Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimus, gali būti naudojami įvairūs kokybinės ir kiekybinės analizės metodai. Priklausomai nuo viešosios politikos srities, spręstinos problemos ir planuojamo teisinio reguliavimo pobūdžio,  kiekybinės ir kokybinės analizės detalumo laipsnis gali skirtis.

Atliekant poveikio vertinimus galėtų  būti naudojami vienas ar keli analizės metodai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir svarstomas alternatyvas.

Kokybinės analizės metodams galima priskirti interviu, stebėjimą, turinio analizę, grupines diskusijas, ekspertinius vertinimus, teorija grįstus vertinimus, stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę ir pan.

Kiekybiniai analizės metodai yra tokie, kurių rezultatai yra išmatuojami ir gali būti išreikšti skaičiais: daugiakriterinė analizė, kontrafaktinė analizė, sąnaudų – naudos analizė (SNA), sąnaudų efektyvumo analizė, makroekonominis modeliavimas ir kt.

Sudėtingų analizės metodų (ypač kiekybinių), kurie reikalauja tam tikros specifinės kvalifikacijos, taikymas nėra būtinas atliekant poveikio vertinimą didesnio poveikio teisėkūros iniciatyvoms.

Dažnu atveju teks pasitenkinti daliniais kiekybiniais vertinimais, atskirų sąnaudų ir naudos aspektų kiekybiniu įvertinimu ar detaliu sąnaudų ir naudos aprašymu. Paprasčiausias variantas – kiekvienos alternatyvos privalumų ir trūkumų aprašymas, detaliau aprašant tik pasirinktą alternatyvą.

Tačiau, nepriklausomai nuo naudojamų analizės metodų, poveikio vertinimai, kur įmanoma, turėtų remtis kiekybiniais duomenimis ir jų analize. Vertinant poveikį, reiktų remtis proporcingumo principu – kuo didesnio poveikio tikimasi, tuo gilesnė analizė turėtų būti atlikta, tuo sudėtingesni analizės metodai naudojami.

Papildomos informacijos apie įvairius kokybinės ir kiekybinės analizės metodus ir jų taikymą galima rasti čia.