Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

„BitDegree“ vadovas: Lietuva gali padaryti didžiausią progresą švietimo srityje visoje Europoje

Koronaviruso pandemija parodė skaitmenizacijos svarbą visose gyvenimo srityse. Ne išimtis ir švietimas. Nors šiuo metu švietimas yra viena mažiausiai skaitmenizuotų sričių, netrukus tai keisis. Pasiekėme lūžio tašką – investicijos į švietimo technologijas (EdTech) sparčiai intensyvėja. Šalys stojasi prie starto linijos. Kam pavyks išsiveržti į priekį? Lietuva turi realias galimybes padaryti proveržį švietimo srityje. Galime pakartoti finansinių technologijų (FinTech) sėkmę. Tuo neabejoja Danielius Stasiulis, startuolio „BitDegree“ vadovas, vienas iš nacionalinės skėtinės grupės „EdTech Lietuva“ iniciatorių.Danielius bdg

– Ką suvienija iniciatyvinė grupė „EdTech Lietuva“ ir kokią problemą atliepia?

– Pirmojo karantino metu matėme Lietuvos švietimo sistemos gelbėjimą. Įrankiai, kurie buvo pritaikyti, galima sakyti, tuometinėms aplinkybėmis buvo tinkami. Tačiau dabar, kai nuotolinis mokymas tapo normaliu kasdieniu dalyku, tai, kas yra daroma, nebėra priimtina. Šalis šiuo metu nėra gerai pasirengusi vykdyti nuotolinį mokymą.

Taigi stebėjome Lietuvos švietimo gelbėjimą, prastus Lietuvos rezultatus švietimo reitinguose. Girdėjome apie poreikį ieškoti nacionalinio susitarimo dėl švietimo, bet proaktyvesnio politikų veikimo taip ir nematėme. Svarstant „Ateities ekonomikos DNR“ planą pasigedome tvarių ir ilgalaikių investicijų į švietimą. Negalėjome viso to ignoruoti, todėl mes, švietimo technologijų ir inovacijų kūrėjai, nusprendėme sutelkti jėgas ir padėti Lietuvai. Veikdami „EdTech Lietuva“ vardu tampame vieningos bendruomenės balsu. Manome, kad valstybė yra atskaitinga mums pateikti švietimo strategiją ir jos įgyvendinimo planą. O mes, savo ruožtu, norime prisidėti prie strategijos ir plano rengimo savo nuomone, įžvalgomis, patirtimi, sprendimais.

– Kokius siekius sau, kaip iniciatyvinei grupei, keliate?

Pirma, siekiame telkti švietimo technologijų ir inovacijų kūrėjų bendruomenę Lietuvoje. Lietuvą matome kaip puikią lokaciją ne tik vietiniams, bet ir užsienio EdTech startuoliams.

Antra, matome daug iššūkių EdTech įmonėms kurtis ir veikti Lietuvoje, taigi siekiame gerinti tam sąlygas. EdTech entuziastams svarbus palaikymas leidžiant jiems eksperimentuoti. FinTech atveju tai yra leidžiama, prižiūrint Lietuvos bankui, AI Boost (dirbtinio intelekto startuolių – aut. pastaba) atveju – prižiūrint ir skatinant Mokslo, inovacijų ir technologijų skatinimo agentūrai (MITA). Taip pat ir EdTech startuoliai galėtų eksperimentuoti su švietimo modeliais ir sprendimais, kurie nebūtinai telpa į įstatymų rėmus, bet yra prižiūrimi institucijų. Kadangi esame maža šalis, galime sau leisti tokią laisvę. Prancūzija ar JAV niekada to negalės. Didelis palengvinimas būtų vien tai, kad potencialūs technologinių sprendimų naudotojai – švietimo teikėjai, mokytojai, tėvai, moksleiviai – būtų skatinami bendradarbiauti su EdTech kūrėjais. Išbandę ir pasitvirtinę savo sprendimus, EdTech įmonės galės lengviau pritraukti investicijas ir augti.

Trečia, norime įnešti savo indėlį į švietimo sistemą. Tą darome ir darysime, nepriklausomai nuo to, ar susilauksime palaikymo iš valdžios. Visgi jeigu atsirastų bendradarbiavimas su institucijomis, manau, indėlį galėtume reikšmingai padidinti.

