agenda baneris

Spausdinti

Skaitmenizacija: technologijos valstybės valdymo modernizavimui

dimensijos 3Didieji duomenys, dirbtinis intelektas, autonominės sistemos, erdvės, hipergarso, kvantinės, biotechnologijos, naujosios medžiagos – šios ateities ir lūžio technologijos (ang. emergent and disruptive technologies) ateinančiais dešimtmečiais gali padaryti transformuojantį ar net revoliucinį pokytį pasaulyje. Taip pranešime Seimo Ateities komitetui apie technologijų įtaką valstybės valdymui teigė Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Paslaugų grupės vadovė Sigita Trainauskienė. „Tačiau transformacija nėra susijusi tik su technologiniais pokyčiais. Technologijų ir visuomenės raida yra vienas nuo kito priklausomi procesai. Lygiagrečiai su technologiniais pokyčiais keičiasi ir visuomenės bei socialinės struktūros, verslo modeliai, žinios, įgūdžiai ir profesijos, vartojimo kultūra ir gyvenimo būdas,“ – sakė pranešėja.

Spartėjantys technologijų pokyčiai, hipersusietumas neišvengiamai darys įtaką ir viešajam valdymui. COVID-19 pandemija tik dar labiau aktualizavo ir paspartino skaitmenizacijos procesus. Pirmojoje Europos Komisijos (EK) Metinio strateginio prognozavimo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į poreikį stiprinti valstybių narių ne tik socialinį, ekonominį, geopolitinį, žaliąjį, bet ir skaitmeninį atsparumą. Pagal DESI indeksą, Lietuva yra maždaug per vidurį tarp Europos valstybių – 14. Lietuva pranoksta Europos Sąjungos (ES) vidurkį skaitmeninių viešųjų paslaugų ir skaitmeninių technologijų integracijos srityse. Visgi esminė problema yra žmogiškasis kapitalas ir įgūdžiai.

Kovo pradžioje EK pristatė ir ES skaitmeninį kompasą, kuriame užfiksuotas ambicingas siekis per ateinantį dešimtmetį vykdyti tokią skaitmeninę politiką, kuri įgalina žmones ir verslą siekti į žmogų orientuotos, tvarios ir klestinčios skaitmeninės ateities. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo tyrimuose skaitmenines technologijas įvardija kaip integruotą vyriausybių modernizavimo strategijų dalį. Nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vertė visuomenei gimsta skaitmeninėje visaapimančios vyriausybės ekosistemoje.

EK Jungtinis tyrimų centras prieš metus pristatė pranešimą apie skaitmeninę valdžios transformaciją ES. Jame teigiama, kad skaitmeninės technologijos ne tik kuria ekonominę vertę, bet ir esmingai keičia valdymo procesus: valdyseną padaro skaidresnę, įtraukesnę, keičia būdus, kaip priimami sprendimai ir įgalina e-demokratiją.

Pasak S. Trainauskienės, skaitmeninė valdžios transformacija reškia ne tik perėjimą nuo popierinės dokumentacijos prie tų pačių dokumentų pateikimo internetu. „Kalbame apie paradigminį pokytį – visuomenės įgalinimą bet kada ir bet kur naudotis išmaniomis ir personalizuotomis viešosiomis paslaugomis, kadangi geografiniai atstumai ir fizinė vieta skaitmeninėje visuomenėje iš esmės nebeturi didelės reikšmės. Kalbame apie skaitmeninę iš principo (angl. digital by design) vyriausybę, kur viešasis valdymas suprantamas kaip platforma“, – teigė S. Trainauskienė.

Kritiškai svarbu įsivertinti, kaip šiame kontekste atrodo Lietuva. Pagal „InCise“ indeksą, matuojantį viešojo valdymo veiksmingumą, šiuo metu Lietuva yra 8 vietoje tarp EBPO šalių pagal viešųjų paslaugų skaitmenizaciją, tačiau tik 36 – pagal valstybės tarnybos gebėjimus. „Matyt, didžiausia problema čia yra ne koks nors išsilavinimo trūkumas, o tai, kad mūsų valstybės tarnyba yra neįgalinta dalyvauti viešajame valdyme. Kitaip tariant, priežasčių reikia ieškoti ne tame, ką valstybės tarnyba daro, o kaip ji tai daro“, – atkreipė dėmesį pranešėja.

Apibendrindama S. Trainauskienė pažymėjo, kad Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo  fondas (angl. Recovery and Resilience Facility) atveria Lietuvai didžiules galimybes transformuoti valstybės valdymą, diegti skaitmenines technologijas. „Kviečiu apie ateitį galvoti plačiai ir svarstyti įvairius galimus scenarijus – ne tik įgyvendinti atvirų duomenų projektą, bet ir, pavyzdžiui, kooperuojantis su Latvija ir Estija, įgyvendinti „DigiGreen Bubble“ ir iki 2030 m. tapti vieningu Europos skaitmeninės ir žaliosios transformacijos kompetencijos centru. Arba – pagalvoti apie ateities Lietuvą „debesyse“, – pranešimą užbaigė S. Trainauskienė.

Numatoma, kad STRATA tęs bendradarbiavimą su Seimo Ateities komitetu, teikdama strategines įžvalgas aktualiais komiteto darbotvarkės klausimais.