Valdybos neformalios diskusijos protokolas
2021 m. liepos 2 d.
Diskusija vyko 2021 m. liepos 2 d. nuo 10 val. iki 12 val. „Microsoft Teams“ platformoje.
Diskusijos pirmininkas – T. Davulis, Valdybos pirmininkas.
Diskusijos sekretorė – G. Petkevičienė, STRATA biuro administratorė.
Dalyvavo:
Valdybos nariai:
Tomas Davulis (Valdybos pirmininkas)
Rytis Krušinskas (Pavadavo Valdybos pirmininką)
Inga Antanaitė
Darius Žeruolis
Giedrius Kadziauskas
Posėdyje dalyvauja 5 iš 7 Valdybos narių. Kvorumas yra.
Kiti dalyviai:
Giedrius Viliūnas, STRATA direktorius
Agnė Vilkončiūtė, LR Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vyr. projektų vadovė
Darbotvarkė:
1. Įrodymų surinkimas naujoje strateginio valdymo sistemoje ir STRATA vaidmuo (Darius
Žeruolis);
2. STRATA finansavimo po 2023 m. modeliavimas (Giedrius Viliūnas);
3. Kito Valdybos posėdžio data ir darbotvarkė.
1. DISKUTUOTA. Įrodymų surinkimas naujoje strateginio valdymo sistemoje ir STRATA
vaidmuo

D. Žeruolis pristatymą pradėjo nuo įrodymų bibliotekos –STRATA pradėtų kaupti įvairių poveikio, programų
vertinimų ir kitų ataskaitų. Neseniai tartasi dėl įrodymų bibliotekos perkėlimo į M. Mažvydo bibliotekos
archyvus. Priimtas principinis sutarimas, tik kol kas dar ieškoma techninio sprendimo. Pastebėta, kad
institucijų privalomą įrodymų kaupimą ir perdavimą M. Mažvydo bibliotekai ar STRATAI reikėtų užfiksuoti
Strateginio valdymo metodikoje. Atkreiptas dėmesys, kad kalbėti reikia ne tik apie įrodymų kaupimą ir
saugojimą, bet ir apie jų parengimo kokybę, bei atsekamumą, kuris padėtų sistemiškiau žiūrėti į atliktus
darbus, bei dalintis informacija tarp suinteresuotų šalių. Prieš posėdį pateiktojemedžiagoje matyti aiškesnis
sisteminio planavimo vaizdas – prievolės ir atsakomybės įvairiuose strateginio valdymo lygmenyse. Plano
viršuje – valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050”. Paminėta, kad pastaraisiais mėnesiais nemažai
dirbta prie šios Strategijos. Greitu laiku Vyriausybei bus teikiama tvirtinimui Strategijos rengimo koncepcija.
STRATA vaidmuo prisidedant prie Strategijos įrašytas įstatymiškai. Pabrėžta visos nacionalinės pažangos
tikslų vertinimo sistemos užtikrinimo svarba. Kol kas tokios sistemos nėra, tačiau apie tai kalbama su
Finansų ministerija. Kalbant apie veiklos programavimą, išskirti keli lygmenys. Pirma, visa Vyriausybės
programa ir programos priemonių planas. Antra, rengiamas planas, apimantis reikalingus analitinius
veiksmus. Trečia, tai, ką daro pačios institucijos, t. y. atskiros priemonės ir veiksmai. Kol kas nėra sutarimo,
kaip tai nuguls į vertinimo planus. Tačiau judama link to, kad turėtų atsirasti 10 metų strateginio vertinimo
planas ir kasmetiniai planai.
R. Krušinskas pastebėjo, kad kalbant apie ilgalaikį planavimą ir vertinimą programavimo lygmenyje,
daugiau svorio, atrodo, tenka ministerijoms. Teiravosi, ar STRATAI neteks užduotis užkaišyti kompetencijų,
darbų vykdymo spragas.
