-
1 žingsnis. Problemos apibrėžimas
Trumpai ir aiškiai aprašyta problema – svarbus išeities taškas rengiant poveikio vertinimą. Nuo aiškaus problemos ir jos priežasčių supratimo ir aprašymo didele dalimi priklauso pasirinkta poveikio vertinimo kryptis, alternatyvų apibrėžimas ir siūlomos problemos sprendimo priemonės.
Tinkamai ir tiksliai suformuluota problema padės nustatyti jos priežastis ir parinkti tinkamas problemos sprendimo priemones, kurios leistų pašalinti ar bent sušvelninti problemą sukėlusias priežastis.
-
2 žingsnis. Problemos mastas ir priežastys
Antrasis poveikio vertinimo etapas apima dvi užduotis (problemos masto aprašymą ir problemos priežasčių analizę), todėl ši poveikio vertinimo pažymos dalis turėtų būti parengta laikantis šios struktūros ir atskirai aptariant problemos mastą bei jos priežastis.
Problemos mastui nusakyti turėtų būti pateikti kiekybiniais duomenimis grįsti įrodymai, kurie padėtų suprasti problemos dydį, jos apimtį ir dažnumą. Aprašant problemos mastą, turėtų būti pateikta informacija apie situacijos raidos tendencijas, t. y. kaip ji keitėsi per pastaruosius 3-5 metus.
Šiame etape reiktų aiškiai nurodyti ir išanalizuoti priežastis, kurios lėmė esamos „blogos“ situacijos, kurią norima ištaisyti, atsiradimą.
-
3 žingsnis. Laukiami rezultatai
Poveikio vertinimo pažymoje turėtų būti nurodomas rezultatas (jų gali būti ne vienas, o keli), kurį tikimasi pasiekti, priėmus ir pradėjus taikyti naują reguliavimą.
Pagal galimybes bent vienas iš nurodytų rezultatų turėtų būti išreikštas kiekybiškai. Tai leistų praėjus tam tikram laikui patikrinti, ar tinkamai buvo atliktas poveikio vertinimas, ar tinkamai prognozuotos siūlomo sprendimo pasekmės ir įvertinti, ar pasiūlytas teisinis reguliavimas išsprendė (sušvelnino) identifikuotą problemą.
Taip pat rekomenduojama nurodyti konkretų laikotarpį, per kurį planuojama pasiekti numatytą rezultatą.
-
4 žingsnis. Svarstytos alternatyvos
Atliekant didesnio poveikio teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimą, parastai vertinamos 3 – 4 problemos sprendimo alternatyvos, tačiau jų gali būti ir daugiau.
Alternatyvų formuluotės pirmiausia priklauso nuo sprendžiamos problemos pobūdžio ir specifikos ir turėtų apimti visus galimus problemos sprendimo būdus.
Poveikio vertinimo pažymos formoje nurodyta, kad tarp „privalomų“ alternatyvų, kurios turi būti įvertintos, yra status quo alternatyva ir nereguliavimo alternatyva.
Kas yra nereguliavimo alternatyva?
Ar atliekant poveikio vertinimą turėtų būti išanalizuotas visų alternatyvų poveikis?
-
5 žingsnis. Priemonės problemai spręsti
Šioje poveikio vertinimo pažymos dalyje turėtų būti aprašyta, kokių konkrečių veiksmų įgyvendinant pasirinktą alternatyvą tektų imtis.
Kadangi dauguma atvejų pasirinkta alternatyva bus susijusi su teisinės bazės pokyčiais, šiame poveikio vertinimo etape turėtų būti nurodyta kokius teisės aktus ir kaip planuojama keisti.
Turėtų būti aprašomi tik svarbiausi planuojami teisinio reguliavimo pokyčiai, paaiškinant, kodėl tie pokyčiai yra svarbūs siekiant išspręsti viešosios politikos problemą ir įgyvendinti pasirinktą alternatyvą.
-
6 žingsnis. Tikslinės grupės
Atliekant poveikio vertinimus, laukimas poveikis nagrinėjamas dviem pjūviais : 1) poveikis tikslinėms grupėms; 2) poveikis tam tikriems aspektams (sritims).
Tikslinė grupė – tai visuomenės grupė (ar grupės), kurios situaciją siekiama pagerinti priimant viešosios politikos sprendimą.
Paprastai „tiksline grupe“ laikoma ta visuomenės ar asmenų grupė, kuriai naujas reguliavimas yra naudingas ir kuri yra naudos gavėjas. Tačiau reguliavimo pokyčiai dažnu atveju ne tik pagerina tam tikrų visuomenės grupių situaciją, tačiau gali turėti neigiamą poveikį kitoms visuomenės grupėms.
Todėl, viena vertus, atliekant poveikio vertinimą, turėtų būti identifikuojamos visos visuomenės grupės, kurias vienaip ar kitaip gali paveikti siūlomas reguliavimas. Antra vertus, turėtų būti įvertinamas galimas poveikis – tiek teigiamas, tiek ir neigiamas, trumpalaikis (vienkartinis) ir ilgalaikis – visoms visuomenės grupėms.
-
7 žingsnis. Poveikio aspektai (poveikis atskiroms sritims)
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo formoje numatyti septyni poveikio vertinimo aspektai (poveikis valstybės finansams, poveikis konkurencijai, poveikis verslo sąlygoms, poveikis užimtumui ir kt.), tačiau tai nėra baigtinis sąrašas.
Pateiktas sąrašas nereiškia, kad atliekant kiekvieną poveikio vertinimą, turi būti įvertinti visi išvardinti aspektai. Poveikio vertinimo rengėjai turi patys nuspręsti, kokie poveikio aspektai svarbūs konkrečiu atveju ir juos įvertinti. Tą atliekant, verta pasiremti Vyriausybės patvirtintos Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 1 priedu.
-
8 žingsnis. Viešosios konsultacijos
Tinkamai organizuotos viešosios konsultacijos leidžia priimti pagrįstus viešosios politikos sprendimus, atsižvelgti į visuomenės grupių nuomonę, didinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir jų priimamais sprendimais.
Poveikio vertinimų rengėjai konsultacijų metu gali susirinkti reikiamą informaciją ir duomenis, pasikonsultuoti dėl galimų problemos sprendimo alternatyvų bei tikėtino jų poveikio ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktų projektų ir susijusių dokumentų paskelbimas Teisės aktų informacinėje sistemoje TAIS nėra laikoma viešosiomis konsultacijomis.
Organizuojant viešąsias konsultacijas, rekomenduojama naudotis Viešųjų konsultacijų metodika ir taikymo gairėmis.
Su kokiomis visuomenės grupėmis konsultuojamasi atliekant poveikio vertinimą?
Kuriame poveikio vertinimo etape turėtų būti rengiamos viešosios konsultacijos?
-
9 žingsnis.
Pasitikrinkite, ar poveikio vertinimo pažyma parengta tinkamai – užpildykite kontrolinį klausimyną.
