agenda baneris

Spausdinti

A.Žalys: „Jei verslininkai mato, kad mokslininkai gali padėti – pirmas žingsnis jau žengtas“

Beveik šimtas mokslininkų, verslininkų ir viešojo sektoriaus atstovų dalyvavo šešių diskusijų cikle, skirtame aptarti prioritetinėms Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų kryptims.

Jau birželio pabaigoje Lietuva turės būti apsisprendusi dėl prioritetinių MTEP ir inovacijų krypčių. Dėl to turi sutarti visos suinteresuotosios šalys - verslininkai, mokslininkai, viešojo sektoriaus atstovai. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pakvietė juos kartu padiskutuoti apie iki šiol vykusio proceso metu išskirtas prioritetines kryptis ir pateikti savo pastebėjimus – ar tikrai turime mokslo ir verslo potencialą ekspertų įvardintose srityse, ar jos dar gali būti tobulinamos ir koreguojamos. „Mes kreipiamės pagalbos į Jus, kaip savo srities ekspertus, kad pasidalintumėte savo žiniomis ir kartu rastume bendrą sprendimą“, - kalbėjo MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

„Svarbiausias šių diskusijų tikslas – suprasti vieniems kitus. Jei verslininkai pamatys, kad mokslininkai gali jam padėti, o mokslininkai norės bendradarbiauti su verslininkais, reiškia, pirmas žingsnis jau žengtas“, - sakė Švietimo ir mokslo ministerijos studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius dr. Albertas Žalys.

Kauno technologijos universiteto profesorius Rimantas Venstukonis atkreipė dėmesį, kad reikia įvertinti ne tik Lietuvoje kylančius iššūkius, mokslo ir verslo potencialą, bet ir tai, kokie tyrimai jau yra atlikti užsienyje. „Lietuvai neverta imtis didelių tyrimų, kurie jau yra daryti Europoje – juk vis tiek visos Europos Sąjungai priklausančios šalys turi laikytis tų pačių direktyvų. Pagalvokime apie Lietuvos išskirtinumus, apie žaliavas, kurios palankios Lietuvos klimatui“, - siūlė profesorius.

Bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ Baltijos regiono viceprezidentas, generalinis direktorius Algimantas Markauskas mano, kad pagrindinis iššūkis Lietuvai yra senėjanti bei mažėjanti visuomenė. „Faktas vienas, kad teks dirbti ilgiau. Vienas iš esminių prioritetų, jei norime konkuruoti, turi būti rūpestis, kad žmonės išliktų darbingi“, - teigė A.Markauskas. Prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė, pratęsdama verslininko mintį, pridūrė, kad Lietuva – šalis, kurioje viena iš trumpiausių Europoje vidutinė sveiko gyvenimo trukmė, blogesni rodikliai šioje srityje fiksuojami tik Latvijoje. Tad reikia kažką daryti, kad lietuviai gyventų ne tik ilgai, bet ir sveikai.

Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorės  prof. Astos Pundzienės nuomone, verslininkai dažniau naudotųsi mokslininkų pagalba, jei turėtų galimybę išbandyti jų sukuriamus produktus. Jei mokslininkai sugebės sukurti galutinį produktą ir pasiūlyti verslininkams patraukliomis sąlygomis, jie jį paims. Bet trūksta grandinės, kaip tą produktą paimti ir išbandyti“.