Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Žmogiškojo kapitalo politika - rezultatų archyvas

2020 m.

images/banners/2020-senstanti-lt-visuomene-cover.jpg

Senstanti Lietuvos visuomenė

Leidinyje yra nagrinėjama šalies visuomenės struktūra ir jos kaitos tendencijos, vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė, socialinis ir ekonominis aktyvumas, integracija darbo rinkoje, kompetencijos bei dalyvavimas švietime. Analizuojama ir kontekstinė informacija: Lietuvos teisinės bazės ir strateginių dokumentų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, turinys.

 

 


20200511 ZK Lietuvoje

Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2020

Analitinėje apžvalgoje nagrinėjamas Lietuvos žmogiškasis kapitalas, analizuojant 2019 m. ir senesnius gyventojų gebėjimų ugdymo, įgytų ir įgimtų gebėjimų panaudojimo darbo rinkoje ir gyventojų sveikatos būklės duomenis. Pateikiamos įžvalgos apie šiose srityse pasiektą pažangą ar atotrūkį nuo išsikeltų strateginių tikslų, rezultatai apžvelgiami ir tarptautiniame kontekste.

 

 


svietimo pasiula

Švietimo pasiūlos prognozavimo tyrimo ataskaita

Tyrimo tikslas yra įvertinti ir prognozuoti sėkmingai baigusių ar nutraukusių Lietuvos formaliojo švietimo programas asmenų pasiūlą darbo rinkai. Ataskaitoje pateikiami istoriniai įsidarbinusių (mokslų baigimo metu bei 6 ir 12 mėn. po mokslų baigimo) asmenų skaičiai bei vidutinio laikotarpio prognozė. Analizė atlikta tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus (ISCED) lygmenų pjūviais: (1) mokinių bei studentų skaičius bei vidutinio periodo prognozė, (2) įsiliejusių į darbo rinką abiturientų ir absolventų skaičius bei vidutinio periodo prognozė, (3) vidutinės įsiliejusių į darbo rinką abiturientų ir absolventų pajamos. Papildomai ISCED 1, 2, 3 ir 4 lygmenims yra pateikta analizė pagal Lietuvos savivaldybes. Tyrimo metodika. 


uzsienieciai absolventai

Užsieniečiai absolventai 2014–2019 m.

2014–2019 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusių užsieniečių skaičius sparčiai augo, drauge didėjo ir užsieniečių absolventų skaičius. Vis dėlto, potencialią užsienio studentų naudą kol kas riboja ne tik santykinai retas pasilikimas šalies darbo rinkoje po studijų, tačiau ir dažnas studijų nutraukimas pačioje jų pradžioje.

 

 


Užsienio kapitalo, inovatyvių ir eksportuojančių įmonių žmogiškieji ištekliai

INOEXU ataskaita

Analitinėje apžvalgoje nagrinėjami Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo, eksportuojančių ir inovatyvių įmonių žmogiškieji ištekliai ir darbo vietų kokybė. Naudojant valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, apžvelgiama darbuotojų struktūra, pajamos, darbuotojų kaita ir kiti aspektai.

2019 m.

Medicinos darbuotojų poreikio prognozavimo modelis

Sukurtas modelis apima Lietuvoje parengiamų ir dirbančių sveikatos specialistų pasiūlos ir paklausos analizę ir prognozavimą iki 2028 metų. Modelio tikslas yra prognozuoti medicinos darbuotojų (sveikatos specialistų) darbo rinkos situaciją Lietuvoje iki 2028 metų ir gerinti medicinos studijoms skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičiaus planavimą.

Autoriai: Gintautas Jakštas, Beatričė Leiputė, Giedrius Padvilikis, Dalius Požėla.

Skaityti metodologiją.
Skaityti tiriamąją dalį.
Skaityti rezultatus ir išvadas.
Žiūrėti modelį.

med-darbuotoju-prognozavimas.jpg

Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje. Kryptis – ateities darbo rinka

Žmogiškojo kapitalo apžvalgoje yra nagrinėjama Lietuvos gyventojų situacija šalies darbo rinkoje. Apžvalgos autoriai, pasitelkdami valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, apžvelgia Lietuvos gyventojų užimtumą, pajamų pasiskirstymą pagal sektorius, užimamas profesijas ir kitus aktualius pjūvius. Šioje apžvalgoje detaliau nagrinėjama gyventojų grupių – užimtųjų, besimokančių ir studijuojančių, pensinio amžiaus gyventojų bei Lietuvoje dirbančių užsieniečių – padėtis darbo rinkoje. Atlikta didelės apimties (163,5 tūkst.) darbo skelbimų analizė leidžia detaliau nagrinėti gebėjimus, kurių pageidauja naujų darbuotojų ieškantys darbdaviai. Taip pat apžvalgoje pateikiamos samdomų darbuotojų pakeitimo ir plėtros paklausos prognozės 2018–2022 m.

Skaityti apžvalgą.

Skaityti apžvalgos santrauką (lietuvių k.)
Skaityti apžvalgos santrauką (anglų k.)

zmogiskasis-kapitalas.jpg

2018 m.

