Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Didžiausias barjeras lietuviams mokytis – įsitikinimas, kad mokytis per vėlu

MVG infografikai 202011 01Nors kas antras gyventojas mano, kad mokytis reikia, „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje nuolat mokosi tik 7 proc. gyventojų. Pagal šį rodiklį esame panašūs į kaimyninės Latvijos gyventojus, tačiau net 3 kartus atsiliekame nuo Estijos – čia nuolat mokosi daugiau negu 20 proc. gyventojų.

Daugeliui gyventojų tobulėti trukdo jų pačių įsitikinimai – nuomonė, jog mokytis jau per vėlu. Taip mano 38 proc. mokymo veiklose nedalyvaujančių gyventojų. Toks įsitikinimas labiausiai paplitęs tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Du iš trijų 60 metų ir vyresnių gyventojų savo amžių įvardina pagrindine nesimokymo priežastimi. Tokius rezultatus atskleidžia Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikta 15–75 m. gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 2052 respondentai.

„Apklausos rezultatai patvirtina tai, kad mokymasis vis dar siejamas su jaunu amžiumi. Vyresniame amžiuje gyventojų atvirumas mokymuisi mažėja. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vidutinis gyvenimo amžius ilgėja ir gyventojai vis ilgiau išlieka darbo rinkoje. Ši tendencija didina mokymosi reikšmę, ypač žvelgiant į tai, kaip greitai technologinė pažanga keičia darbo rinką ir sąlygoja augančią naujų žinių ir įgūdžių paklausą“, – nurodo G. Jakštas, STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.

Apklausoje dalyvavę gyventojai didele kliūtimi mokymuisi nurodo finansinių bei laiko resursų stygių – mokymosi veiklas sudėtinga derinti su įsipareigojimais darbdaviui, šeimai ar kasdienio gyvenimo rutina. STRATA parengtoje apžvalgoje „Mokymasis visą gyvenimą: įpročiai, patrauklumas, barjerai, naudos suvokimas“ nurodoma, kad šios problemos turi neigiamos įtakos sprendimo mokytis priėmimui, o šių barjerų šalinimas kartu su motyvacijos mokytis didinimu galėtų būti didelė paskata pradėti mokytis.

Apklausos rezultatai rodo, kad atvirumas mokymuisi priklauso nuo mokymosi patirties – turintieji didesnę mokymosi patirtį yra gerokai atviresni mokymuisi negu asmenys, kurie pastaraisiais metais nesimokė.

Net ir turėdami visas galimybes, trečdalis nesimokytų

202010 mvg socialmediaG. Jakšto teigimu, neramina ir tai, kad net trečdalis gyventojų nesimokytų turėdami tam visas sąlygas ir galimybes. Dažniausiai tai vyresnio amžiaus, žemesnes pajamas gaunantys, žemesnės kvalifikacijos darbą dirbantys arba nedirbantys gyventojai. „Kas trečias Lietuvos gyventojas nemato prasmės mokytis. Matome, kad dalis gyventojų mokymosi nevertina kaip investicijos, kuri atneš naudą ateityje. Todėl labai svarbu geriau atskleisti ir komunikuoti sąsajas tarp mokymosi ir realios naudos“, – nurodo analitikas.

Apibendrindamas tyrimo rezultatus G. Jakštas sako, kad skatinimo priemones turime diferencijuoti, atsižvelgdami į priežastį, dėl kurios nesimokoma. „Kalbant apie nesimokančiuosius, pirmiausia reikia stiprinti jų motyvaciją mokytis, didinti informacijos sklaidą ir prieinamumą, pabrėžti mokymosi svarbą ir naudą. Šiems žmonėms būtinas geresnis profesinio orientavimo paslaugų prieinamumas (konsultavimas, informavimas, individualizuotas reikalingų, labiausiai tinkančių mokymosi galimybių parinkimas). Linkusiems mokytis gyventojams turime pasiūlyti lanksčiais ir lengvai prieinamas, pasiekiamas mokymosi paslaugas bei didinti jų įvairovę“, – teigia G. Jakštas.

Nuo 2014 m. Lietuvoje fiksuojamas besimokančių suaugusiųjų dalies augimas (nuo 2014 iki 2019 m. jis padidėjo 1,9 procentinio punkto). Visgi toks augimo tempas yra laikomas nepakankamu pasiekti šalies strateginiuose dokumentuose keliamus tikslus. STRATA atliktas tyrimas atskleidžia gyventojų požiūrį į mokymąsi bet kuriame amžiuje, jų mokymosi patirtį bei nesimokymo priežastis. Ši analizė galėtų būti naudinga inicijuojant mokymosi visą gyvenimą skatinimo priemones. Pakartotiniai tyrimai ateityje leistų matuoti pasirinktų priemonių efektyvumą ir gyventojų požiūrio į mokymąsi kaitą.

Apie tyrimą

Siekiant atskleisti gyventojų požiūrį į mokymąsi visą gyvenimo, visapusiškai apibūdinti jų mokymosi patirtį ir įvertinti atvirumą mokymuisi, 2019 metų pabaigoje – 2020 m. pradžioje STRATA atliko reprezentatyvią 15-75 metų Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausoje dalyvavo 2052 respondentai. Tyrimo imtis reprezentuoja 2 118 456 gyventojus, kuriems yra 15–75 metai. Apklausa buvo atliekama dviem metodais: tiesioginio interviu metodu CAPI (angl. Computer Assisted Personal Interviewing) ir internetinės apklausos metodu CAWI (angl. Computer Assisted Web Interviewing). Tiesioginio interviu metodu apklausta 600 respondentų, internetu – 1400 respondentų.

Apklausos rezultatai yra apibendrinami tyrimo ataskaitoje „Mokymasis visą gyvenimą: įpročiai, patrauklumas, barjerai, naudos suvokimas“, kuri pateikiama paspaudus šią nuorodą. Tyrimo rezultatai trumpai pristatomi trumpraštyje, paspaudus šią nuorodą. Tyrimo ataskaitą parengė STRATA politikos analitikės Vilma Jėckaitė, Ieva Tumonė ir projektų vadovė Danguolė Kizienė.