agenda baneris

Spausdinti

Lietuvos inovacijų skatinimo politika: aptartos institucijų konsolidavimo galimybės

20 1Lietuvos inovacijų skatinimo ekosistemoje šiuo metu skirtinga apimtimi dalyvauja 9 agentūros ir institucijos. Nė viena iš jų nėra pilnai atsakinga už visos šalies inovacijų politikos rezultatus. Viso to rezultatas – neefektyviai veikianti, decentralizuota sistema. Tai apsunkina galimybes teikti kokybiškas paslaugas, neužtikrina kompleksinio ir tęstinio mokslo ir inovacijų finansavimo. Išvadą, kad toks išteklių paskirstymas nėra efektyvus, pateikia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai, atlikę Lietuvos inovacijų sistemos vertinimą. Birželio 22 d. Lietuvos inovacijų bendruomenei pristatytos vertinimo išvados ir galimos sprendimų kryptys. Viena iš jų – institucijų konsolidacija.

Daugelis EBPO šalių, tarp kurių – Izraelis, Danija, Suomija, Jungtinė Karalystė ir kitos, norėdamos pagerinti sinergiją tarp verslo ir mokslo, renkasi inovacijų politikos priemones įgyvendinančių institucijų konsolidacijos kelią. Šalyse įkuriamos centralizuotos Inovacijų agentūros, kurios užtikrina pilną verslo paslaugų krepšelį. Pavyzdžiui, Izraelio inovacijų agentūra (angl. Israel Innovation Authority), įkurta dar 1965 m., iki šiol reikšmingai prisideda prie Izraelio, kaip vieno iš pasaulinių inovacijų lyderių, statuso įtvirtinimo. Agentūrai pavesti aiškūs nacionalinio lygmens įgaliojimai ir atsakomybės. Jos veiklos apima finansinę ir ekspertinę pagalbą verslui, infrastruktūros vystymą, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo skatinimą ir kt.

Siekiant vieningesnės sistemos, kai kurios šalys renkasi dar didesnės institucijų konsolidacijos arba tarpusavio koordinacijos kelią, kai sukuriama struktūra, įgyvendinanti tiek mokslo, tiek inovacijų politikos priemones. Taip 2018 m. pasielgta Jungtinėje Karalystėje. Įkurtoje Mokslo ir inovacijų agentūroje (angl. UK Reaearch and Innovation) suvienyti mokslo ir inovacijų sričių instituciniai pajėgumai. Toks sprendimas priimtas šaliai siekiant geriau paskirstyti investicijas ir užtikrinti veiksmingesnę sinergiją tarp mokslo ir verslo. Agentūra atsakinga už vieningą mokslo ir inovacijų strategijos vystymą ir įgyvendinimą, tyrimų, inovacijų bei tam reikalingos infrastruktūros finansavimą, pagalbą inovatyviam verslui ir kt.

EBPO Lietuvai taip pat rekomenduoja sekti pasiteisinusiais kitų šalių pavyzdžiais ir efektyvinti inovacijų skatinimo institucinę struktūrą. Ilgalaikėje perspektyvoje siūloma koncentruotis į vieningos Mokslo ir inovacijų agentūros formavimą. Tačiau kol kas siūloma nenukrypti nuo jau vykstančių procesų, skirtų konsoliduoti mokslo politikos priemonių įgyvendinimą, taip pat tarptautiškumo, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo veiklas Mokslo agentūroje, o inovacijų skatinimo veiklas – Inovacijų agentūroje. Anot EBPO ekspertų, būtina užtikrinti šių agentūrų tarpusavio sąveiką, kuri ypač reikalinga mokslo ir verslo bendradarbiavimui bei mokslo ir inovacijų rezultatų komercializavimui skatinti.

Sesijoje dalyvavo apie 70 mokslo ir inovacijų politikos formuotojų, jos įgyvendintojų ir kitų sistemos dalyvių. Tai jau antra Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) ir EBPO organizuojamų dirbtuvių sesija. Su ankstesnės sesijos, kurioje aptarti inovatyvūs viešieji pirkimai, medžiaga galima susipažinti čia

Dirbtuvės organizuojamos įgyvendinat Europos Komisijos struktūrinių reformų rėmimo programos projektą „Lietuvos inovacijų politikos efektyvumo didinimas“. Projektas skirtas paremti Lietuvos pastangas didinant inovacijų sistemos efektyvumą, įvertinti pastarųjų metų pažangą, pasiekimus, nustatyti trukdžius, numatyti tolesnius inovacijų politikos veiksmus ir padėti atliepti naujus mokslo ir inovacijų politikos iššūkius bei ekonomines ir socialines tendencijas. Projektą įgyvendina EBPO bendradarbiaujant su STRATA, Vyriausybės kanceliarija, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir sporto bei Finansų ministerijomis. Numatoma projekto pabaiga – 2021 m. III ketvirtį.