Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Jaunimo nedarbą ekspertai siūlo mažinti virtualiomis studijomis

Iki 2025 m. pasaulyje bus 80 milijonų daugiau norinčiųjų studijuoti nei dabar - tokias prognozes pateikia Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO. Tam, kad jie visi turėtų tokią galimybę, kiekvieną savaitę reikėtų pastatyti po tris universitetus, kurių kiekviename galėtų mokytis 40 tūkstančių studentų. „Būtent todėl mes nebegalime svarstyti, ar mums reikia virtualaus švietimo. Mes tiesiog privalome jo siekti", - įsitikinusi dr. Anka Mulder, Delfto technologijos universiteto Nyderlanduose viceprezidentė. Rugsėjo 5 d. tarptautinėje konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje" Vilniuje ji skaitys pranešimą „Virtualūs žinių resursai".

Delfto technologijos universitetas 2006 m. pradėjo eksperimentą – dėstytojų paskaitos yra įrašomos, jos bei su jomis susijusi medžiaga yra viešai prieinamos visiems, kas tik turi interneto ryšį. Taip studentai gali gilinti ir plėsti savo žinias bet kuriuo jiems patogiu metu, dėstytojai iš kitų universitetų gali išgirsti, ką jiems rūpimais klausimais dėsto kolegos, o visuomenė gali pati įvertinti, ką siūlo geriausiu šalyje laikomas universitetas. „Visos Europos švietimo sistemos laukia didžiuliai iššūkiai – ją būtina modernizuoti. Ir veikti reikia skubiai", - sako dr. Anka Mulder.

Delfto technologijos universitetas, įgyvendindamas programą „OpenCourseWare", per savaitę internete paskelbia nuo 70 iki 100 naujų paskaitų, kurias peržiūri nuo 7 iki 10 tūkstančių susidomėjusiųjų. „Jei virtualus švietimas būtų dar labiau skatinamas, jis galėtų padėti kovojant su viena didžiausių Europos Sąjungos problemų – jaunimo nedarbu. Virtualus švietimas leidžia žmonėms atnaujinti savo žinias, padedančias jiems įsidarbinti, kur kas greičiau ir pigiau nei bet kada", - dėsto konferencijos „Europos aukštasis mokslas pasaulyje" pranešėja.

Dr. Ankos Mulder nuomone, virtualus švietimas siūlo naujas galimybes ne tik studentams, bet ir dėstytojams. „Talentingiausi dėstytojai gali tapti labai įtakingais socialinės medijos veikėjais. Internetu jie gali pasiekti nepalyginamai didesnę auditoriją nei kad ir turėdami sausakimšą universiteto auditorijos salę, tad savo idėjas jie gali skleisti kur kas platesniu mastu", - sako ji.

Vienas didžiausių iššūkių, įgyvendinant virtualaus švietimo idėją – kaip užkirsti kelią studentų sukčiavimui. „Programinės įrangos kūrėjai nuolat intensyviai dirba, kad ištobulintų būdus, neleisiančius studentams būti nesąžiningiems. Tačiau būkime atviri – juk tradiciniuose egzaminuose taip pat sukčiaujama. Tyrimai parodė, kad 2011 m. Nyderlanduose sukčiavo 15 proc. kolegijų ir 10 proc. universitetų studentų ir jie tai daro labai kūrybingai, išnaudodami visas naujausias technologijas. Ironiška, kad kai kurie mūsų universiteto studentai per egzaminus bando naudotis „Bluetooth" mobiliaisiais įrenginiais, kurie buvo išrasti Delfto technologijos universiteto inžinieriaus", - pasakoja dr. Anka Mulder.

Dr. Anka Mulder pranešimą „Virtualūs žinių resursai" skaitys konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje", kuri vyks rugsėjo 5-6 d. Vilniuje. Ši konferencija – vienas iš didžiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių, skirtų švietimo temoms aptarti. Konferencijoje dalyvaus daugiau nei 150 švietimo institucijų atstovų iš visos Europos Sąjungos ir už jos ribų. Konferencijos organizatoriai – Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija bei Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).

Konferencija bus transliuojama tiesiogiai internetu Europos Komisijos konferencijų portale.

Daugiau apie konferenciją: http://www.mosta.lt/renginiai/74-tarptautine-konferencija-europos-aukstasis-mokslas-pasaulyje