Spausdinti

Švietimo politika

Kokybiškas, aktualus ir prieinamas švietimas yra klestinčios visuomenės pamatas. Vyriausybės strateginės analizės centras atlieka švietimo ekonomikos tyrimus bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse bei šių tyrimų pagrindu teikia rekomendacijas suinteresuotoms šalims, siekdamas prisidėti prie pasaulinio lygio švietimo sistemos Lietuvoje kūrimo.  

Centras atlieka švietimo politikos įgyvendinimo analizę ir teikia Seimui, Vyriausybei ir kitoms suinteresuotoms šalims rekomendacijas dėl švietimo politikos tobulinimo, siekdamas didinti švietimo efektyvumą bei skatinti ekonomikos augimą. Centras vykdo švietimo sistemos stebėseną, atlieka kvalifikacijų poreikio prognozavimą, teikia strategines rekomendacijas dėl specialistų rengimo profesinio mokymo įstaigose. Centras vykdo vienos iš 6 prioritetinių Vyriausybės struktūrinių reformų – švietimo reformos stebėseną.  

Centro funkcijas švietimo srityje nustato Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnis ir Profesinio mokymo įstatymo 32 straipsnis.

Artimiausi darbai švietimo politikos srityje:

2020 m.

  • I ketv.
    Apžvalgos tikslas – nustatyti faktinius Lietuvos bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo įstaigose dirbančių mokytojų darbo užmokesčio pokyčius, įgyvendinus mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos pertvarką 2018–2019 metais. 
  •  
    Studijų krypčių grupių apžvalgose siekiama plačiau nagrinėti specifinėms studijų krypčių grupėms būdingas tendencijas ir rodiklius. Šiose apžvalgose pateikiama informacija apie grupės studentų skaičiaus ir studijų programų skaičiaus pokyčius, vidutinius stojimo balus bei absolventų įsidarbinimo rodiklius – vidutines pajamas ir dažniausias profesijas.
  •  
    Apžvalgoje pateikiama susisteminta informacija, atspindinti Lietuvos profesinio mokymo būklę 2019 metais. Pristatomi pokyčiai profesinio mokymo politikoje, aptariami finansavimo, mokytojų rengimo, profesinio mokymo prieinamumo, kokybės, rezultatų ir profesinio orientavimo aspektai.
  •  
    Dešimtos ir dvyliktos klasių moksleivių ir jų tėvų apklausa atlikta siekiant suprasti, kas moksleivius motyvuoja siekti aukštojo išsilavinimo universitete, kolegijoje arba rinktis profesinį mokymą. Tyrimo metu įvertintas aukštojo bei profesinio išsilavinimo patrauklumas ir identifikuoti patrauklumui įtakos turintys veiksniai. Tyrimas taip pat atskleidė, koks yra moksleivių ir jų tėvų požiūris į studijas universitete, kolegijoje bei mokymąsi profesinio mokymo įstaigoje.
  • III ketv.
    Lietuvos studijų būklės apžvalgos tikslas – skaitytojui patogiu formatu glaustai ir koncentruotai apžvelgtiLietuvos studijų būklės apžvalgos tikslas – skaitytojui patogiu formatu glaustai ir koncentruotai apžvelgtinaujausią informaciją, atspindinčią 2019 m. Lietuvos studijų būklę ir pokyčius 2015–2019 m. aukštojomokslo finansavimo, žmogiškųjų išteklių, studijų prieinamumo, tarptautiškumo srityse. Ši apžvalga kartu sulygiagrečiai leidžiamomis mokslo ir inovacijų ekosistemų apžvalgomis keičia iki šiol leistą Lietuvos mokslo,studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Leidinys, kaip susistemintos informacijos šaltinis, skirtas Lietuvosstudijų politikos formuotojams ir įgyvendintojams, kitoms suinteresuotosioms šalims.
  •  
    Švietimo pasiūlos analizės, planavimo iršvietimo pasiūlos analizės, planavimo irvertinimo metodikoje pateikiami siūlymai dėl valstybės finansuojamų mokymo ir studijų vietų profesinėseir aukštosiose mokyklose planavimo ir įgyvendinimo gerinimo.