Švietimo ir įgūdžių iššūkių sprendimo galimybių studija

Siekiant tinkamai pasiruošti naujos valstybės pažangos strategijos rengimui ateities įžvalgų (angl. foresight) metodu, šioje ataskaitoje pristatomas gilinamasis žvilgsnis į pagrindinius Lietuvos alternatyvius valstybės raidos scenarijus. Ataskaitoje aptariamos ateities tendencijos ir iššūkiai, kurie bus svarbūs švietimo, ugdymo ir įgūdžių sritims, pateikiama ankstesnių programų vertinimo apžvalga, užsienio šalių gerųjų praktikų pavyzdžiai ir esamos ekosistemos analizė. Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl ekosistemos transformacijos. Kartu su ateities įžvalgų metodu rengiant šią ataskaitą buvo taikyta numatomų rengti programų išankstinio vertinimo prieiga.

Klimato kaitos, aplinkos ir žaliosios transformacijos iššūkių sprendimo galimybių studija

Siekiant tinkamai pasiruošti naujos valstybės pažangos strategijos rengimui ateities įžvalgų (angl. foresight) metodu, šioje ataskaitoje pristatomas gilinamasis žvilgsnis į klimato kaitos ir aplinkosaugos raidą galimuose Lietuvos ateities scenarijuose – aptariamos ateities tendencijos ir iššūkiai, kurie bus svarbūs klimato kaitos ir aplinkosaugos sritims. Pateikiama esamų ir ankstesnių viešosios politikos dokumentų ir jų įgyvendinimo ekspertinių vertinimų apžvalga, gerosios praktikos gairės bei esamų aplinkos ir klimato apsaugos institucinių ir neinstitucinių veikėjų ekosistemų analizė. Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl šių ekosistemų transformacijos. Kartu su ateities įžvalgų metodu rengiant šią ataskaitą buvo taikyta numatomų rengti programų išankstinio vertinimo prieiga.

Sveikatos iššūkių sprendimo galimybių studija

Siekiant tinkamai pasiruošti naujos valstybės pažangos strategijos rengimui ateities įžvalgų (angl. foresight) metodu, šioje ataskaitoje aptariamos ateities tendencijos ir iššūkiai, kurie bus svarbūs sveikatos sričiai, pateikiama ankstesnių programų vertinimo apžvalga, užsienio šalių gerųjų praktikų pavyzdžiai ir esamos ekosistemos analizė. Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl ekosistemos transformacijos. Kartu su ateities įžvalgų metodu rengiant šią ataskaitą buvo taikyta numatomų rengti programų išankstinio vertinimo prieiga.

Kultūros ir iššūkių tapatybei sprendimo galimybių studija

Siekiant tinkamai pasiruošti naujos valstybės pažangos strategijos rengimui ateities įžvalgų (angl. foresight) metodu, šioje ataskaitoje aptariamos ateities tendencijos ir iššūkiai, kurie bus svarbūs kultūros sričiai, pateikiama ankstesnių programų vertinimo apžvalga, užsienio šalių gerųjų praktikų pavyzdžiai ir esamos ekosistemos analizė. Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl ekosistemos transformacijos. Kartu su ateities įžvalgų metodu rengiant šią ataskaitą buvo taikyta numatomų rengti programų išankstinio vertinimo prieiga.

Mokslo, technologijų ir inovacijų ekosistemos transformacijos galimybių studija

Siekiant tinkamai pasiruošti naujos valstybės pažangos strategijos rengimui ateities įžvalgų (angl. foresight) metodu, šioje ataskaitoje pristatomas gilinamasis žvilgsnis į pagrindinius Lietuvos alternatyvius valstybės raidos scenarijus. Ataskaitoje aptariamos ateities tendencijos ir iššūkiai, kurie bus svarbūs mokslo, technologijų ir inovacijų sričiai, pateikiama ankstesnių programų vertinimo apžvalga, užsienio šalių gerųjų praktikų pavyzdžiai ir esamos ekosistemos analizė. Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl ekosistemos transformacijos. Kartu su ateities įžvalgų metodu rengiant šią ataskaitą buvo taikyta numatomų rengti programų išankstinio vertinimo prieiga.