Galiausiai, manome, kad spręsdami Lietuvos švietimo problemas, galime rasti sprendimus, kuriuos vėliau galėtume eksportuoti ir sėkmingai kurti Lietuvos, kaip EdTech šalies, įvaizdį. Kol kas Lietuvos EdTech bendruomenė nėra didelė – ją sudaro apie 50 žaidėjų, bet sparčiai augame. Poreikį rodo Europos Sąjungos (ES) institucijų veiksmai. Pavyzdžiui, Europos Komisija (EK) jau yra parengusi Skaitmeninio švietimo veiksmų planą (2021–2027 m.), kuriame yra išdėstyta EK vizija skaitmenizuoti švietimą Europoje. Eksporto galimybes rodo ir tai, kad EK iki 2025 m. nusprendė sukurti vieningą Europos švietimo erdvę. Šia iniciatyva bus siekiama standartizuoti mokyklose ir aukštojo mokslo įstaigose įgytos kvalifikacijos pripažinimą, teikimo sąlygas visoje ES. Vadinasi, EdTech įmonės turės ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos rinką.

Neabejojame, kad EdTech sektoriuje slypi milžiniška galimybė Lietuvai. Dėl to norime, kad EdTech būtų pripažinta kaip viena iš Lietuvos proveržio krypčių.

– Esate teigęs, kad švietimas yra vienas mažiausiai skaitmenizuotų sektorių. Jūsų galva, kokių veiksmų turėtų būti imamasi?

– UNESCO yra apžvelgusi, kokie žingsniai yra reikalingi šalims, siekiant skaitmenizuoti švietimą. Visų pirma, svarbu pasirūpinti tinkama infrastruktūra (internetu, kompiuteriais, kita įranga), leidžiančia užtikrinti prieinamumą. Antra, turi būti sukurta sistema skaitmenizuoto švietimo įgyvendinimui. Šiandien mes kalbame apie „Zoom“ ar „MS Teams“ tarytum kaip apie sistemas, bet tai nėra sistemos, tai tik įrankiai. Trečia – turime skaitmenizuoti mokymo turinį. Galiausiai, nepakanka turėti įrankius, sistemą ir turinį. Dar reikia mokytojų mokymo, kad jie suprastų, kaip keičiasi modelis. Turime pereiti nuo mokytojo, kaip informacijos transliuotojo, prie mokytojo, kaip mokymosi gido, vaidmens. Mokytojas turi stebėti, kaip mokiniams sekasi įsisavinti pateiktą informaciją ir pagal tai reaguoti, daryti intervencijas. Kitaip tariant, mokytojas, pasinaudodamas technologijomis, turi siekti užtikrinti, kad mokymosi patirtis būtų aukščiausios kokybės.

Apskritai kalbant negali technologijų tiesiog prilipdyti prie švietimo. Technologijos turėtų būti kaip švietimo stuburas. Žinoma, šalia vertybių. Žinodami, kokį žmogų norime išugdyti, kodėl tai svarbu ir kokiais principais tai įgyvendinsime, tik tuomet galime padengti stuburą mokymosi turiniu. Reikia nepamiršti tikrintis, ar švietimas atitinka darbo rinkos ir pačių besimokančiųjų lūkesčius. Sistema turėtų būti lanksti, gebanti kisti taip greitai, kaip darbo rinkos poreikiai. Svarbu įgalinti žmones bet kada įšokti, iššokti arba likti švietimo sistemoje visą laiką. Pats sistemos valdymas turėtų būti algoritminis, leidžiantis greitai testuoti naujoves ir diegti plačiau pasiteisinusias.

– EdTech tikriausiai galime vadinti sąlyginai nauja sritimi. Kurios šalys jau dabar yra labiausiai pažengusios EdTech srityje?

– Suomija yra žinoma dėl geros švietimo sistemos. Bet tai, jog jie turi gerą sistemą, nebūtinai reiškia, kad taiko daug technologinių sprendimų. Neteigčiau, kad pagal švietimo technologijas Suomija pirmauja.

Estija taip pat dalyvauja EdTech lenktynėse ir jau atsistojo į starto vietą, pristatę „Education Nation“ (liet. edukacijos nacija) prekės ženklą. Tačiau kol kas jie pasiekę panašiai kaip ir mes, tik jų mokyklų rezultatai geresni. Šiuo metu jų EdTech  žaidėjai taip pat yra bendradarbiavimo su valdžios institucijomis paieškose. Subūrę EdTech bendruomenę mes juos netgi lenkiame.

Tradiciškai stipri švietimo srityje yra Jungtinė Karalystė. Kadangi ilgą laiką tai buvo finansų ir kapitalo sostinė Europoje, nieko nuostabaus, kad šalis sėkmingai pritraukė švietimo inovatorius. Kita vertus, tai nebūtinai reiškia, kad jų švietimo sistema gera.