D. Žeruolis atsakė, jog šis klausimas nėra dar aptartas. Tikėtina, kad greitai ir nebus išspręstas. Kol
nesustiprinsime ministerijų vidinių pajėgumų, tol STRATA tam tikra dalimi turės tas spragas užkaišyti,
galbūt pasitelkiant tinklą.
G. Viliūnas perklausė, kas šiuo atveju yra diskusijos objektas. Jo nuomone, objektas dviejų lygmenų – tai
įrodymų sistema valstybėje, strateginis valdymas ir STRATA pozicionavimas šioje sistemoje. Išreikštas
rūpestis, kad pernelyg greitai nebūtų nusileista į antrąjį lygmenį, – norisi žiūrėti plačiau, t. y. kaip atrodo ir
iš ko susideda valstybės strateginio valdymo sistema ir kokio pobūdžio įrodymų yra poreikis.
G. Kadziauskas reaguodamas į iš anksto pateiktą medžiagą, pastebėjo, kad ambicija atlikti ir panaudoti
tyrimus ir vertinimus visame cikle (nuo pat planavimo iki įgyvendinimo) labai didelė. Siūlė gerai apgalvoti
visas įrodymų gamybinio proceso sudedamąsias dalis: valdymą, finansus ir t. t. Taip pat siūlyta išsiskirti
prioritetines sritis.
D. Žeruolis patikino, kad dar pasidalins Finansų ministerijos rengiamu planu. Jį tikimasi turėti rudenį.
Tuomet bus galima sugrįžti prie šio klausimo ir detaliau aptarti.
I. Antanaitė pastebėjo, kad vertinimo procese labai svarbu nepamesti realiai egzistuojančių viešosios
politikos problemų. Pasidalinta matymu, kad STRATA galbūt galėtų įsitraukti į patį vertinimų planavimą.
Ministerijoms planuojant vertinimus, STRATA galėtų joms talkinti, padedant išsigryninti vertinamą
problemą, vertinimo tipą, tolesnius žingsnius. STRATA galėtų susipažinti su atsakingais ministerijų

ekspertais, pamatyti visą ministerijų vidinį vertinimų planavimą ir padėti geriau tai susiplanuoti. Pridurta ir
tai, kad Finansų ministerija anksčiau programų vertinimo planus rengdavo vieneriems metams. Siūlom a
visgi laikotarpį derinti prie biudžeto ciklo ar planuoti vidutiniam laikotarpiui. Taip būtų galima geriau pamatyti
vertinimo dinamiką. Taip pat pastebėta, kad programų vertinimo planas turi derėti ir su europiniais
vertinimais, nesidubliuoti. Galbūt reikėtų pagalvoti, kaip geriau išnaudoti europinius vertinimus ir paliesti
plėtros programų dimensiją. Kitas taipogi labai svarbus aspektas – finansavimas. Išreikštas palaikymas
atskiro vertinimų krepšelio idėjai. Teigta, kad suplanuoti resursus vertinimams yra labai svarbu, nes tai
leistų iš anksto planuoti vertinimų apimtis, projektuoti vertinimų gylį.
D. Žeruolis pažymėjo, kad nors finansavimo šaltinių gali būti daugiau, pats planas bus vienas. Sutiko, kad
resursai galėtų būti centralizuoti, tačiau apsisprendimo dėl to dar nėra.
DISKUSIJOJE NUTARTA. Sugrįžti prie šio klausimo vėliau, kai bus turimas aiškesnis planas.
2. DISKUTUOTA. STRATA finansavimo po 2023 m. modeliavimas.
G. Viliūnas Valdybos nariams pristatė bendro STRATA finansavimo modelį. Pažymėta, kad finansavimas
susideda iš valstybės biudžeto, strateginių kompetencijų centro (SKC) projekto ir kitų projektų lėšų.
Atkreiptas dėmesys, kad tolesnis finansavimas iš valstybės biudžeto modelyje yra fiksuotas pagal tai, kas
šiuo metu jau yra patvirtinta dokumentuose, pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarijos strateginiame veiklos
plane 2021–2023 m. Pagal šį planą STRATAI ir toliau iš valstybės biudžeto lėšų numatyta skirti šių metų
dydžio finansavimą. Pastebėta, kad dėl tolesnio finansavimo poreikio jau tartasi atskirai, neformaliai
kalbėta, kad finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų galėtų didėti. Tačiau kol kas tai nėra formalizuota.