Žiediškumo indekso struktūros vertinimas ir poveikio sričių indekso pokyčiui identifikavimas

Šalies perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra ilgai trunkantis procesas, kurį gali stabdyti ar skatinti finansiniai, ekonominiai, technologiniai, socialiniai bei rinkos veiksniai. Tai nėra susiję vien tik su naujų technologijų naudojimu, bet apima ir institucijų veiklą, procesus nuo pirminių išteklių naudojimo mažinimo iki produktų perprojektavimo, siekiant geresnio perdirbimo, naujus produktus, paslaugas ir žinias bei įmonių bendradarbiavimą per pramonės simbiozę, kai vienos pramonės atliekos yra kitos pramonės indėlis. Iškelti nacionaliniai tikslai gali palengvinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos.

Tyrimo tikslas: Įvertinus Lietuvos žiediškumo indekso komponentų pokyčius, pateikti siūlymus apie potencialias galimybes indekso augimui.

Viešosios politikos sprendimams priimti reikalingų įrodymų kūrimo, naudojimo ir deponavimo sistemos vertinimas

Lietuvos viešojo valdymo sistemoje nėra pakankamai išplėtoti įrodymais grįsto valdymo elementai, įskaitant prieigą prie viešosios politikos sprendimams priimti reikalingų įrodymų. Didėjant sukauptų įrodymų skaičiui ir augant poreikiui naudoti juos įvairiais viešojo valdymo tikslais, kilo poreikis įvertinti jau atliktus darbus planuojant ir įgyvendinant vieningą įrodymų kūrimo, naudojimo ir deponavimo sistemą bei tolesnes jos tobulinimo galimybes.Atliekant tyrimą „Viešosios politikos sprendimams priimti reikalingų įrodymų kūrimo, naudojimo ir deponavimo sistemos vertinimas“ iškeltas tikslas identifikuoti analizuojamos srities institucinės sistemos ir teisinio reguliavimo trūkumus, įvertinti pasiektą pažangą kuriant vieningą įrodymų kūrimo, naudojimo ir deponavimo sistemą ir parengti rekomendacijas dėl tolesnio šios sistemos tobulinimo bei tam reikalingų techninių sprendimų.

Sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo modelio adaptavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos kontekste

Tyrimo „Sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo modelio adaptavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos kontekste“ ataskaitoje pateikiami atnaujinto ir praplėsto asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo iki 2032 m. modelio rezultatai, esama ir COVID-19 pandemijos laikotarpio specialistų poreikio analizė, rekomendacija dėl valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų paskirstymo.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį lemiančių veiksnių vertinimas ir priemonės jiems šalinti

Europos Sąjungoje moterys už kiekvieną dirbtą valandą uždirba vidutiniškai 13 proc. mažiau nei vyrai. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas atspindi tam tikrą moterų ir vyrų nelygybę darbo rinkoje, pavyzdžiui, horizontalią ir vertikalią segregaciją, didesnę moterų, dirbančių netipinius ir nestabilius darbus, dalį nei vyrų, dvigubą apmokamo ir nemokamo darbo naštą, naštą šeimoje, kurią dažniausiai prisiima moterys, įvairius kitus stereotipus ir pan. Norint pasiekti lyčių lygybę, būtina naikinti darbo užmokesčio skirtumus tarp lyčių.

Šio tyrimo užduotyje yra suformuotas tyrimo objektas: moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį lemiantys veiksniai.

Tyrimo tikslas: išanalizavus ir įvertinus moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį lemiančius veiksnius, pateikti priemones atotrūkiui šalinti.

Privalomosios mediacijos šeimos ginčuose teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas

Šio tyrimo tikslas – pagal Vyriausybės patvirtintą Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodiką, atsižvelgiant į teisingumo ministro įsakymą dėl vertinimo plano, atlikti privalomosios mediacijos šeimos ginčuose teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą.

Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms veiksmingumo vertinimas

Pastaraisiais metais jaunoms šeimoms yra sunkiau įsigyti tinkamos kokybės ir įperkamą būstą. Kaip pažymi EBPO tyrėjai (EBPO, 2021), šių dienų jaunimas turi ribotą prieigą prie kokybiško ir įperkamo būsto nei ankstesnės kartos; daugelyje šalių yra siekiama įgyti būstą ir tapti jo savininkais, tačiau dažniausiai finansinių galimybių stoka riboja jaunų šeimų galimybes kurti šios gerovės pagrindus.

Šio tyrimo užduotyje yra suformuotas tyrimo objektas: finansinė paskata jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą LR regionų teritorijose.

Ir šio tyrimo tikslas: įvertinti finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms veiksmingumą.

2050-ųjų Lietuva piliečių akimis

Šioje ataskaitoje pateikiama piliečių lūkesčių ir baimių dėl Lietuvos ateities analizė. Tyrimo metu buvo nagrinėta,
kaip šalies gyventojai suvokia Lietuvos tapatybę, kokias viltis turi dėl šalies socialinės ir kultūrinės, technologinės,
ekonominės aplinkos bei politikos padėties. Ši ataskaita yra vienas iš duomenų šaltinių rengiant valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“.

Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų veiksmingumo analizė

Tyrimo „Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų veiksmingumo analizė“ ataskaitoje pateikiama savivaldybių visuomenės sveikatos biurų teikiamų ir organizuojamų psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų grupėms analizė. Remiantis literatūros analize ir grupinės diskusijos su psichikos sveikatos srities ekspertais rezultatais, atliekamas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų metodų veiksmingumo vertinimas.

Administracinių paslaugų kainodaros analizė

Šiame tyrime buvo iškeltas tikslas išanalizuoti ir įvertinti Lietuvoje taikomą administracinių paslaugų kainodarą, nustatant teisinius pagrindus, paslaugų kainų pagrįstumą, atskirų kainodaros grupių panašumus ir skirtumus, o atliktos analizės pagrindu pateikti taikomos kainodaros patobulinimo pasiūlymus.
Siekiant įvardinto tikslo tyrimo metu buvo išnagrinėta administracinių paslaugų kainodaros įvairovė, nulemta tiek teisinio reglamentavimo, tiek bendros visuotinai privalomos praktikos nebuvimo. Tyrimo metu nustatyta, kad Rinkliavų įstatymas savivaldybėms palieka diskreciją pačioms spręsti dėl baigtinio vietinių rinkliavų sąrašo dydžio. Nepaisant tokio iš Konstitucijos kylančio savarankiškumo, rinkliavų dydžio pagrįstumo aspektu sudėtinga paaiškinti, kodėl tyrime įvertinti pavyzdžiai rodo, kad tų pačių paslaugų dydžiai skirtingose savivaldybėse gali skirtis kartais. Todėl vienodos kainodaros metodikos diegimas vietos savivaldos lygmeniu taip pat galėtų būti naudingas mažinant įkainių skirtumus.

Notaro atlyginimo įkainių galimų nustatymo kriterijų ir tvarkos analizė

Šio tyrimo tikslas parengti notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo metodiką ir pasiūlymus dėl praktinio jos įgyvendinimo.
Siekiant įvardinto tikslo tyrimo metu buvo atlikta lyginamoji notarinių veiksmų įkainių nustatymo analizė; išanalizuoti ir įvertinti notarinių veiksmų įkainių nustatymo kriterijai; parengta notarinių veiksmų įkainių apskaičiavimo metodika ir įvertintos jos taikymo galimybės testuojant kelis įkainių nustatymo scenarijus; pateiktos rekomendacijos.

Priėmimo planavimo pokyčio profesinio mokymo srityje ex-ante poveikio vertinimas

Priėmimo į profesinį mokymą planavimo ir priėmimo modelis nepakankamai atliepia regioninius darbo rinkos ir profesinio mokymo plėtros poreikius. Pagrindinės priežastys sietinos su nepakankamu modelio lankstumu ir per dideliu planavimo detalumu. Profesinio mokymo įstatymas be kitų dalykų reguliuoja profesinio mokymo organizavimą, kuris apima ir priėmimą į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas. Todėl, siekiant profesinio mokymo planavimo transformacijos, inicijuotas Profesinio mokymo įstatymo keitimas, kuris turės įtakos profesinio mokymo sistemos kaitai. Siekiant išanalizuoti galimas transformacijos kryptis ir pasirinkti geriausią iš jų, buvo atliktas numatomo pokyčio ex-ante poveikio vertinimas.

Lietuvos studijų būklė 2022

Lietuvos studijų būklės apžvalgos tikslas – skaitytojui patogiu formatu glaustai ir koncentruotai apžvelgti naujausią informaciją, atspindinčią 2021 m. Lietuvos studijų būklę ir pokyčius 2017–2021 m. aukštojo mokslo finansavimo, žmogiškųjų išteklių, studijų prieinamumo, tarptautiškumo, absolventų įsidarbinimo srityse. Leidinyje taip pat pristatytas tyrimas, skirtas studijų prieinamumo studentams, turintiems individualių poreikių, problematikai aptarti. Leidinys, kaip susistemintos informacijos šaltinis, skirtas Lietuvos studijų politikos formuotojams ir įgyvendintojams, kitoms suinteresuotosioms šalims.

