agenda baneris

Spausdinti

Įrodymais grįstas valdymas: Lietuvos patirtimi domimasi kitose šalyse

34Ši LR Vyriausybė kaip niekada daug dėmesio skiria analitikai, atviriems duomenims, sprendimų pagrįstumui ir kokybei – visa tai įtraukta į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Telkiamos pastangos siekiant sustiprinti įrodymais grįstą valstybės valdymą. Kokios praktikos jau taikomos Lietuvoje? Lietuvos patirtimi šioje srityje pasidalino Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyriausiasis politikos analitikas Saulius Kolyta, skaitęs pranešimą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) renginyje, skirtame geresnio valdymo sprendimų paieškai Lenkijoje. Renginyje EBPO, Izraelio, Švedijos ir Jungtinės Karalystės ekspertai pristatė kitų šalių patirtis įgyvendinant įrodymais grįstą valdymą.

Paradoksali situacija

Pirmiausia S. Kolyta atkreipė dėmesį, kad sprendimai turėtų būti pagrįsti geriausiais įmanomais įrodymais (faktais, duomenimis, informacija, kt.). Universaliausias instrumentas, leidžiantis tai padaryti, anot STRATA analitiko, yra numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. „Poveikio vertinimas padeda sprendimų priėmėjams įvertinti galimas alternatyvas, jų privalumus ir trūkumus, tinkamai pagrįsti priimamus politinius sprendimus. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tinkamai atlikti poveikio vertinimai padeda iš anksto įvertinti galimą poveikį ir pasekmes įvairioms visuomenės grupėms, pasiekti viešosios politikos tikslų minimaliomis sąnaudomis ir nesukeliant nepageidaujamų pasekmių“, – pažymėjo pranešėjas.

Visgi, S. Kolytos teigimu, per daugelį metų susiklostė paradoksali situacija: sutariama, kad poveikio vertinimas leidžia rasti geriausią sprendimo alternatyvą, tačiau dažnai poveikio vertinimas būdavo neatliekamas arba atliekamas tik formaliai. Tai S. Kolyta iliustravo situacija, kai buvo sprendžiama dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo iš sostinės į Kauną: „Šio sprendimo poveikis nebuvo įvertintas, ir dabar turime situaciją, kad ne tik neišsprendėme problemų, bet dar ir susikūrėme naujų“.

Sisteminiai pokyčiai

Nors Lietuvos teisėkūros procese dar tebėra spragų, jau dedamos konkrečios pastangos siekiant išspręsti sistemines problemas. Pranešėjas pastebėjo, kad praėjusiais metais reikšmingas vaidmuo poveikio vertinimo srityje suteiktas STRATAI: valstybės tarnautojams, rengiantiems poveikio vertinimus, pradėta teikti metodologinė pagalba, vykdomos konsultacijos, pradėti organizuoti mokymai. Anot STRATA analitiko, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas analitinių pajėgumų stiprinimui ministerijų viduje.

Kitas svarbus pokytis – pagerėjęs teisėkūros planavimas ir planuojamų sprendimų pagrindimas. Vyriausybė pirmą kartą parengė teisėkūros planą vidutiniam laikotarpiui (iki 2024 m.), kartu numatydama, kad svarbiausiems teisės aktams bus rengiami išsamesni poveikio vertinimai. Daugeliui sprendimų pagrįsti STRATA ir ministerijos rengs kitus „įrodymus“ – palyginamąją analizę, ex-post vertinimus, prognozes, kt. Taip tikimasi suvaldyti itin dažną tų pačių teisės aktų keitimą, pagerinti teisėkūros kokybę ir tinkamai pasirengti reformų įgyvendinimui.

„Labai svarbu užtikrinti teisingą teisėkūros veiksmų seką. Lietuvoje jau dėliojasi pasauline praktika pagrįsta sistema. Pirmiausia, atliekamas poveikio vertinimas ir viešosios konsultacijos, STRATA parengia ir pateikia Vyriausybei išvadą dėl poveikio vertinimo atitikimo kokybės reikalavimams. Vyriausybė apsvarsto poveikio vertinimo rezultatus, pasirenka tinkamiausią sprendimo alternatyvą ir tik tuomet rengiamas teisės akto projektas. Taip nuosekliai žengdami, priimsime kokybiškus įstatymus“, – teigė S. Kolyta.