Finansavimo modelyje pažymėtas finansavimo poreikis, kuris nustatytas pagal šiuo metu sutartas STRATA
veiklos apimtis. Tartasi, kad numatytoms veikloms įgyvendinti reikalinga 55 žmonių komanda, kurią sudaro
tiek analitikai, tiek administracijos žmonės. Modelyje matyti, kad 2023 m. rugsėjį, pasibaigus SKC projektui,
turime finansavimo duobę. Aptartas ir darbo užmokesčio konkurencingumo klausimas. Po pasilyginimo su
kitomis agentūromis apibendrinta, kad situacija nebloga, tačiau galima ieškoti ir daugiau galimybių.
Užsiminta apie STRATA galimybes dalyvauti naujuose projektuose: 1. Strateginio valdymo sistemoje; 2.
Viešojo valdymo institucijų analitinių kompetencijų projekte; 3. Mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklo
koordinavime; 4. Vyriausybės tyrimų portfelio koordinavime.
R. Krušinskas teiravosi dėl modelyje nenumatyto darbo išteklių brangimo bei siūlė nesirišti prie etatų
skaičiaus. Mano, kad STRATAI reikėtų daugiau laisvės paskirstant išteklius.
I. Antanaitė siūlė ateityje padiskutuoti, kaip STRATA galėtų diversifikuoti finansavimą. Siūlė svarstyti
galimybes dalyvauti kituose projektuose, pavyzdžiui, europiniuose tinkluose. Taipogi pritarė R. Krušinsko
išsakytam siūlymui neprisirišti prie etatų skaičiaus.
D. Žeruolis sutiko, kad rištis prie etatų skaičiaus nebūtina, galbūt galima koncentruotis į produktų kiekį, jų
sudėtingumą. Pasidalinta, kad svarstoma apversti finansavimo proporciją ir iš valstybės biudžeto padengti

nebe trečdalį, o du trečdalius poreikio. Kalbant apie strateginio valdymo projektus, sutiko, kad STRATA čia
turi galimybių, tačiau atkreipė dėmesį, kad reikės konkuruoti su kitomis agentūromis. Akcentuota, kad
konkuruojant didelį vaidmenį vaidins komandos sudėtis, tai ar prie projektų dirbs pakankamai aukšto lygio
žmonės.
R. Krušinskas pridūrė, kad valstybės mastu būtų prasminga pradėti galvoti, kaip integruoti kainų kitimo
indeksą. Tokio indekso neturėjimas ir jo netaikymas viešąjį sektorių palieka besivejančiojo pozicijoje.
D. Žeruolis papildė, jog dėl tokio indekso žadėjo kalbėtis su Finansų ministerija.
A. Vilkončiūtė papildė, kad nors Finansų ministerijai etatais įvertinti įstaigų finansavimo poreikį visuomet
paprasčiau, tačiau galimybė skirti lėšas ne etatams, o veikloms tikrai yra. Klausimas išsprendžiamas, tik
reikia suprasti, kad tokiu atveju reikėtų keisti visą finansavimo paskyrimo sistemą.
NUTARTA. Diskusija bus pratęsiama ateityje.
3. DISKUTUOTA. Kito Valdybos posėdžio data ir darbotvarkė.
D. Žeruolis pasiūlė kitame posėdyje apsvarstyti įrodymų tinklo planavimo ir valstybės pažangos strategijos
„Lietuva 2050“ klausimus. Artimiausias Valdybos posėdis galėtų būti planuojamas spalio mėn. pirmoje
pusėje. Tiksli kito posėdžio darbotvarkė ir data bus suderinta elektroniniu būdu.
Valdybos narys, pavadavęs Valdybos pirmininką Rytis Krušinskas
Posėdžio sekretorė Gedita Petkevičienė