Nacionalinio pranešėjo statuso Lietuvoje pokyčio sprendimo vertinimas

Tyrimas atliepia Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje nustatytą uždavinį plėtoti veiksmingą kovą su prekyba žmonėmis, kurio krypčių (1. sustiprinti nacionalinį kovos su prekyba žmonėmis koordinavimą; 2. tobulinti prekybos žmonėmis prevenciją ir tyrimą; 3. sustiprinti pagalbos nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir asmenims, turintiems didesnę riziką nukentėti nuo šio nusikaltimo, teikimo sistemą) įgyvendinimas priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tvirtinančiai tarpinstitucinį priemonių planą. Taip pat atliekamu tyrimu atliepiama GRETA rekomendacija įvertinti galimybę įsteigti nepriklausomą nacionalinio pranešėjo pareigybę arba paskirti kitą mechanizmą nepriklausoma organizacine institucija, atsakinga už veiksmingą valstybės institucijų kovos su prekyba žmonėmis veiklos stebėseną, ir tikslingų rekomendacijų teikimą.

Bazinis visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelis, sudarantis vienodas sąlygas visoms visuomenės grupėms gauti reikalingas ir kokybiškas sveikatos paslaugas 

Tyrimo „Bazinis visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelis, sudarantis vienodas sąlygas regionuose visoms visuomenės grupėms, ypač pažeidžiamiems ir socialinės atskirties, gauti reikalingas ir kokybiškas visuomenės sveikatos paslaugas“ ataskaitoje siekiama identifikuoti, kokios visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos turėtų sudaryti Bazinį visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų paketą, kurio paslaugomis turėtų galimybę naudotis visi Lietuvos gyventojai.

Profesinis mokymas Lietuvoje 2021

Leidinyje pateikti profesinio mokymo stebėsenos rezultatai. Informacija sugrupuota  pagal šiuos kriterijus: profesinio mokymo sėkmingumas žmogui, sėkmingumas mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu ir sėkmingumas įgyvendinant Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politiką.

Ataskaita lietuvių kalba, anglų kalba.

• Skubantiems – turinys suformuotas iš pagrindinių žinučių apie PM būklę. Visos naujienos akimirksniu!
• Norintiems daugiau sužinoti konkrečia tema (prieinamumo ir patrauklumo, kokybės, atitikties) – skyriai pradedami aktualia statistika, tuomet aprašomos pagrindinės politinės iniciatyvos, galėjusios turėti įtakos kaitai, ir pateikiama aktuali informacija. Viskas vienoje vietoje!
• Statistikos mylėtojams – rodiklių reikšmės nacionaliniu mastu, apskričių profiliai, PM įstaigų profiliai. Skaičių magija!

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir kokybės vertinamoji galimybių studija

Nacionalinio pranešėjo statuso Lietuvoje atitikties vertinimas

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis

Tyrimo „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis“ ataskaitoje apžvelgiami tarptautinių organizacijų dokumentai, siekiant išsiaiškinti pagrindines tendencijas Europos ir kitose išsivysčiusiose šalyse, reaguojant į visuomenės senėjimą ir augantį sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis; atliekama Danijos, Slovėnijos ir Lietuvos asmens sveikatos priežiūros teikimo modelių lyginamoji analizė, siekiant nustatyti galimybes šių šalių patirtį pritaikyti Lietuvoje. Atlikus alternatyvų (Slovėnijoje ir Danijoje taikomų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių elementų adaptavimo Lietuvoje) poveikio vertinimą įvairiems vertinimo aspektams: (sveikatos apsaugos sistemai, viešiesiems finansams, paslaugų kokybei ir prieinamumui) pateikiamos rekomendacijos dėl Lietuvos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio tobulinimo.

Viešojo valdymo inovacijų koncepcija ir valdysenos modelis

Tyrime apibrėžiama viešojo valdymo inovacijų samprata, taip pat analizuojama viešojo sektoriaus inovacijų ir viešojo valdymo inovacijų tipologija, pateikiami viešojo valdymo inovacijų valdysenos principai ir instituciniai elementai, užsienio šalių gerosios patirtys diegti viešojo valdymo inovacijas ir kurti aplinką inovacijoms rastis. Tyrime suformuotos rekomendacijos, kurios apima būtinus veiksmus, siekiant suformuoti viešojo valdymo inovacijų plėtros ekosistemą.

Priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos vertinimas, siekiant jos didesnio efektyvumo ir veiksmingumo

Tyrimu kompleksiškai vertinama Lietuvos priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema. Tyrime analizuojamos susijusių institucijų funkcijos, jų organizacinė struktūra, valdymas, ištekliai ir veiklos rezultatai, siekiant nustatyti, kaip turi būti koordinuojamos skirtingos funkcijos, kurios funkcijos turi (gali) būti centralizuotos ar decentralizuotos ir kokiu mastu. Atsižvelgiant į kompleksinio vertinimo rezultatus, pateikiami pasiūlymai, kaip didinti priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą.

Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklė

Ataskaitoje apžvelgiami pagrindiniai šalies žmogiškojo kapitalo elementai – įgimti ar įgyti gebėjimai, žinios, įgūdžiai, gyventojų sveikata bei žmogiškojo kapitalo formavimui ir realizavimui svarbūs kontekstiniai rodikliai. Leidinyje pateikiamos įžvalgos apie žmogiškųjų išteklių srityse pasiektą pažangą ar atotrūkį laiko perspektyvoje, rezultatai apžvelgiami tarptautiniame kontekste.

Esamų geresnio reglamentavimo priemonių, taikomų reguliuojant verslo sąlygas, veiksmingumo bei jų įgyvendinimo institucinės sistemos analizė

Atliktoje teisinės geresnio reglamentavimo bazės ir institucinės sąrangos analizėje identifikuotos problemos ir siūlomi galimi jų sprendimo būdai bei, remiantis geresnio reglamentavimo priemonių (ir geresnio reglamentavimo sistemos, kaip visumos) veiksmingumo bei įgyvendinimo institucinės sąrangos analizės rezultatais, teikiami siūlymai šių priemonių (ir geresnio reglamentavimo sistemos, kaip visumos) veiksmingumui didinti.

Lietuvos gyventojų demografinių gyvensenos rodiklių sąsajų su sveikos gyvensenos paskatų kūrimo priemonėmis analizė ir siūlymų įgyvendinančioms institucijoms dėl vykdomų ir naujų priemonių taikymo tikslingumo parengimas

Tyrime siekiama išsiaiškinti, ar visuomenės sveikatos biurų vykdomos neprioritetinės veiklos atliepia savivaldybių gyventojų poreikius, atsižvelgiant į jų demografinius ir gyvensenos rodiklius, bei kokių neprioritetinių veiklų savivaldybėse trūksta. Taip pat pateikiamos gairės, kokiais kriterijais remiantis ir kaip rekomenduojama vertinti visuomenės sveikatos biurų vykdomas veiklas, siekiant identifikuoti gerąsias praktikas.

MTEPI tarptautinio bendradarbiavimo analizės ataskaita

Ataskaitoje apibendrinami STRATA 2018–2022 metais įgyvendinto projekto „Tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapio sukūrimas“ veiklų rezultatai. Projektu siekta sukurti tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapį, kuris leistų nustatyti Lietuvos MTEPI potencialą tarptautiniame kontekste ir sustiprinti Lietuvos tyrėjų pajėgumus vykdyti aukšto lygio MTEP veiklas.

Atskirų iniciatyvų – „GovTech“ laboratorijos, „Policy Lab“ viešosios politikos inovacijų laboratorijos, „Kurk Lietuvai“ programos – visapusiško ar dalinio centralizavimo tikslingumo įvertinimas ir pasiūlymai dėl optimalios alternatyvos

Trijų iniciatyvų – „Kurk Lietuvai“ programos, „GovTech laboratorijos“ ir „Policy Lab“ – analizė rodo, kad, nors jas vienija bendras tikslas – modernizuoti viešojo sektoriaus veiklą, skatinant inovatyvių idėjų ir sprendimų kūrimą bei pritaikymą valstybėje, jų veikimo būdai skirtingi. Suformuluotos trys alternatyvos (visiško apjungimo, dalinio apjungimo ir status quo stiprinant įgyvendinimo koordinavimą) įvertintos atliekant jų naudos ir kaštų analizę.

Lietuvos mokslo tarybos veiklos veiksmingumo vertinimas

Tyrimo ataskaitoje pristatomi Lietuvos mokslo tarybos vertinimo rezultatai ir rekomendacijos dėl Lietuvos mokslo tarybos funkcijų ir valdymo, mokslo politikos formavimo, mokslo finansavimo, mokslo kokybės vertinimo bei tarptautinimo strategijos srityse.

Rekomendacijos dėl prioritetinių krypčių nustatymo (valstybės finansavimui planuoti ir papildomai skatinti priėmimą), remiantis kitų šalių patirties analize

Pateikiamos rekomendacijos, kaip turėtų būti nustatomi prioritetai valstybiniam finansavimui paskirstyti aukštojo mokslo I pakopos ir vientisųjų studijų bei pirminio profesinio mokymo srityse.

