Spausdinti

Diskutuota apie galimybę telkti iš šalies išvykusius mokslininkus

Gruodžio 27 d. Vyriausybės strateginės analizės centro kartu su „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) organizuotose dirbtuvėse diskutuota apie Lietuvos mokslininkų, dirbančių užsienyje, tinklo kūrimą. Ar ir kodėl toks tinklas yra reikalingas Lietuvai bei kokiais būdais galima telkti iš Lietuvos išvykusius, bet norinčius dalyvauti šalies akademiniame gyvenime – klausimai, tapę pagrindinėmis diskusijų ašimis.

80874685 3106206659407354 1029216636776742912 o

Iniciatyvų telkti po visą pasaulį pasklidusį Lietuvos mokslinį potencialą būta ir iki šiol. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet nuo 2007 m. už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva apdovanoja užsienyje dirbančius Lietuvos mokslininkus. Šias premijas jau yra gavę 34 mokslininkai. Taip pat veikia Vytauto Didžiojo universiteto inicijuotas Pasaulio lietuvių universitetas, kurio misija yra sutelkti aktyvią lietuvių diasporos dalį. 2009 m. Vilniuje buvo įsteigta asociacija „Futura Scientia“, kurios tikslas stiprinti į Lietuvą sugrįžusių ir pasaulyje pasklidusių lietuvių mokslininkų bendradarbiavimą. Mokslo sistemos stiprinimo klausimai nagrinėjami ir Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimuose, įvairiuose GLL bei kitų organizacijų renginiuose. Visgi diskusijos dalyviai pastebi, kad  šios veiklos kol kas vykdomos pavieniui, tarpusavyje nekoordinuojamai.

Dirbtuvių metu kelta vieningo lietuvių tyrėjų diasporos tinklo idėja. Dirbtuvių dalyviai pripažino tokio tinklo poreikį, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šis tinklas neš naudą tik kiekvienam tinklo nariui aiškiai suvokus, kokia vertė gaunama dalyvaujant šioje veikloje.

Diskusijos dalyvių manymu, pagrindinė dalyvavimo tinkle nauda galėtų būti  galimybė keistis akademinei bendruomenei aktualia informacija, pavyzdžiui, apie stipendijas, konferencijas ar darbo skelbimus. Reikšmingą naudą diskutantai įžvelgė ir galimybėse megzti partnerystes, plėtoti bendras profesines veiklas, konsultuotis su savo srities profesionalais. Taip pat pabrėžti ir pagarbos Lietuvos mokslo bendruomenei, atsakomybės už Lietuvos mokslą ir, galiausiai, Lietuvos sėkmę, motyvai. 

dirbtuvės

Diskutantai sutarė, kad vieningas tinklas galėtų reikšmingai prisidėti prie Lietuvos diasporos ir Lietuvos mokslo politikų tikslų įgyvendinimo. Pirmiausia tinklo steigimas leistų pažinti, kur lietuvių protai yra nutekėję ir kokiomis veiklomis užsiima. Žengiant toliau – Lietuvos institucijos galėtų pasinaudoti sutelkta ekspertize, organizuojant disertacijų gynimus, vertinant projektų paraiškas, ataskaitas, ieškant mokslo darbuotojų, domintis kitų šalių praktikomis, sprendžiant tam tikrus iššūkius ir kt.

Svarstant apie priemones Lietuvių tyrėjų diasporos tinklo kūrimui, visų pirma buvo išsakytas poreikis turėti bendrą duomenų bazę, kurioje būtų patalpinta informacija apie tinklo dalyvius. Tiesa, užuot kūrus naują duomenų bazę, buvo siūloma pasinaudoti jau esančiomis. Buvo išsakytas skatinimas kurti „iš apačios“ atsinaujinančią duomenų bazę, kur patys tinklo nariai, atnaujindami savo profilius, padėtų išvengti greitai senstančių duomenų problemos ir daug resursų reikalaujančios duomenų bazės priežiūros.

Dirbtuvėse pabrėžta, kad didžiausias potencialas galimas derinant priemones, skirtas kurti tiek stipriuosius, tiek silpnuosius žmonių tarpusavio ryšius. Silpnieji ryšiai yra tokie, kur yra mažai kontakto, tačiau jie palengvina informacijos sklaidą, suteikia daug įvairesnės informacijos. Tai, pavyzdžiai, virtualūs tinklai. Tam prilygintinas ir ekspertų buvimas duomenų bazėse. Stiprieji ryšiai atsiranda daug bendraujant, turint asmeninį kontaktą, kartu ir juntant stiprų įsipareigojimą, atsakomybę. Stipriuosius ryšius, kaip teigta, galima kurti bendravimu susitikus, pavyzdžiui, renginiuose. Šių dviejų ryšių tipų kombinacijos, kaip tvirtinta, yra prielaida stipriai bendruomenei.