Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Informacinės ir ryšių technologijos

Šis prioritetas pasirinktas siekiant kurti ir plėtoti bendrąją Europos skaitmeninę rinką ir e. valdysenos sistemą. Dirbtinio intelekto ir daiktų interneto skverbtis į daugelį sričių (sveikatos priežiūra, transportas, valstybės valdymas, finansų sektorius, gamyba), didėjantis didžiųjų duomenų analizės poreikis, nauji blokų grandinių technologijos panaudojimo būdai atveria kelius naujiems verslo modeliams ir naujoms įmonėms. Daiktų internetas gali būti tiek infrastruktūros paslauga, skirta konkrečiam klientui, tiek sisteminių paslaugų integravimo platforma. Prognozuojama, kad dėl aukšto dirbtinio intelekto sprendinių diegimo ir susijusio automatizavimo ateityje visos įmonės bus tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai susijusios su informacinių ir ryšių technologijų rinka, nes jau dabar ši rinkos dalis sparčiai plečiasi. Didieji duomenys – technologinė tendencija, kuri apima didžiųjų duomenų apdorojimo technologijas, duomenų vizualizaciją, atviruosius duomenis (tiek valstybės, tiek įmonių), atvirąsias paslaugas. Klausimai, kaip apdoroti duomenis, kaip juos optimizuoti, jau dabar kyla Lietuvos įmonėms ir atsižvelgiant į šį poreikį kuriamos naujos įmonės, kurių veikla susijusi su didžiaisiais duomenimis, klesti duomenų centrai ir susijusi infrastruktūra. Vis daugiau dėmesio ES skiriama kibernetinei saugai, kuri apima asmens duomenų apsaugą (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), blokų grandinių technologijas, kibernetinio terorizmo, šnipinėjimo, nuomonių manipuliavimo užkardymo ir prevencijos technologijas. Daugėja kibernetinės saugos sprendinius kuriančių įmonių, plečiasi rinka. 2018 m. Lietuvoje buvo 506 startuoliai, iš kurių apie 3/4 veikia taikydami informacinių ir ryšių technologijas, todėl šios srities pajėgumas Lietuvoje jau dabar yra didžiulis. Šis sektorius išsiskiria sukauptu itin aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių kapitalu technologinių ir fizinių mokslų srityse, aukštu tarptautiniu MTEP rezultatų pripažinimu, sėkmingiausiais duomenų analitikos, giliojo mokymosi (angl. deep learning), kibernetinio saugumo ir kitų sričių sprendiniais, besikuriančiais startuoliais, klasteriais bei viena geriausių infrastruktūrų Europos tinkle. Prognozuojama, kad finansinių technologijų įmonės iki 2020 metų gali perimti 20 proc. pasaulinės finansinių paslaugų rinkos. Lietuva ypač patraukli finansinių technologijų įmonėms įsikurti ir plėstis, nes čia esama šioms įmonėms svarbių pranašumų: puikiai išvystyta infrastruktūra, inovacijoms atvira finansų rinkos priežiūros institucija, patraukli teisinė aplinka, kvalifikuota ir konkurencinga darbo jėga, galimybės iš Lietuvos vykdyti veiklą visoje ES. Lietuvoje taip pat yra išsivysčiusi ir stipri kibernetinio saugumo sistema, galinti finansinių technologijų įmonėms pasiūlyti naują požiūrį į kibernetinio saugumo problemas. Tinkamai išnaudodama šį pranašumų derinį, Lietuva turi galimybių pritraukti daugiau finansinių technologijų įmonių ir tapti finansinių technologijų centru Baltijos regione. Vertinant kaitos tendencijas Lietuvoje ir ES, tikėtina, kad ateityje reikės didinti viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą, tai yra mažesnėmis sąnaudomis siekti geresnių rezultatų. Kaip rodo kitų valstybių patirtis, tai galima daryti diegiant e. sprendinius (elektroninė mokesčių deklaravimo ir administravimo sistema – vienas iš Lietuvos sėkmės pavyzdžių), įtraukiant gyventojus ir bendruomenes į viešųjų paslaugų kūrimą ir pačių paslaugų teikimą pasitelkiant privatų ir nevyriausybinį sektorius.

Prioriteto „Informacinės ir ryšių technologijos“ įgyvendinimo tematikos:

  1. dirbtinis intelektas, didieji ir paskirstytieji duomenys;
  2. daiktų internetas;
  3. įvairiarūšė analizė, apdorojimas ir diegimas;
  4. kibernetinis saugumas;
  5. finansinės technologijos ir blokų grandinės.