Užsienio politikos kuriamos vertės nustatymas ir jos matavimo tyrimas

Tyrime analizuojama, kaip Lietuvos užsienio reikalų ministerijos veiklos stebėsenos ir matavimo sistema padeda nustatyti ir įvertinti ministerijos vykdomos politikos kuriamą vertę. Ataskaitoje aptariama esamas užsienio reikalų ministerijos vidaus veiklų planavimo ir vertinimo modelis, taip pat pristatoma Estijos, Švedijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministerijų vidaus veiklų vertinimo atvejų analizės.

Ataskaita lietuvių kalba, anglų kalba.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) užsakymo valstybės poreikiams sistemos peržiūra

Tyrimas „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) užsakymo valstybės poreikiams sistemos peržiūra“ apima tris valstybės poreikiams atliepti skirtas MTEP priemones: Ilgalaikės institucinės MTEP programos; Nacionalinės mokslo programos; Reikminiai tyrimai. Ataskaitoje pateikta analizuotų priemonių situacijos diagnostika, identifikuotos problemos susijusios su valstybės poreikių atliepimu įgyvendinant šias priemones bei pateiktos rekomendacijos, kaip būtų galima patobulinti MTEP užsakymų valstybės poreikiams sistemą.

Lietuvos studijų ir mokymo programų sąsajų su Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateiktais profesijų pogrupiais testavimo ataskaita

Šioje ataskaitoje aprašomi Lietuvos studijų ir mokymo programų sąsajų su Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateiktais profesijų pogrupiais trečiojo testavimo rezultatai.

Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir prognozavimo sistemos atnaujinimo metodika

Ataskaitoje pateikiama Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir prognozavimo sistemos atnaujinimo metodika: modelio struktūra, modelio dedamosios, prielaidos ir parametrai.

Lietuvos ūkio transformacijos ir proveržio kryptys

Tyrimu siekiama (1) analizuojant užsienio, ES ir nacionalinius strateginius dokumentus apžvelgti ir preliminariai vertinti, kokios galėtų būti Europos žaliojo kurso įgyvendinimo kryptys Lietuvoje, (2) analizuojant aplinkos ir ekonominius veiksnius preliminariai vertinti, kuriose srityse Lietuvos ūkis gali išnaudoti Europos Žaliojo kurso teikiamas galimybes, siekiant sukurti proveržį.

Užsienio šalių praktikos įgyvendinant „Išmaniojo miesto koncepciją“ analizė, Lietuvos praktikos įvertinimas ir siūlymų Lietuvai parengimas

Tyrime analizuojamos išmaniųjų miestų užstatytos aplinkos skaitmeninio dvynio kūrimo patirtys siekiant identifikuoti pagrindinius iššūkius ir sėkmės prielaidas. Remiantis analizės rezultatais, pateikiami siūlymai Lietuvai dėl išmaniųjų miestų užstatytos aplinkos skaitmeninio dvynio sprendinio investicinių alternatyvų.

Mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklo sukūrimo Lietuvoje alternatyvos ir įgyvendinimo sėkmės prielaidos

Tyrimo ataskaitoje pateikiamos galimos mokslo patarėjų modelių alternatyvos ir išsamiau pristatomas Lietuvai siūlomas mokslo ir inovacijų pareigūnų ir jų tinklo modelis. Ataskaitoje pristatomos galimos tokių pareigūnų bei jų tinklo funkcijos, galimi tinklo sąveikų modeliai; reikalavimai galimiems kandidatams; išskiriamos sėkmės prielaidos bei pateikiami siūlymai dėl projekto įgyvendinimo etapų ir veiklų įgyvendinimo alternatyvų.

Lietuvos jaunimo psichikos sveikatos paslaugų teikimo grandinės vertinimas II etapas: į jaunimo poreikius orientuotos psichikos sveikatos paslaugų sprendimo alternatyvos

Apžvalgoje nagrinėjami jaunimo psichikos sveikatos poreikiai, susiję su paslaugų teikimu, bei iššūkiai, keliantys sunkumus šiems poreikiams atliepti mokyklos kontekste, pristatomos sprendimo alternatyvos bei rekomendacijos švietimo bendruomenės raštingumui psichikos sveikatos srityje didinti ir tarpusavio santykiams plėtoti mokyklos kontekste. Tyrime dėmesys skiriamas psichikos sveikatos prevencinėms veikloms bei paslaugų sistemai, kuri skirta 14–19 metų amžiaus moksleiviams.

