pilietiškesni. Dėl to svarbu užtikrinti, kad gyventojai turėtų lygias galimybes prieiti ir dalyvauti aukštajame moksle, nepriklausomai nuo jų socioekonominio statuso, nukreipiant reikiamas priemones į visuomenės grupes, patiriančias barjerus siekiant įgyti išsilavinimą.

5. Didinti verslo ir socialinių partnerių dalyvavimą ugdymo procese

Įgūdžių paklausa darbo rinkoje dažnai kinta greičiau nei švietimo įstaigos numato šiuos pokyčius. Vienas būdų spręsti šią problemą yra įtraukti verslo atstovus ir kitus socialinius partnerius į ugdymo procesą. 2014 m. STRATA atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad suinteresuotų šalių požiūriu studijų orientacija į darbo rinkos poreikius – trečiasis pagal svarbą studijų kokybę lemiantis veiksnys (MOSTA, 2014).

45 proc. tyrime dalyvavusių darbdavių įvardino, jog įmonės visiškai nebendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, siekiant gerinti studijų kokybę. Tarp bendradarbiaujančiųjų 84 proc. įmonių kaip pagrindinę bendradarbiavimo formą įvardino studentų priėmimą praktikai. Kitos įsitraukimo formos, tokios kaip dėstymas, įsitraukimas į bendrus projektus, karjeros centrų veiklą, baigiamųjų darbų rengimą, buvo mažiau populiarios. Siekiant didinti socialinių partnerių teigiamą įtaką mokymo kokybei, reikia ieškoti būtų, kaip įtraukti suinteresuotas šalis į ugdymo procesą platesniu mastu bei įvairesnėmis formomis.

6. Stiprinti visas švietimo sistemos grandis: ugdymo kokybė kiekvienam

6 1Pagal išlaidas vienam mokiniui Lietuva užima vieną žemiausių vietų tarp EBPO priklausančių valstybių. Nei viename švietimo lygmenyje išlaidos mokiniui nesiekia nei EBPO, nei ES vidurkio. Žemiausios išlaidos skiriamos pagrindiniame ir profesiniame mokyme, aukščiausios, tačiau dvigubai mažesnės nei EBPO ar ES, – aukštojo mokslo studijose.

Visgi tam, kad į profesinį ar aukštąjį mokslą ateitų motyvuoti ir pasiruošę studentai, reikia stiprini ikimokyklinį ir bendrąjį ugdymą. Tik adekvačiai ir tinkamai finansuojama švietimo sistema gali užtikrinti įgimtų kompetencijų lavinimą, įgytų įgūdžių realizaciją ir savirealizaciją užimant ir kuriant kokybiškas darbo vietas.

7. Užtikrinti tvaresnį sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą

Švietimo planavimas, paremtas nuolatine stebėsena ir analize, šiuolaikinėse valstybėse yra suvokiamas kaip nuolatinis procesas, o ne vienkartinis veiksmas. Planavimas – tai problematikai spręsti išgrynintų scenarijų (angl. policy options) poveikio vertinimas, nuoseklių sprendimų priėmimas ir jų rezultatyvumo vertinimas, organizuojant suinteresuotoms šalims įtraukų ir skaidrų procesą. Prioritetai ir sprendimai turėtų būti priimami gerai suvokiant alternatyvių sprendimų prielaidas ir galimą poveikį.

Siekiant vertinti politikos sprendimų alternatyvas ir jų galimą poveikį, svarbus strateginis sutarimas dėl įgūdžių politikos krypčių. Lietuva, bendradarbiaudama su EBPO ekspertais, planuoja 2020 m. parengti nacionalinę įgūdžių strategiją, kuria siekiama išgryninti kertines įgūdžių ugdymo kryptis Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį ir tinkamai pasiruošti šios strategijos įgyvendinimo etapui.

Reikalinga ilgalaikė perspektyva

Apibendrinant, su gyventojų įgūdžiais ir jų panaudojimu susijusiems sunkumams įveikti vien tik ryžto neužteks. Reikalingas ilgalaikis matymas bei susitarimas, kuriuo grindžiant būtų įgyvendinami kryptingi veiksmai. Besivejant pokyčius, tiek švietimo, tiek kitos valstybinės sistemos įvejamos į nesibaigiantį reformų ir pokyčių ciklą.  Jei kryptingai siekiama ugdyti asmenybę, gebančią kūrybingai ir kritiškai mąstyti bei drąsiai žvelgti į modernaus pasaulio iššūkius, būtent toks žmogus kurs modernią ekonomiką, stabilią demokratiją ir darnią visuomenę.

Informacijos šaltiniai:

CEDEFOP (2017). Cedefop European public opinion survey on vocational education and training. Luxembourg: Publications Office. Cedefop research paper; No 62. http://dx.doi.org/10.2801/264585

EBPO (2004). Career Guidance and Public Policy: Bridging the Gap. Organization for Economic Co-operation and Developlment (p. 171). https://doi.org/10.1787/9789264105669-en

EBPO (2016). EBPO atvira duomenų bazė OECD.Stat, Mismatch. Žiūrėta 2019-10-09. Prieiga internetu: https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=MISMATCH#

Europos Komisija (2016). A New Skills Agenda for Europe [žiūrėta 2019 liepos mėn.]. Prieiga internetu: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:52016DC0381Europos Komisija (2018). The European Higher Education Area in 2018: Bologna Process Implementation Report.

Eurostat (2019). Eurostat atvira duomenų bazė, Participation rate in education and training (last 4 weeks) by sex and age. Žiūrėta 2019-10-09. Prieiga internetu: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=trng_lfse_01&lang=en

Heijke, H. (1996). Labour market information for educational investments. Working

paper, ROA-W-1996/2E. Prieiga internetu: https://core.ac.uk/download/pdf/6908799.pdf

JT (2015). 70/1 Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų. Rezoliucija priimta Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. Prieiga internetu: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/483818/darbotvarke_DVR.pdfMOSTA (2014). Studijų sistemos suinteresuotų šalių socialinis tyrimas. Darbdavių apklausos ataskaita

MOSTA (2018). Aukštojo mokslo prieinamumas: ar skirtingo SES vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą. Prieiga internetu: http://strata.gov.lt/images/tyrimai/am-prieinamumas-2018.pdf

Neugart, M. ir Schömann, K. (2002). Employment Outlooks: Why forecast the labour market and for whom?, WZB Discussion Paper, No. FS I 02-206. Prieiga internetu: https://www.econstor.eu/bitstream/10419/43906/1/349223807.pdf

STRATA (2019). Inovacijų skleidimo trukdžių naujausia analizė, įskaitant skaitmeninimą. Prieiga internetu: http://strata.gov.lt/images/tyrimai/20190924-inovacij-skleidimo-analize.pdf

Projektas „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“ kodu 10.1.1-ESFA-V-912-01-0004 finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.