Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

COVID-19 poveikis ir ekonomikos transformacija: pasiūlyti Baltijos šalių bendradarbiavimo scenarijai

20201112 socioeconomic reviewVyriausybės strateginės analizės centras (STRATA), Estijos parlamento Ateities įžvalgų centras (ang. Foresight centre) ir Latvijos universiteto idėjų kalvė „LV PEAK“ pristatė jungtinį tyrimą apie COVID-19 pirmosios bangos socioekonominį poveikį Baltijos šalims. Tyrimo „Koronaviruso pandemijos (COVID-19) socialinių ir ekonominių padarinių Baltijos valstybėje palyginamoji apžvalga“ ataskaitoje analizuojamas pandemijos poveikis pagrindiniams šalių ekonominiams rodikliams bei galimas ilgalaikis poveikis, nagrinėjamos krizės akivaizdoje atsiveriančios transformacijos galimybės bei aptariamas galimas tolesnis Baltijos šalių bendradarbiavimas įveikiant krizę.

Tyrimo ataskaita buvo pristatyta lapkričio mėn. vykusioje nuotolinėje Baltijos Asamblėjos sesijoje. Pranešimą sesijos metu skaičiusi STRATA Strateginių kompetencijų grupės vadovė Sigita Trainauskienė teigė, kad pirmosios pandemijos bangos analizė ir išmoktos pamokos gali būti vertingos ieškant būdų toliau kovoti su šia krize. „Vasarą, kai buvo rengiamas šio dokumento projektas, situacija atrodė kitaip nei šiandien. Padėtis, rodėsi, nusistovėjo, infekcijų skaičius gerokai sumažėjo, galima antroji banga svarstyta hipotetiškai, Lietuvos ekonomikai buvo žadamos palankios atsigavimo perspektyvos. Tačiau šiandien vėl susiduriame su dilema, kaip išsaugoti kuo daugiau gyvybių ir padėti mūsų šalies ekonomikai atsilaikyti. Spręsdami šį iššūkį, turime ne tik pasitelkti žinias, įgytas pirmosios krizės metu, bet ir sutelkti kolektyvinę Baltijos šalių išmintį ir ieškoti veikiančių sprendimo būdų“, – sako S. Trainauskienė.

Baltijos šalių analitinių centrų rengtoje ataskaitoje akcentuojama, kad glaudesnis Baltijos šalių bendradarbiavimas yra svarbus ne tik įveikiant trumpalaikius COVID-19 sukeltus iššūkius, tačiau ir ilgalaikėje perspektyvoje. Taip siekiant didinti Baltijos šalių vaidmenį tarptautinėje erdvėje.

Ataskaitoje nurodoma, kad Baltijos šalys dažnai yra matomos kaip vieningas regionas dėl savo socialinio ir ekonominio panašumo, geografinės padėties bei persidengiančių eksporto rinkų. Atsižvelgiant į šiuos panašumus bei galimas grėsmes, išskiriamos platesnio Baltijos šalių bendradarbiavimo galimybės ilguoju laikotarpiu, nagrinėjant atsiveriančias ES finansavimo galimybes bei paskatas žaliajai ir skaitmeninei transformacijai.

S. Trainauskienės teigimu, šiuo sudėtingu ir permainingu laikotarpiu atsiveria galimybės netradicinių problemų sprendimų būdų paieškai. „Gvildendami politikos iššūkius tokiu neapibrėžtu laiku kaip šis, galime plėsti mąstymo ir sprendimų priėmimo modelius. Turime būti pasirengę tokias sąvokas, kaip nuspėjamumas, tikslumas ir kontrolė, papildyti mąstymu scenarijais, ryšiais, tikimybėmis“, – nurodo politikos analitikė.

Ataskaitoje pateikiami keturi galimi Baltijos valstybių bendradarbiavimo scenarijai: 1) „DigiGreen Bubble“ – ambicija iki 2030 m. tapti vieningu Europos skaitmeninės ir žaliosios transformacijos kompetencijos centru; 2) „The Bubble Burst“ – scenarijus, kuomet kiekviena iš Baltijos šalių toliau atskirai plėtoja savo išskirtines kompetencijas (pavyzdžiui, Estija – skaitmeninėje erdvėje, Lietuva – žaliosios ekonomikos / biotechnologijų srityje, Latvija tampa Baltijos šalių vartais į Europą); 3) „Piecemeal upgrade“ – kiekvienoje iš Baltijos šalių po truputį įgyvendinamos skaitmeninės ir žaliosios transformacijų idėjos; 4) „Nothing ever happens“ – 2030 m. Baltijos Asamblėjoje toliau svarstomos Baltijos šalių bendradarbiavimo idėjos.

Bendradarbiaudami su ekspertais Latvijoje ir Estijoje tyrimo ataskaitą rengė STRATA politikos analitikai Sigita Trainauskienė, Saulius Kolyta, Lina Novickytė ir Vaida Obelenė.