Spausdinti

Praktikos, kurios veikia: kaip valdomi duomenys Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje?

23Nuo 2014 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nuosekliai laikosi požiūrio, kad duomenys yra kiekvienos valstybės strateginis turtas – tinkamai valdomi ir naudojami duomenys gali kurti pridėtinę vertę įvairiose srityse, pavyzdžiui, socialinių paslaugų, transporto ar sveikatos. Atsižvelgdamos į tai šalys vis daugiau investuoja į duomenų atvėrimą ir jų valdymą. Tarp jų – ir tokios šalys, kaip Norvegija ir Jungtinė Karalystė, kurių duomenų valdysenos praktikos pristatytos Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA), LR Vyriausybės kanceliarijos ir EBPO organizuotose dirbtuvėse.

Norvegija: nuo kalbėjimo apie atvirus duomenis prie kalbėjimo apie duomenų tipus

Sistemingas duomenų rinkimas Norvegijoje vykdomas nuo pat 1960-ųjų. Nuo to laiko daugelyje šalies registrų aktyviai naudojami asmens kodai, sukurti įvairūs reglamentai, nustatantys, kas šiuos duomenis gali pasiekti. Kaupiama daug ne tik asmeninių, bet ir verslo, viešųjų duomenų. „Pastaruoju metu Norvegijoje daug dėmesio skiriame viešųjų paslaugų skaitmenizavimui, duomenų apdorojimui nacionaliniu lygiu“, – teigia Heather Broomfield, Norvegijos skaitmeninimo agentūros (Digdir) vyriausioji patarėja.

Duomenų valdysena Norvegijoje decentralizuota, tačiau procesas koordinuojamas – viešojo sektoriaus skaitmeninimo, skaitmeninės politikos kūrimo funkcijos pavestos Norvegijos skaitmeninimo agentūrai (Digdir). Laikotarpį nuo 2011 iki 2016 m. norvegai vadina atvirų duomenų metais. Šiuo laikotarpiu atverti viešieji, bendruomenių, verslo duomenys. Institucijoms pradėta teikti duomenų tvarkymo paslauga. Pradėti įgyvendinti skaitmeninimo projektai. Nuo tada visos šalies strategijos ir politikos, įskaitant skaitmeninimo politiką ir duomenimis grįstą ekonomiką, susietos su duomenimis ir jų valdymu. „Dabar daugiau kalbama apie tai, kaip mes prižiūrėsime ir išsaugosime šiuos didžiulius duomenų kiekius. Nuo atvirų duomenų ir dalijimosi duomenimis pereita prie svarbaus prioriteto – viešųjų paslaugų pagerinimo“, – pastebi H. Broomfield.

Norvegijoje sukurta daug standartų, rekomendacijų, kuriomis siūloma vadovautis, valdant duomenis. Pavyzdžiui, duomenys Norvegijoje yra tipologizuojami: 1) duomenys, kurie prieinami visiems, 2) duomenys, kurie prieinami tik tam tikromis sąlygomis (pavyzdžiui, ištikus pandemijai) ir 3) duomenys, kurie nėra prieinami viešai dėl duomenų privatumo ar saugumo reikalavimų.

Šiuo metu Norvegijoje veikia nacionalinis duomenų dalijimosi įrankis, kuris padeda duomenų teikėjui suprasti, kaip ir kada jis turėtų dalintis duomenimis. Duomenų vartotojams sukurtas nacionalinis duomenų katalogas data.norge.no. Jame talpinami ir atviri, ir prieigos reikalaujantys duomenys. Duomenys išsamiai aprašyti. Jei duomenys nėra atviri, nurodoma, kaip galima gauti prieigą prie jų. Siekiant geriau suvaldyti duomenų, kuriems reikalinga speciali prieiga, dalijimąsi, praėjusiais metais įsteigtas Norvegijos išteklių centras. Pranešėjos teigimu, siekiant pagerinti duomenų dalijimąsi, reikalingi ne tik technologiniai sprendimai, bet ir socialinių mokslų ekspertų ir tyrėjų pagalba, jog su duomenimis ir jų atvėrimu būtų elgiamasi socialiai atsakingai. Dar viena Norvegijoje taikoma pagalbinė priemonė duomenų cirkuliacijai – duomenų fabrikas, kuris palengvina viešojo ir privataus sektoriaus duomenų dalijimąsi. Duomenų fabrikas įgalina verslininkus panaudoti viešuosius duomenis kuriant naujus verslus.