Daug technologinių sprendimų turi ir Vokietija. Bet tai veikiausiai koreliuoja su dideliu startuolių skaičiumi šalyje, taigi natūralu, kad dalis jų veikia EdTech sektoriuje.

Puikus pavyzdys – Singapūras. Jame yra sudarytos labai palankios sąlygos švietimo technologijoms ir inovacijoms kurti. Tik daug technologinių sprendimų susikuria valstybiniai inovatoriai, taip dažnai atimdami šią funkciją iš startuolių.

Dėl kitokių priežasčių į priekį yra išsiveržusios Kinija ir Pietų Korėja. Per labai trumpą laiką žmonės šiuose kraštuose ne tik išlipo iš nepritekliaus, bet dar ir praturtėjo. Pietų Korėja – viena greičiausiai progresavusių pasaulio šalių. Šiuose kraštuose apskritai yra labai svarbus žmonių mokymasis. Kinijoje tėvai ypač dažnai samdo korepetitorius, daug investuoja. Taigi natūraliai per pastaruosius 5 metus dėl šalies dydžio ir noro edukuotis ten susiformavo didelė EdTech vartotojų rinka. Taigi EdTech sektoriaus raidą ten lemia ne valstybės skatinimo programos, o vartotojų poreikis.

JAV švietimo sistemoje – dideli netolygumai. Keli procentai šalies mokymo įstaigų yra aukščiausios kokybės, geriausios pasaulyje, tačiau pusėje šalies mokymo įstaigų kokybė labai prasta. Amerikietiškos kilmės yra pirmieji EdTech gigantai, tokie kaip „Coursera“, „edX“ ar „Udemy“. Tai, kad jie atsirado būtent JAV, galima aiškinti tuo, kad ten apkritai labai sparčiai kuriasi inovacijos. Kadangi pradėjo anksčiau negu likęs pasaulis, sparčiai išaugo.

Labai įdomu, kokie EdTech sprendimai užkariaus Indiją. Ten jau dabar yra beprotiškų sėkmės istorijų. Pavyzdžiui, vos prieš kelis metus paleista korepetitorių tinklo programėlė jau tapo vienaragiu.

– Lietuvai bandyti išsiskirti srityse, kur kitos šalys turi daugybės metų įdirbį, yra nepalyginamai sudėtingiau negu srityse, kurios yra sąlyginai naujos. Kadangi EdTech yra sąlyginai nauja sritis, startinės šalių pozicijos, galima sakyti, vienodos. Vadinasi, Lietuvos proveržis išties realus? Ar su EdTech galime pakartoti FinTech sėkmę?

– Rinkos dar tikrai neužimtos; visas pasaulis tik dabar nubudo ir pradeda galvoti apie švietimo skaitmenizavimą. Niekas iš anksto nebuvo pasirengę pandemijai. Palyginti su kitais technologijų sektoriais, EdTech startuolių pasaulyje iki pandemijos buvo labai mažai. Didžiosios šalys nebūtinai turi daugiau EdTech žaidėjų nei Lietuva. Tačiau dabar, neabejoju, kad šalių lenktynės EdTech srityje intensyvės. Prognozuojama, kad pasaulinė „EdTech“ rinka per artimiausius penkerius metus pasieks 400 milijardų JAV dolerių, kasmet augdama po 16 proc.

EdTech srityje Lietuva tikrai gali pakartoti FinTech sėkmę. Turime tam palankias prielaidas. Turime daug IT potencialo, kurį galime lengvai pritaikyti švietime. Esame palyginti nedidelė šalis, taigi čia įmonėms lengviau eksperimentuoti. Galiausiai, esame situacijoje, kurioje kosmetiniai pataisymai švietimo sistemai nebepadės, ją reikia keisti iš pagrindų. Dėl to galime labai sparčiai progresuoti. Panašiai kaip afrikiečiai peršoko visas ligšiolines interneto ir finansų sistemos raidos fazes ir iškart pradėjo diegti mobilų internetą bei mobilius atsiskaitymus, taip ir mes galime inovuoti švietimo sektorių ir pakelti jį į labai aukštą lygį. Tačiau tam reikia svarstyti alternatyvius švietimo modelius, kurie stipriai skirtųsi vienas nuo kito.

Straipsnis originaliai publikuotas įžvalgų platformoje „Agenda“.

Pašnekovą kalbino Rūta Jadzevičiūtė.