Spausdinti

Kaip įgyvendinsime į misijas orientuotą inovacijų politiką?

Pažangiose pasaulio valstybėse ryškėja tendencija formuoti inovacijų politiką, orientuojantis ne į atskirus ekonominius sektorius, bet į misijas, kurių siekiant visi sistemos dalyviai veikia vieningai ir kryptingai. Misija, kaip politikos ašis, gali ne tik padėti pasiekti sinergiją tarp verslo ir mokslo, bet ir paskatinti kitų sistemos dalyvių, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus institucijų ar nevyriausybinių organizacijų, įsitraukimą į inovacines veiklas. Į misijas orientuotos inovacijų politikos kryptį rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Birželio 29 d. kartu su Lietuvos inovacijų bendruomene aptartos EBPO siūlomos keturios prieigos, kaip Lietuva gali formuoti į misijas orientuotą inovacijų politiką.

Nors į misijas orientuotą politiką įgyvendinti sudėtingiau, tačiau šalys, eksperimentuojančios su misijomis, čia įžvelgia daugiau galimybių už tradicinę, labiau į ekonominius sektorius orientuotą politiką – plataus suinteresuotų šalių rato įtraukimas padeda spręsti sistemines spragas. Į misijas orientuota politika galėtų ir į Lietuvą atnešti teigiamų pokyčių, sprendžiant inovacinių veiklų planavimo, finansavimo, įgyvendinimo klausimus, diegiant sistemos dalyvių bendradarbiavimo kultūrą, užtikrinant inovacijų transformaciją į ekonominę naudą ir, svarbiausia, nukreipiant inovacijų ekosistemą į svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduria visuomenė, sprendimą.

EBPO ekspertų teigimu, jau dabar Lietuvai reikia persvarstyti inovacijų politikos formavimo kryptis, atsigręžti į didelę fragmentaciją inovacijų sistemoje. Išskirtos keturios galimos prieigos, kaip kurti į misijas orientuotą inovacijų politiką: 1) susieti inovacijų politiką su Europos Sąjungos programos „Europos horizontas“ misijomis; 2) formuoti nacionalines mokslo ir inovacijų programas, nukreiptas į visuomenei aktualių iššūkių sprendimą; 3) į misijų įgyvendinimą nukreipti pajėgiausias sektorines mokslo ir inovacijų ekosistemas, pavyzdžiui, lazerių, gyvybės mokslų ar finansinių technologijų (fintech); 4) Sumanios specializacijos strategiją orientuoti ne į atskirų ekonomikos sektorių vystymą, o bendras valstybinės reikšmės misijas. Pirmąja kryptimi yra žengusios Austrija, Ispanija, antrąja – Norvegija, Airija, trečiąja – Suomija, ketvirtąja – Katalonijos regionas Ispanijoje.

moip

Apie tai, kuri prieiga galėtų būti tinkamiausia Lietuvai, diskutavo apie 70 mokslo ir inovacijų politikos formuotojų, jos įgyvendintojų ir kitų sistemos dalyvių. Tai jau paskutinė iš keturių Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) ir EBPO organizuojamų dirbtuvių sesijų. Dirbtuvės organizuojamos įgyvendinat Europos Komisijos struktūrinių reformų rėmimo programos projektą „Lietuvos inovacijų politikos efektyvumo didinimas“. Projektas skirtas paremti Lietuvos pastangas didinant inovacijų sistemos efektyvumą, įvertinti pastarųjų metų pažangą, pasiekimus, nustatyti trukdžius, numatyti tolesnius inovacijų politikos veiksmus ir padėti atliepti naujus mokslo ir inovacijų politikos iššūkius bei ekonomines ir socialines tendencijas. Projektą įgyvendina EBPO bendradarbiaujant su STRATA, Vyriausybės kanceliarija, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir sporto bei Finansų ministerijomis. Numatoma projekto pabaiga – 2021 m. III ketvirtį.