Galiausiai, duomenys šioje šalyje stipriai panaudojami įrodymais grįsto valdymo srityje. Pasak H. Broomfield, mokslininkai ir tyrėjai nuolat dirba prie viešųjų problemų sprendimų alternatyvų identifikavimo, svarbių priemonių poveikių vertinimo. „Vyriausybinės institucijos gauna daug įrodymų ir gali jais vadovautis“, – pažymi pranešėja.

Jungtinė Karalystė: į duomenis žiūrima holistiškai

Pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį Jungtinė Karalystė (JK) kūrė duomenų surinkimo, pateikimo standartus, pastaruosius dešimt metų – srities veiklos daugiausia susijusios su etikos, skaidrumo, atskaitomybės klausimais.

„Atvirų duomenų tema Jungtinėje Karalystėje buvo labai populiari 2010–2011 m. Dabar labiau koncentruojamasi į priėjimą prie duomenų, dalijimąsi duomenimis, į duomenis žiūrima holistiškai“, – sako Sam Roberts, JK Atviros vyriausybės departamento vadovas.

Kalbant apie atvirus duomenis, pasak pranešėjo, galima išskirti du svarbiausius JK sistemos ramsčius. Pirmas iš jų – licencijavimas. Visi atviri duomenys JK turi atvirų duomenų licenciją. Šios šalyje naudojamos nuo 2010 m. Antras aspektas – centralizuotas atvirų duomenų portalas data.gov.uk. „Tai pagrindinis įrankis, kuriuo gali naudotis piliečiai, ieškodami duomenų, kuriuos mes skelbiame. Čia prienami duomenys įvairiais formatais, pavyzdžiui, geoerdviniai duomenys“, – pasakoja pranešėjas.

S. Roberts teigimu, svarbu galvoti ne tik apie atvirus duomenis, bet ir apie tai, kaip vyriausybės keičia duomenų panaudojimo būdą. JK Nacionalinėje duomenų strategijoje užsibrėžtos penkios misijos. Pirmoji misija yra orientuota į duomenų vertę ekonomikoje, duomenų dalijimąsi tarp verslo įmonių. Antroji – į duomenų, kurie reikalingi BVP atspindėti, užtikrinimą ir patikimumą. Trečioji – į duomenų panaudojimą gerinant viešąsias paslaugas. Ketvirtoji – susijusi su duomenų infrastruktūros saugumu, atsparumu. Penktoji – su tarptautiniais duomenimis.

Kalbant apie trečiąją, į viešųjų paslaugų gerinimą orientuotą misiją, neišvengiama iššūkių. Pasak pranešėjo, JK surenkama labai daug duomenų, bet ne visada jie panaudojami ar jais pasidalinama.  Iššūkiais įvardijama tai, kad trūksta standartų, duomenys skirtingų formatų, nesuderinta, kaip duomenys saugomi, skiriasi viešojo sektoriaus naudojamos sistemos, valstybės tarnautojai nepakankamai skaitmeniškai raštingi. „Yra teisinių ir kultūrinių barjerų duomenų dalijimuisi. Žmonėms nepatinka mintis, kad reikia dalintis duomenimis, nebent tai yra privaloma“, – atkreipia dėmesį S. Roberts.

Kaip vienas svarbiausių JK atviros vyriausybės principų išskirtas visų suinteresuotųjų įtraukimas. Kalbėta, kad duomenų, kurie atveriami, pasirinkimas, temų prioretizavimas – visa tai turi būti diskusijų rezultatas.

Šiuo metu rengiamame JK veiksmų plane 2021–2023 m., pasak pranešėjo, ketinama daug dėmesio skirti viešųjų pirkimų duomenims, ypač dabar, kai pasitraukus iš Europos Sąjungos, kuriamos atskiros viešųjų pirkimų sistemos. Didelė svarba bus teikiama atviro teisingumo, atviro mokslo kryptims. Šalis ketina atverti ir su klimato kaita susijusius duomenis. Duomenų atvėrimas taip pat bus panaudojamas kaip priemonė kovai su korupcija, dezinformacija.