Pirminė megatendencijų analizė

Ataskaitoje analizuojamos 14 didžiųjų tendencijų, mėginant apžvelgti, kurios iš jų bus aktualiausios mūsų valstybės pažangai, kokios tikėtinos šių tendencijų pasekmės trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, kokie galimi kylantys iššūkiai ir atsiveriančios galimybės Lietuvai. Ši ataskaita – vienas iš Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo pradinių dokumentų.

Sumanios specializacijos poveikio vertinimas

Vertinimas atliekamas siekiant įvertinti 2014–2020 m. prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (Sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos naudą ir poveikį. Vertinimo metu siekta išanalizuoti, koks buvo tikėtinas Sumanios specializacijos poveikis ekonomikai, kaip jis pasireiškė, kokius papildomus efektus sukėlė bei kokią įtaką programos įgyvendinimui turėjo koordinavimo procesas.

Visų transporto sektorių (kelių, oro, vandens ir geležinkelių) svarbiausių ir didžiausią poveikį ŠESD mažinimui, energijos vartojimo efektyvumui ir AEI dalies didinimui darančių priemonių efektyvumo ekonominis įvertinimas

Pažymima, jog didžiausia grėsmę klimato kaitai kelia dideli išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiai transporto sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, planuojamas įstatymų paketas, kuriame – ir priemonės, skirtos mažinti ŠESD kiekius transporto sektoriuje. Tyrime vertinama, kiek planuojamų priemonių, nukreiptų į transporto sektorių, įgyvendinimas kainuos valstybei, verslui ir piliečiams ir koks optimalus šių priemonių įgyvendinimo būdas.

Studijų krypčių grupių apžvalgos

Studijų krypčių grupių apžvalgose siekiama plačiau nagrinėti specifinėms studijų krypčių grupėms būdingas tendencijas ir rodiklius. Šiose apžvalgose pateikiama pateikiama į atitinkamai studijų krypčių grupei priklausančias studijų programas stojančiųjų, studijuojančiųjų ir studijas baigusiųjų situacija.

Gyvybės mokslų krypčių grupės apžvalga, matematikos mokslų krypčių grupės apžvalga, socialinių mokslų krypčių grupės apžvalga, verslo ir vadybos mokslų krypčių grupės apžvalga, žemės ūkio mokslų krypčių grupės apžvalga.

Biudžeto sudarymo lyčių lygybės principu Lietuvoje įdiegimo galimybių analizė

Biudžeto formavimas lyčių lygybės principu yra viena iš priemonių, kurios galėtų turėti reikšmingos įtakos lyčių lygybės padėties gerėjimui įvairiose srityse. Šią praktiką sėkmingai taiko maždaug pusė EBPO šalių. Tyrime analizuojami Švedijos, Suomijos ir Airijos lyčių lygybės principu grįsto biudžeto sudarymo modeliai ir vertinamos tokių modelių diegimo Lietuvoje galimybės.

Lietuvos viešojo valdymo skaitmeninė transformacija: politiniai ir technologiniai aspektai

Ataskaitoje nagrinėjami viešojo valdymo skaitmeninės transformacijos brandos etapai, skaitmenizacijos kuriamos galimybės ir poveikis valstybės santykio su piliečiais kaitai. Atsižvelgiant į tai, siūloma Lietuvos ateities viešojo valdymo vizija.

Lietuvos Respublikos ateities projektavimo iššūkiai. Kitų šalių ateities kūrimo ekosistemų analizė ir pradiniai siūlymai Lietuvai

Apžvalgoje nagrinėjamos kitų šalių ateities kūrimo ekosistemos ir pateikiami siūlymai, kaip ateities įžvalgų metodai gali būti panaudoti Lietuvos tvaresnės ateities kūrimui.

Profesinis mokymas Lietuvoje 2020

Apžvalgoje pateikiami profesinio mokymo stebėsenos rezultatai. Informacija sugrupuota pagal šiuos kriterijus: profesinio mokymo sėkmingumas žmogui, sėkmingumas mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu ir sėkmingumas įgyvendinant Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politiką.

Apžvalgos ataskaita lietuvių kalba, anglų kalba.

Galimybių įvertinti kultūros ir kūrybos sektoriaus ekonominę ir socialinę vertę žvalgomasis tyrimas

Žvalgomajame tyrime pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl kultūros ir kūrybos industrijų (KKI) ekonominio ir socialinio poveikio nacionaliniu lygmeniu rodiklių rinkinių tobulinimo.

