Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Ieškant sprendimų Lietuvos gyventojų gebėjimų atitikties didinimui

Stebėsenos rezultatai rodo, kad Lietuvoje stebima aukšta gyventojų gebėjimų vertikali ir horizontali neatitiktis, signalizuojanti apie nepakankamai efektyviai veikiančias sąsajas tarp švietimo, ekonomikos ir kitų sistemų. „Eurostat“ duomenimis, 2018 m. vertikali Lietuvos gyventojų gebėjimų neatitiktis, kai išsilavinimo lygis yra aukštesnis, nei reikia užimamai darbo pozicijai, siekė 22,8 proc. Tiek 20–64 m. amžiaus gyventojų, įgijusių aukštojo mokslo išsilavinimą (pagal ISCED klasifikatorių – 5–8 lygmens), dirbo darbą, kurio užduotims atlikti pakaktų žinių ir gebėjimų, įgyjamų profesiniame mokyme ar viduriniame ugdyme. Horizontali 25–34 m. amžiaus gyventojų, per paskutinius 15 m. baigusių aukštojo mokslo studijas (ISCED 5–8), gebėjimų neatitiktis, kai išsilavinimo lygis atitinka darbo vietos reikalavimus, tačiau reikalavimų neatitinka įgytos profesijos sritis, 2018 m. siekė 30,6 proc.  

Didelė aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų dalis – patraukli aplinka užsienio investicijoms ir inovacijoms pritraukti, išsilavinę darbuotojai gali sudaryti sąlygas įmonės ar regiono produktyvumo augimui. Nors tam tikro dydžio gebėjimų neatitiktis yra neišvengiama, tai taip pat – gyventojų žmogiškojo kapitalo praradimas ir neefektyvus išteklių panaudojimas.

Įveiklinant nacionalinę žmogiškųjų išteklių sistemą

Sprendžiant gyventojų gebėjimų neatitikties problemas reikalingi įrodymais pagrįsti sprendimai užimtumo, migracijos, socialinės apsaugos bei švietimo srityse. Sprendimai švietimo srityje ypač reikšmingi – didesnis gyventojų žmogiškasis kapitalas užtikrina gebėjimą lanksčiai prisitaikyti prie nuolat kintančios socialinės, ekonominės, technologinės aplinkos, ne tik suteikia savirealizacijos galimybę gyventojams, bet ir skatina tvarų ekonominį valstybės augimą. 

Moderniose valstybėse švietimo planavimas suvokiamas kaip ateities tendencijų ir scenarijų, alternatyvų analizė siekiant tobulinti esamus ar kurti naujus vadybos instrumentus. Pasak M. Neugart ir K. Schömann (2002), taikomų prognostinių metodų ir kitų analitinių priemonių pirmasis tikslas – suteikti sprendimų priėmėjams daugiau pagrįstos ir naudingos informacijos apie galimus švietimo, darbo rinkos, užimtumo scenarijus ateityje. Įrodymai įgalina ne tik sprendimų priėmėjus, bet ir kiekvieną individą, kuris, esant laisvai rinkai, pats priima sprendimus. Iš čia kyla antrasis švietimo planavimo tikslas – informuoti šalies gyventojus apie galimybes, besirenkant vienokį ar kitokį karjeros kelią.   

Suvokiant kritinę švietimo svarbą, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) įgyvendina projektą „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“. Projektu siekiama padidinti švietimo pasiūlos planavimo efektyvumą ir jo įgyvendinimo kokybę. Projekto eigoje įveiklinama Nacionalinė žmogiškųjų išteklių stebėsenos (NŽIS) sistema, kur nuolat atnaujinama informacija siekiama padėti valstybės valdymo institucijoms ir švietimo subjektams vertinti Lietuvos švietimo ir darbo rinkos kaitą ir būklę, prognozuoti užimtumo ateities tendencijas. Ją koordinuoti pavesta Komisijai, sudarytai iš Vyriausybės kanceliarijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos bei Vyriausybės strateginės analizės centro atstovų.  

Kuriant sistemą, pirmą kartą patvirtinti Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų rodikliai. Tai sudaro galimybę sujungti duomenis iš daugybės skirtingų registrų: Gyventojų registro, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“), Užimtumo tarnybos, Lietuvos statistikos departamento ir kitų šaltinių. 

Ateities kryptis  

Atsiradus prielaidoms Lietuvoje formuotis bendrai koordinuojamam ir įrodymais grįstam žmogiškųjų išteklių politikos formavimui, atsivėrė plačios galimybės toliau tęsti veiklas siekiant didinti gyventojų gebėjimų pasiūlos ir paklausos atitikį. Sprendžiant užimtųjų ir bedarbių perkvalifikavimo, žmogiškųjų išteklių pritraukimo ir migracijos srautų valdymo, gebėjimų ugdymo švietimo sistemoje klausimus, reikalingas ne tik sprendimų formuotojų, bet ir glaudus ekspertų, srities žinovų tinklas. Telkdama tokį tinklą STRATA siekia užtikrinti įtraukų ir atvirą informavimo procesą geresniems sprendimams žmogiškojo kapitalo – švietimo, užimtumo, migracijos ir socialinės apsaugos – politikos srityse.  

Pasak STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, toks platesnis ekspertų – analitikų tinklas galėtų ne tik užtikrinti įtraukų sprendimų formavimo procesą, bet ir teikti pagrįstas rekomendacijas, alternatyvius sprendimų scenarijus Komisijai. „Tokios įžvalgos gali tapti pagrindu siekiant dar didesnio suderinamumo tarp skirtingoms ministerijoms patikėtų horizontaliųjų sričių siekiant užtikrinti, kad švietimo sistemoje bei užimtumo priemonėmis ugdomi, migracijos priemonėmis į Lietuvą pritraukiami gebėjimai suteiktų aukštą socialinę bei ekonominę grąžą tiek gyventojo, tiek valstybės lygmeniu“, – teigė G. Jakštas.

infografikas FINAL

Informacijos šaltiniai: 

Eurostat. (2020). Experimental statistics: Skills. [Žiūrėta 2020 balandžio mėn.]. Prieiga internetu: https://ec.europa.eu/eurostat/web/experimental-statistics/skills 

Neugart, M. ir Schömann, K. (2002). Employment Outlooks: Why forecast the labour market and for whom?, WZB Discussion Paper, No. FS I 02-206. Prieiga internetu: https://www.econstor.eu/bitstream/10419/43906/1/349223807.pdf 

2016 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų aprašo patvirtinimo“ Nr. 162 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/03a6cb40dbbe11e58a92afc65dd68e97 

Projektas „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“ kodu 10.1.1-ESFA-V-912-01-0004 finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.