Kad tinkamai pasiruoštų naujos ilgalaikės valstybės pažangos strategijos rengimo procesui, STRATA atliko septynių valstybių (Airijos, Estijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Arabų Emyratų, Singapūro ir Suomijos) strategijų rengimo praktikų ir patirčių apžvalgą. Šios šalys neseniai baigė rengti savo ilgalaikes strategijas, o tam naudojo prognozavimo ar ateities įžvalgų (angl. foresight) metodus.

Ne visos analizuotos šalys turi vieną dokumentą, kuris apimtų visas valstybės raidos sritis, bet viską apimantis požiūris būdingas strategijoms „Estija 2035“, „Ispanija 2050“, „JAE šimtmetis 2071“, „Projektas Airija 2040“. Bendras vienijantis vardiklis – ilgalaikių strategijų rengimo procesu norima puoselėti vyriausybės ir visuomenės ilgalaikės perspektyvos matymo, strateginio mąstymo kultūrą, įveikti „short-termism“ (įprastinio politinio-rinkiminio ciklo diktuojamos kasdienės politinės darbotvarkės) iššūkį.

Kai kurios šalys (Ispanija, Singapūras, Estija) renkasi pragmatiškesnes veiksmų plano (vadinamąsias roadmaps stiliaus) strategijos rengimo prieigas, kitos, pavyzdžiui, Suomija, labiau vizijas. Suomijos Vyriausybės pranešimų apie ateitį rengimas skirtas labiau politiniam dialogui tiek su ateities vyriausybėmis, tiek su visuomene plėtoti, ilgalaikio mąstymo ir tęstinumo, išeinančio už vieno rinkimų ciklo ribų, politinei kultūrai formuoti ir puoselėti.

Skiriasi ir šalių platesnės visuomenės įtraukimo lygis tiek rengiant pačią strategiją, tiek ir kituose procesuose. Pavyzdžiui, Estijos ir Suomijos procesai labai įtraukūs. Šią praktiką perėmėme ir rengdami strategijos „Lietuva 2050“ projektą – organizavome susitikimus-diskusijas su piliečiais „Ekspedicijos į 2050-ųjų Lietuvą“ įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, vienas nuotoliu įvyko ir su diasporos atstovais, Piliečių tarybą.

Ateities įžvalgų taikymas rengiant strategijas yra paplitusi prieiga, kuri ypač aktuali pastaruoju metu, siekiant stiprinti į ateitį orientuotą valdyseną (angl. anticipatory governance) – puoselėti toliaregiškesnį matymą strateginiame valdyme ir viešojoje politikoje. Tarptautinės institucijos, tokios kaip EBPO, pabrėžia šio metodo privalumus šiandieniame sunkiai nuspėjamame ir greitų technologinių pokyčių kupiname pasaulyje, kadangi jis padeda identifikuoti esminius pokyčius, tendencijas, kurie darys įtaką politikos formavimui ateityje, ir ragina imtis atitinkamų veiksmų. Jį plačiai naudoja ir dabartinė Europos Komisija, kai rengia strateginio prognozavimo ataskaitas, kurios apima kelių dešimtmečių laiko horizontą ir padeda pagrįsti ES politikos formavimą, įskaitant ilgalaikių ES strategijų rengimą. „Lietuva 2050“ – pirmoji tokia prieiga rengiama ilgalaikė mūsų šalies pažangos strategija.

Pilną straipsnį rasite čia