Pedagogų poreikio prognozavimas

2017–2018 m. vykdyto pedagogų poreikio prognozavimo tyrimo tikslas – sukurti ir išbandyti pedagogų paklausos ir pasiūlos prognozavimo modelį bei pateikti rekomendacijas siekiant gerinti balansą tarp pedagogų paklausos ir pasiūlos ar kitoms viešosios politikos priemonėms formuoti bei tobulinti. Tyrimo įgyvendinimo metu įvyko daugiau nei 3 vizitai, susitikimai, konsultacijos  su suinteresuotomis šalimis. 

Skaityti projekto ataskaitą (anglų k.)
Skaityti projekto ataskaitos santrauką (anglų k.)
Skaityti projekto ataskaitą (lietuvių k.)

Visa tyrimo medžiaga spausti čia.

forecasting.jpg

Pedagogikos absolventų integracijos darbo rinkoje apžvalga

Apžvalgos tikslas - palyginti įsidarbinimo ir pajamų rodiklius tarp pedagogikos krypties absolventų įsidarbinusių pedagogais bendrojo ir/ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir tarp absolventų įsidarbinusių kitose pareigybėse, institucijose, veiklos sektoriuose. Siekiama nustatyti kokie veiksniai gali turėti įtakos pedagogikos krypties absolventų pasirinkimui dirbti/nedirbti bendrojo ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Apžvalgos ataskaitoje pateikiami 2015 metų pedagogikos studijų krypties absolventų įsidarbinimo 6 mėn. ir 12 mėn. po studijų baigimo rodikliai.

Skaityti apžvalgą.

kuriant_zi_sistema.jpg

Žmogiškųjų išteklių būklės ataskaita 2018

Apžvalgoje pirmą kartą nagrinėjami Lietuvos žmogiškieji ištekliai naudojant valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis. Apžvelgiama bendra žmogiškųjų išteklių situacija, gyventojų užimtumas, pajamų pasiskirstymas ir kiti aspektai, taip pat apskričių ir savivaldybių specifika, pateikiama informacija apie specialistų integraciją į darbo rinką. Teminėje dalyje Lietuvos piliečių migracija nagrinėjama detaliau. Aptariama emigravusių ir grįžusių emigrantų charakteristikos bei srautai, taip pat vidinės migracijos aspektai. 

Skaityti žmogiškųjų išteklių būklės apžvalgą.
Skaityti apžvalgos santrauką

zmog istekliu ataskaita

IRT specialistai Lietuvoje: padėtis darbo rinkoje ir darbdavių poreikiai

IRT specialistų pasiūlos, jų padėties darbo rinkoje bei sektoriaus įmonių žmogiškųjų išteklių poreikio tyrimą inicijavo ir atliko IRT bendrovių asociacija „Infobalt“, tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų̨ stebėsenos ir analizės centru (MOSTA). Tyrime dalyvavo 159 Lietuvos IRT sektoriaus įmonės, kuriose dirba beveik 7000 darbuotojų, iš kurių apie 70 proc. yra IRT srities specialistai. Tyrimo rėmėjai: „Google“, „Ruptela“, „Oracle“, „Baltic Amadeus“.

Skaityti tyrimo ataskaitą.
Skaityti ataskaitos santrauką

IRT tyrimas 2018 03 29

Rezultatų archyvas

Specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminė analizė

Analizėje pateikiama informacija apie 2012-2013 m. absolventų situaciją darbo rinkoje po metų nuo studijų baigimo: jų įsidarbinimo lygis, atlyginimas, darbas studijų metu, įsidarbinimas pagal profesijų grupę, darbas viešajame ir privačiame sektoriuose ir kt. Plačiau.

Bandomojo longitudinio absolventų karjeros stebėsenos tyrimo ataskaita

Leidinyje pristatomi longitudinio absolventų karjeros stebėsenos tyrimo rezultatai, gauti apklausus 2014 metais aukštojo mokslo pirmos pakopos studijas baigusius absolventus (4193 – pirmame, 835 – antrame, 1052 – trečiame tyrimo etapuose, t. y. studijų baigimo metu, 6 mėn. ir 12 mėn. po studijų baigimo). Plačiau.

Trumpraštis. Absolventų karjeros stebėsena taikant apklausas: rodikliai ir rezultatai

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliekama absolventų karjeros stebėsena remiasi trimis dedamosiomis – administraciniais (statistiniais) rodikliais, apklausų būdu gaunamais duomenimis bei makroaplinkos (konteksto) rodikliais. Šiame leidinyje pristatomi rodikliai, naudojami longitudinėje absolventų apklausoje, bei pagrindiniai rezultatai, gauti apklausus 2014 metais aukštojo mokslo pirmos pakopos studijas baigusius absolventus (4193 – pirmame, 835 – antrame, 1052 – trečiame tyrimo etapuose, t. y. studijų baigimo metu, 6 mėn. ir 12 mėn. po studijų baigimo). Plačiau.

Trumpraštis. Absolventų karjeros stebėsena – daugiau nei įrankis

Šiame leidinyje pateikiama informacija apie kuriamą absolventų karjeros stebėsenos sistemą, jos poreikį bei metodus. Pristatomi pirmieji rezultatai, gauti MOSTA atliktame absolventų karjeros tyrime. Šio tyrimo metu pirmąkart Lietuvoje atliekama longitudinė absolventų apklausa ir sujungta Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS), Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informacija apie absolventus. Plačiau.