agenda baneris

Spausdinti

Lietuvoje pirmą kartą viešai įvertinta mokslo ir studijų būklė

Kaip atrodo Lietuvos mokslas, lyginant su kitomis Europos šalimis? Ar mūsų studentams ir dėstytojams gera čia mokytis ir dirbti? Pirmą kartą Lietuvoje parengtos apžvalgos, kuriose visapusiškai įvertinama Lietuvos mokslo ir studijų būklė.

Apžvalgos „Lietuvos studijų būklė“ ir „Lietuvos mokslo būklė“, kurias parengė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), atskleidžia kaip per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje keitėsi mokslas ir studijos.  „Reikia nebijoti pasižiūrėti į veidrodį ir įvertinti save taip, kaip yra. Visa tai tik tam, kad galėtume kitąmet ir kitą dešimtmetį pamatyti, kaip toli ir kokiu teisingu keliu nuėjome“, - apžvalgas pristatančiame renginyje kalbėjo MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Pasak Jurgitos Petrauskienės, stebėsenos ir analizės tikslas – suteikti pakankamai duomenų ir faktų, kurie leistų formuoti įrodymais grįstą politiką. „Gyvenime darant bet kokį sprendimą, reikia informacijos. Kuo daugiau informacijos turiu, tuo didesnė tikimybė, kad priimtas sprendimas bus teisingas. Lietuvos mokslui ir studijoms keliami tikslai labai ambicingi. Tikimės, kad būklės apžvalgose pateikta informacija paskatins susimąstyti ir priimti gerus sprendimus”, - sakė MOSTA direktorė.

Renginio svečius sveikinęs Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ragino visus pasinaudoti surinktais stebėsenos ir analizės duomenimis. „Reikia išjudinti visą Lietuvos potencialą – tiek žmonių, tiek žinių. Turime visi kartu pagalvoti, kuo Lietuva išskirtinė ir ką ji gali pasiūlyti rinkai”, - kalbėjo D.Pavalkis.

„Švietimas, mokslas yra visos visuomenės reikalas, todėl ji turi žinoti objektyvią informaciją, kas vyksta šioje srityje. Tikiu, kad šios apžvalgos yra geras pavyzdys einant tuo keliu, kad turėtume aiškią, įrodymais grįstą studijų sistemą“, - džiaugėsi Vilniaus universiteto studentų atstovybės narys Arminas Varanauskas.

Pagal studentų skaičių – lyderiai Europoje

MOSTA atlikta „Studijų būklės apžvalga“ atskleidė, kad Lietuva – viena iš lyderių pagal studijuojančiųjų ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių Europoje. Naujausiais patvirtintais duomenimis, 2011 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo virš 170 tūkstančių studentų. Vis dėlto, pastaraisiais metais mažėja studentų skaičius ir šio skaičiaus mažėjimo tendencija prognozuojama iki 2020 m.

Aukštųjų mokyklų finansavimas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo.  2011 m. vienam studentui teko 7,7 tūkst. Lt valstybės ir savivaldybių lėšų. Tačiau nuo Europos Sąjungos vidurkio vis dar stipriai atsiliekame – Lietuvos studentui skiriamas finansavimas daugiau nei du kartus mažesnis nei ES vidurkis.

Daugėja Lietuvos studentų ir dėstytojų, kurie išvyksta pasisemti patirties, žinių į užsienio aukštąsias mokyklas.  Lietuvos dėstytojai taip pat išsiskiria tarp savo kolegų kitose ES šalyse – jų judumo rodiklis yra vienas iš didžiausių. Vien pagal ERASMUS programą išvykusiųjų skaičius per dešimtmetį padidėjo beveik 4 kartus ir 2010 – 2011 m. į užsienį stažuotis išvyko 9 proc. visų Lietuvos dėstytojų. Spartus augimas pastebimas ir vertinant mokslinių publikacijų skaičių – per dešimtmetį jis išaugo 68 procentais. Lietuvos piliečių, siekiančių kvalifikacinio laipsnio kitose ES šalyse, dalis nuo visų studentų per pastarąjį dešimtmetį išaugo iki 5 procentų ir viršijo ES šalių vidurkį, kuris svyruoja apie 3 procentus.

Turintys aukštąjį išsilavinimą uždirba daugiau

Iš kitų ES šalių Lietuva išsiskiria ir užimtumo srityje tarp skirtingo išsilavinimo gyventojų. Nedarbo lygis tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje yra du kartus mažesnis nei tarp jo neturinčių. Be to, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys 2010 m. uždirbo 87 proc. daugiau nei turintys vidurinį išsilavinimą.

Kuo daugiau visuomenėje išsilavinusių žmonių – tuo jie pilietiškesni. Tai įrodo pilietinės galios indeksas, kuris, kaip parodė „Studijų būklės apžvalga“, aukštesnis pas aukštąjį išsilavinimą turinčius žmones.

Studentų apklausų duomenys rodo, kad didžioji dalis bakalauro ir magistro studijų studentų studijomis yra patenkinti. Studijų aplinkai Lietuvos studentai vidutiniškai skiria 8 balus iš 10, panašiai jie įvertina ir santykius su kitais studentais bei dėstytojais, studijų infrastruktūrą.

Tačiau ar visi, norintys studijuoti, gali tai daryti? Statistika rodo, kad mokančių už mokslą studentų, priimtų į pirmosios pakopos studijas, skaičius nuo 2009 metų pradėjo mažėti. 2011–2012 m. už mokslą mokėjo 58 proc. universitetų ir 47 proc. kolegijų I pakopos pirmo kurso studentų. MOSTA atlikta apklausa „EUROSTUDENT IV“ parodė, kad būtent išlaidos įmokoms už mokslą yra svarbiausios studentų išlaidų struktūroje.

Išlaidos moksliniams tyrimams auga

Pastarąjį dešimtmetį išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) Lietuvoje išaugo beveik tris kartus. Nepaisant to 2011 m. Lietuvos išlaidų MTEP dalis BVP buvo dvigubai mažesnė nei vidutiniškai ES.

Kalbant apie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą, Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria tuo, kad joje didžiąją išlaidų šiai sričiai dalį sudaro valstybės biudžeto asignavimai. Kitose ES šalyse daugiau nei pusę MTEP finansavimo sudaro privataus sektoriaus lėšos. Svarbią Lietuvos MTEP finansavimo dalį taip pat sudaro lėšos, gautos iš užsienio.

Nors MTEP darbuotojų skaičius Lietuvoje auga, nuo Europos Sąjungos vidurkio jis atsilieka 30 procentų. Didžioji dalis šių darbuotojų Lietuvoje dirba aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuje. Verslo sektoriuje Lietuvoje dirba tik 18 proc. visų MTEP darbuotojų, kai tuo tarpu ES vidutiniškai 52 procentai.