Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

„Ekonomikos pulsas“: naujų darbuotojų paieška intensyvėja trečią mėnesį iš eilės

ekonomikos pulsas liepaVyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) pristatė trečią mėnesinę „Ekonomikos pulso“ apžvalgą. Apžvalgoje naudojami 2020 metų liepos arba naujausi prieinami duomenys bei pateikiamas palyginimas su 2019 ir ankstesniais metais. Mėnesio apžvalgoje nagrinėjami gyventojų užimtumo ir padėties darbo rinkoje, verslo aktyvumo rodikliai bei valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.

Pagrindiniai rodikliai, susiję su gyventojų užimtumu ir padėtimi darbo rinkoje:

  • Apdraustųjų skaičius birželio 30 – liepos 31 d.  toliau augo 5,3 tūkst.
  • Mažesnė apdraustųjų dalis buvo neaktyvi dėl prastovų arba nedarbingumo. Liepos 31 d. neaktyvių apdraustųjų dalis galėjo siekti apytiksliai 5 proc. (palyginimui, gegužės mėn. - 17 proc.).
  • 12,0 tūkst. (iki 220,3 tūkst.) augo ir registruotų bedarbių skaičius. Registruotų bedarbių skaičiaus augimą galima sieti su į paramą galinčiųjų pretenduoti asmenų rato plėtimu ir suaktyvėjusia anksčiau nedirbusių asmenų registracija. Liepos 31 d. asmenys, kurie darbo neturėjo dar iki kovo 1 d., sudarė daugiau nei pusę (52 proc.) visų po kovo 1 d. registruotų bedarbių. Iš jų pusė buvo dirbę daugiau nei prieš 2 metus.
  • Naujausiais (birželio mėn.) duomenimis vidutinės mėnesinės pajamos augo 6 proc. iki 1272 EUR, taigi pasiekė ir viršijo metų pradžioje stebėtą lygį. Metinis atlyginimo pokytis birželio mėnesį siekė 11,82 proc. (gegužę – 2,7 proc.).
  • Naujų darbuotojų paieška intensyvėjo trečią mėnesį iš eilės: privačiuose portaluose patalpintų darbo skelbimų skaičius augo 10 proc. ir pasiekė vasario lygį.  Vis dėlto, skelbimų skaičius išliko 8 proc. mažesnis nei prieš metus.
  • Nuosaikiai smuko darbdavių, prognozuojančių darbuotojų skaičiaus mažėjimą, dalis daugelyje sektorių – statybos, paslaugų, prekybos.  Vis dėlto, ši dalis išliko nuo 1,7 iki 3 kartų didesnė nei iki karantino.
  • Labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose liepos mėnesį taip pat stebėtas užimtumo, naujų darbuotojų paklausos ir pajamų augimo atsigavimas. Sparčiausiai atsigaudinėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius, tuo metu lėčiausiai padėtis gerėjo statybų, nekilnojamojo turto operacijų sektoriuose.

 

Pagrindiniai rodikliai, susiję su verslo aktyvumu:

  • Paklausos prognozės trečią mėnesį iš eilės gerėja visuose stebimuose sektoriuose.
  • Įmonių, VMI įtrauktų į nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos sąrašą, skaičius liepos – rugpjūčio mėn. pradžioje išliko stabilus. 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, kaip ir mėnesį prieš tai, didžiausią dalį (62 proc.) tarp visų į sąrašą įtrauktų įmonių sudaro didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, mažiausią (mažiau nei 0,1 proc.) – informacijos ir ryšių bei apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonės.
  • Nulinę apyvartą deklaravusių įmonių dalis birželį mažėjo, tačiau išliko didesnė, nei prieš metus. Per mėnesį nulinę apyvartą deklaravusių įmonių dalis reikšmingai sumažėjo pandemijos paveiktuose meninės veiklos organizavimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose.
  • Ekonominių vertinimų rodiklis auga trečią mėnesį iš eilės. Per mėnesį sparčiausiai augo  ir priešpandeminį lygį pasiekė prekybos pasitikėjimo rodiklis. pat ženkliai paaugo paslaugų pasitikėjimo rodiklis, kuris gegužės mėn. buvo pasiekęs rekordiškai žemą -41 proc. reikšmę, o liepos mėn. pakilo iki -19 proc.
  • Sumažėjusi paklausa, finansiniai sunkumai bei COVID-19 pandemijos sukeltos pasekmės išlieka svarbiausiomis kliūtimis įmonių veiklai. Palaipsniui auga įmonių, teigiančių, kad jų veiklos niekas neriboja, dalis.
  • Paklausos prognozės trečią mėnesį iš eilės gerėja visuose stebimuose sektoriuose. Liepos mėn., lyginant su birželiu, pastebimai sumažėjo teigiančiųjų, kad paklausa ateityje mažės. Didžiausi mėnesio pokyčiai įvyko prekybos sektoriuje, kur paklausos prognozė pasiekė priešpandeminį lygį.
  • Birželį užsienio prekybos deficitas sudarė 49,2 mln. EUR. Lyginant su geguže, fiksuotas tiek importo (+14,5 proc.), tiek eksporto (+11,7 proc.) apimčių augimas. Lyginat su praėjusių metų birželio mėnesiu, eksporto apimtys išlieka mažesnės 7,6 proc., importo – 10,4 proc.
  • Liepos mėn. gale didžiosios pramonės elektros energijos vartojimas iš tinklo buvo 13 proc. mažesnis nei atitinkamą 2019 m. savaitę., o nacionalinis elektros vartojimas buvo panašus (0,6 proc. mažesnis) į 2019 m. atitinkamą laikotarpį.