Geresnis
valdymas
 
Mokslo,
technologijų ir
inovacijų politika
 
Švietimo
politika
 
Žmogiškojo
kapitalo politika

4banneris

agenda baneris

Spausdinti

Žmogiškojo kapitalo politika

Žmogiškasis kapitalas yra kertinė kiekvienos valstybės kultūrinio, socialinio ir ekonominio vystymosi prielaida. Siekiant, kad šalies gyventojai galėtų geriausiai realizuoti savo potencialą, o valstybė – išlaikyti spartų ekonomikos augimą, yra svarbu užtikrinti gyventojų turimų ir darbo rinkoje reikalingų įgūdžių atitikimą. Siekdami didesnio balanso šalies darbo rinkoje, Vyriausybės strateginės analizės centras atlieka darbo rinkos ir gyventojų užimtumo, darbo rinkos ir švietimo sistemos santykio, absolventų karjeros bei profesinio orientavimo sistemos tyrimus.  

Centro atliekama užimtumo stebėsena apima Lietuvos gyventojų užimtumo būklės, kaitos, tendencijų vertinimą, šalies gyventojų užimtumo statistinių duomenų rinkimą ir analizę bei gyventojų užimtumo prognozavimą. Centras esmingai prisideda prie Vyriausybės komisijos nacionalinei žmogiškųjų išteklių stebėsenai koordinuoti veiklų bei teikia komisijai informaciją, reikalingą jai pavestoms užduotims atlikti, rengia metinę statistinę žmogiškojo kapitalo stebėsenos ataskaitą. 

Centro funkcijas žmogiškojo kapitalo politikos srityje nustato Mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnis, Profesinio mokymo įstatymo 32 straipsnis ir Užimtumo įstatymo 121 straipsnis.

Artimiausi darbai žmogiškojo kapitalo politikos srityje:

2020 m.

  • I ketv.
    Tyrimu siekiama gilinti žinias apie užsienio kapitalo, inovatyvių bei eksportuojančių įmonių darbuotojų išsilavinimą, profesijas ir pajamas. Tokia analizė yra aktuali priimant sprendimus dėl užsienio investicijų pritraukimo, paramos verslui teikimo bei perkvalifikavimo strategijos.
  •  
    2014–2019 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusių užsieniečių skaičius sparčiai augo, drauge didėjo ir užsieniečių absolventų skaičius. Vis dėlto, potencialią užsienio studentų naudą kol kas riboja ne tik santykinai retas pasilikimas šalies darbo rinkoje po studijų, tačiau ir dažnas studijų nutraukimas pačioje jų pradžioje.
  •  
    Tyrimo tikslas yra įvertinti ir prognozuoti sėkmingai baigusių ar nutraukusių Lietuvos formaliojo švietimo programas asmenų pasiūlą darbo rinkai. Ataskaitoje pateikiami istoriniai įsidarbinusių (mokslų baigimo metu bei 6 ir 12 mėn. po mokslų baigimo) asmenų skaičiai bei vidutinio laikotarpio prognozė. Analizė atlikta tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus (ISCED) lygmenų pjūviais: (1) mokinių bei studentų skaičius bei vidutinio periodo prognozė, (2) įsiliejusių į darbo rinką abiturientų ir absolventų skaičius bei vidutinio periodo prognozė, (3) vidutinės įsiliejusių į darbo rinką abiturientų ir absolventų pajamos. Papildomai ISCED 1, 2, 3 ir 4 lygmenims yra pateikta analizė pagal Lietuvos savivaldybes. Tyrimo metodika. 
  • II ketv.
    Analitinėje apžvalgoje nagrinėjamas Lietuvos žmogiškasis kapitalas, analizuojant 2019 m. ir senesnius gyventojų gebėjimų ugdymo, įgytų ir įgimtų gebėjimų panaudojimo darbo rinkoje ir gyventojų sveikatos būklės duomenis. Pateikiamos įžvalgos apie šiose srityse pasiektą pažangą ar atotrūkį nuo išsikeltų strateginių tikslų, rezultatai apžvelgiami ir tarptautiniame kontekste.

2019 m.

  • II ketv.
    Apžvalgoje nagrinėjama Lietuvos gyventojų situacija šalies darbo rinkoje. Ypatingas dėmesys skiriamas besimokantiems ir studijuojantiems, pensinio amžiaus gyventojams bei šalyje dirbantiems užsieniečiams.
  • Šis įrankis yra skirtas abiturientams, kuriantiems ateities planus po mokyklos baigimo. Įrankyje pateikiama informaciją apie skirtingas institucijas ir studijų kryptis baigusių absolventų padėtį darbo rinkoje.
  • III ketv.
    Sukurtas modelis apima Lietuvoje parengiamų ir dirbančių sveikatos specialistų pasiūlos ir paklausos analizę ir prognozavimą iki 2028 metų. Modelio tikslas yra prognozuoti medicinos darbuotojų (sveikatos specialistų) darbo rinkos situaciją Lietuvoje iki 2028 metų ir gerinti medicinos studijoms skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičiaus planavimą.
  • Demografinės tendencijos ir prognozes prognozės signalizuoja apie mažėsiantį šalies gyventojų skaičių. Įrankio tikslas – pateikti statistinę informaciją apie užimtuosius Lietuvoje, kuri leistų detaliau stebėti pokyčius ir priimti savalaikius sprendimus.

Komanda

Gintautas Jakštas

Studijų politikos ir
karjeros analizės skyriaus vadovas

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Vilija Kuodytė

Duomenų analitikė
 

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Beatričė Leiputė

Vyriausioji politikos analitikė

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Giedrius Padvilikis

Politikos analitikas

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Paulius Skirkevičius

Politikos analitikas

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Danguolė Kiznienė

Projekto vadovė

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Žemyna Pauliukaite-Gečienė

Politikos analitikė

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.