Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Analitinėje apžvalgoje – žvilgsnis į senėjančios visuomenės problematiką

202009 senstanti lt visuomene sumazintasVyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) pristato analitinę apžvalgą „Senstanti Lietuvos visuomenė“. Leidinyje yra nagrinėjama šalies visuomenės struktūra ir jos kaitos tendencijos, vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė, socialinis ir ekonominis aktyvumas, integracija darbo rinkoje, kompetencijos bei dalyvavimas švietime. Analizuojama ir kontekstinė informacija: Lietuvos teisinės bazės ir strateginių dokumentų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, turinys.

Senstanti visuomenė yra Lietuvos, kaip ir bene visų ekonomiškai išsivysčiusių valstybių, realybė. Prognozuojama, kad po 50 metų kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis negu 65 metų amžiaus. 2070 m. tikėtina vidutinė Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė sieks 86 metus, o šimtui darbingo amžiaus žmonių teks 60 vyresnio amžiaus  žmonių.

Apžvalgos autorių teigimu, pripažįstant neigiamus senėjančios visuomenės sukeliamus poveikio aspektus viešiesiems finansams ir ekonominei bei socialinei integracijai, būtina ieškoti būdų prisitaikyti prie šios demografinės tendencijos, užtikrinant visuomenės gerovę ir tolesnę ekonomikos plėtrą.

„Intuityviai visuomenės senėjimą dažniausiai suvokiame kaip iššūkį valstybės socialinių paslaugų sistemai ir darbo rinkai. Toks požiūris turi pagrindo – nors kol kas visuomenės senėjimo poveikis mūsų ekonomikai, mokesčiams ir socialinei apsaugai nėra labai juntamas, tačiau per kelis dešimtmečius jis taps vienu esminių faktorių, lemiančių mūsų šalies socialinį ir ekonominį vystymąsi“, – komentuoja STRATA direktorius Giedrius Viliūnas.

49Organizacijos vadovo manymu, senėjančios visuomenės tendencijas būtina įvertinti ne tik keliamų grėsmių, bet ir galimybių požiūriu. „Rengdami šią apžvalgą, norime inicijuoti diskusiją apie tai, kaip į senėjančios visuomenės tendenciją pažvelgti iš įvairių perspektyvų, mąstyti ne tik apie naštą, kurią visuomenei užkraus didesnis brandaus amžiaus žmonių skaičius, bet ir apie naujas galimybes, kurias sukuria ši kaita, ir kaip galime jomis pasinaudoti“, – sako G. Viliūnas. 

Apžvalgos autorių teigimu, tarptautinėse ekspertų diskusijose formuojasi požiūris, jog senėjanti visuomenė susijusi ne tik su iššūkiais visuomenei, bet ir su teigiamo pokyčio galimybėmis. Pastebima, kad užsienio šalyse dėl specifinių vyresnio amžiaus gyventojų poreikių formuojasi nauja prekių ir paslaugų rinka, randasi palankios aplinkybės kurti naujus darbo rinkos modelius. Tarptautiniame kontekste šios naujos galimybės apibūdinamos „sidabrinės ekonomikos“ terminu.

quote

Norime inicijuoti diskusiją apie tai, kaip į senėjančios visuomenės tendenciją pažvelgti iš įvairių perspektyvų, mąstyti ne tik apie naštą, kurią visuomenei užkraus didesnis brandaus amžiaus žmonių skaičius, bet ir apie naujas galimybes, kurias sukuria ši kaita, ir kaip galime jomis pasinaudoti.

„Pristatoma apžvalga yra pirmasis STRATA žingsnis į sidabrinės ekonomikos problematiką, sistemiškesnį jos supratimą ir aktualizavimą Lietuvos kontekste. Lyginant su JAV, Japonija bei ekonomiškai stipresnėmis Europos valstybėmis, Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių grupė yra santykinai mažesnė ir ne tokia pasiturinti, todėl šiems asmenims skirtos prekių ir paslaugų rinkos potencialas yra ribotas. Todėl apžvalgoje didesnis dėmesys skiriamas geresniam vyresnio amžiaus žmonių padėties ir perspektyvų darbo rinkoje suvokimui“, – sako G. Viliūnas.

Apžvalgos autoriai tikisi, kad analizuojamų krypčių, apimančių vyresnio amžiaus žmonių įgūdžius, sveikatą bei valstybės politiką, dermėje rasis erdvė diskusijai apie tai, kaip Lietuva galėtų spręsti senėjančios visuomenės iššūkius ir pasinaudoti naujai atsirandančiomis galimybėmis. Numatoma, kad STRATA toliau tęs gilinimąsi į senėjančios visuomenės problematiką ir 2021 m. pradžioje pakvies suinteresuotas šalis prisidėti prie tolesnio šios temos plėtojimo.