Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Dvyliktokams „širdžiai artima“ profesija svarbiau nei didesnis darbo užmokestis

Įgyti patinkančią ir širdžiai mielą specialybę daugumai dvyliktokų yra svarbiau, negu rinktis studijas, ateityje užtikrinsiančias materialinę gerovę. Materialinės gerovės aspektas svarbesnis tik vienam iš penkių dvyliktokų. Tuo metu specialybės patrauklumui didesnę svarbą teikia 67 proc. abiturientų. Panašias nuostatas savo atžalų atžvilgiu puoselėja ir tėvai – dviem trečdaliams jų svarbiau, kad vaikas rinktųsi patinkančias studijas.

8Paklausti apie būsimos karjeros, baigus studijas, planus, moksleiviai laikosi tos pačios nuomonės – dirbti patinkantį darbą 57 proc. dvyliktokų yra svarbiau negu geriau apmokamą. Priešingos pozicijos laikosi ketvirtadalis dvyliktokų ir tik vienas iš penkių tėvų.

Pasak tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti moksleivių ir jų tėvų požiūrį į tolimesnį mokymąsi, atlikusio Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analitiko Gintauto Jakšto, tokios nuostatos yra vertintinos teigiamai.

„Sėkmė profesiniame gyvenime priklauso nuo daugelio aspektų, ir studijų pasirinkimas – tik vienas iš jų. Turime aibę pavyzdžių, kai  prestižinėmis laikytų studijų absolventams įsitvirtinti darbo rinkoje sudėtinga – užtrunka darbo paieškos, dirbama už minimalų atlygį. Kita vertus, matome ir geruosius pavyzdžius tų, kurie pasirinko populiarumo paraštėse atsidūrusias studijas, tačiau jų motyvacija, noras nuolat tobulėti ir sunkiai dirbti leido pasiekti karjeros aukštumų. Todėl labai svarbu nuoširdžiai mėgti sritį, su kuria planuojama sieti ateitį“, – sako G. Jakštas.

STRATA analitikas atkreipia dėmesį ir į rizikas, susijusias su studijų pasirinkimo procesu. „Aukštosios mokyklos, siekdamos pritraukti studentus, visada pabrėš absolventų sėkmės atvejus, tikins apie perspektyvią ateitį po studijų. Kadangi daugelis stojančiųjų nėra sau atsakę, kuo norėtų būti, tad reklamoms ir stereotipams pasiduoda lengviau“, – nurodo G. Jakštas. Norint šią riziką suvaldyti, analitiko teigimu, studijas besirenkantys abiturientai turėtų kritiškai įvertinti juos pasiekiančią informaciją, atidžiai nagrinėti statistiką – kokia dalis baigusiųjų studijas įsidarbina, kokia dalis jų dirba pagal kvalifikaciją, kiek uždirba po studijų baigimo.

Karjeros analitiko teigimu, padėti apsispręsti dėl būsimų studijų ir karjeros trajektorijos gali vienas klausimas. „Svarstantiems, kur stoti, moksleiviams rekomenduočiau savęs paklausti, ką jie norėtų veikti beveik kiekvieną dieną. Deja, atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas – dalis jo tebeieško ir po 10 darbo rinkoje praleistų metų. Visgi verta apie jį pradėti galvoti kuo anksčiau“, – nurodo STRATA analitikas.

Pašnekovo įžvalgą pagrindžia ir tyrimo duomenys. Būsimos karjeros viziją turi tik kas trečias dvyliktokas, likusieji – dvejoja arba dar nežino, kokį darbą norėtų dirbti ateityje. Pastebima, kad dažniau dėl būsimos profesijos yra apsisprendę moksleiviai, palankiau vertinantys profesinio orientavimo paslaugų kokybę. Visgi, kaip pastebi STRATA analitikas G. Jakštas, profesinio orientavimo sistema Lietuvoje praktiškai neveikia.

„Vieno moksleivio profesiniam orientavimui Lietuvoje skiriam 1,1 Eur per metus. Todėl nieko keisto, kad priimdami sprendimą dėl būsimų studijų jaunuoliai verčiau kliaunasi ne savo gabumų, pomėgių ir karjeros perspektyvų analize, o formuojamais lūkesčiais ir madomis“, – sako G. Jakštas. Analitiko teigimu, mažai informuotų sprendimų pasekmės atsiskleidžia jau pradėjus studijuoti – susiduriama su gebėjimų ir motyvacijos baigti studijas stygiumi. Šias problemas spręsti, pasak G. Jakšto, galėtų kokybiškai veikianti profesinio orientavimo sistema, kuri supažindintų moksleivius su skirtingų specialybių atveriamomis karjeros galimybėmis.

Tyrimas „Universitetas, kolegija ar profesinio mokymo įstaiga? Požiūris, patrauklumas, pasirinkimas“ skirtas nagrinėti dešimtos, dvyliktos klasių moksleivių ir jų tėvų požiūrį į aukštąjį ir profesinį išsilavinimą. 2019 m. kovo–gegužės mėn. vykdytoje apklausoje dalyvavo 935 dešimtokai, 667 dvyliktokai ir 409 jų tėvai ar globėjai.

Tyrimo ataskaita yra skelbiama STRATA internetiniame puslapyje, paspaudus šią nuorodą: https://strata.gov.lt/lt/svietimo-politika/rezultatu-archyvas