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo praktikos Lietuvoje vertinimas

Ataskaitoje apibendrinami 2019–2020 m. laikotarpiu STRATA surinkti duomenys, atliktų tyrimų, analizių ir apklausų rezultatai bei sukaupta patirtis, įgalinant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistemą. Svarbią ataskaitos dalį sudaro EBPO dokumentų, susijusių su poveikio vertinimu, analizė ir kai kurių užsienio valstybių patirties apibendrinimas.

Sveikatos priežiūros specialistų prognozavimas

Ataskaitoje pateikiami Sveikatos priežiūros specialistų poreikio Lietuvoje prognozavimo modelio atnaujinimo rezultatai. Tyrimo tikslas – prognozuoti medicinos darbuotojų darbo rinkos situaciją Lietuvoje iki 2030 metų naudojant kiekybinius ir kokybinius duomenis bei gerinti medicinos studijoms skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičiaus planavimą.

Tyrimo rezultatų santrauka

Tyrimo rezultatų suvestinė

Etatų nustatymo ir paslaugų bei specialistų susiejimo tyrimo metodika

Administraciniuose registruose užfiksuotų asmenų priskyrimo nuolatinių Lietuvos gyventojų namų ūkiams algoritmas

Administraciniuose registruose užfiksuotų asmenų priskyrimo nuolatinių Lietuvos gyventojų namų ūkiams algoritmo ir metodikos tikslas – sukurti administraciniuose registruose užfiksuotų nuolatinių Lietuvos gyventojų priskyrimo namų ūkiams algoritmą.

Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklė

Žmogiškojo kapitalo būklėje apžvelgiami pagrindiniai šalies žmogiškojo kapitalo elementai – įgimti ar įgyti gebėjimai, žinios, įgūdžiai, gyventojų sveikata bei žmogiškojo kapitalo formavimui ir realizavimui svarbūs kontekstiniai rodikliai. Leidinyje identifikuojamos žmogiškojo kapitalo vystymosi tendencijos iki COVID-19 pandemijos bei galimi pandemijos padariniai daugeliui stebimų sričių. Taip pat pateikiamos įžvalgos apie žmogiškųjų išteklių srityse pasiektą pažangą ar atotrūkį nuo išsikeltų strateginių tikslų, rezultatai apžvelgiami ir tarptautiniame kontekste.

COVID-19 pamokos: atsparesnio viešojo sektoriaus link

Apžvalgoje pateikiamos įžvalgos, gautos nagrinėjant valstybinių institucijų, dirbančių užimtumo ir socialinės politikos srityse, COVID-19 pandemijos metu išmoktas pamokas, ir rekomendacijos inovatyvioms sprendimų kryptims, siekiant didinti institucijų atsparumą neapibrėžtumo sąlygoms. Apžvalgoje nagrinėjami institucijų patirti iššūkiai ir pokyčiai, tikslinės vartotojų grupės – jaunimo – poreikiai, pateikiamos ateities simuliacijos bei rekomendacijos.

Leidinyje „Startas“ – studentų sukurtų darbų pavyzdžiai.

Lietuvos jaunimo psichikos sveikatos paslaugų tiekimo grandinės diagnostika I – mokyklos kontekstas (anglų k.)

Apžvalgoje nagrinėjami psichikos sveikatos paslaugų tiekimo trukdžiai ir pateikiamos rekomendacijos intervencijoms bei naujų sprendimų įgyvendinimo kryptims jaunimo psichikos sveikatai gerinti. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas mokyklos kontekste vykdomoms prevencinėms veikloms bei paslaugų sistemai, skirtai 14–19 metų amžiaus moksleiviams, besimokantiems 9–12 klasėse (arba 1–4 gimnazijos klasėse).

Žmogiškųjų išteklių būklės (stebėsenos) tyrimo metodika

Žmogiškųjų išteklių būklės stebėsenos statistinio tyrimo metodikoje pateikiama informacija apie statistinio tyrimo organizavimą ir atlikimą, aprašomos pagrindinės vartojamos sąvokos, nurodomi naudojami klasifikatoriai, aprašomi taikomi metodai, statistinių duomenų rinkimo bei apdorojimo būdai ir statistinės informacijos pateikimas vartotojams.

Pedagogų poreikio prognozavimas

Apžvalgoje pateikiami Pedagogų poreikio Lietuvoje prognozavimo modelio atnaujinimo rezultatai. Rezultatai pateikiami pagal 3 scenarijus: pirmasis sudarytas darant prielaidas, jog iki šiol vyravusios tendencijos ir toliau išlikt aktualios. Kiti 2 scenarijai sudaryti pagal atliktos apklausos ir interviu metu su švietimo bendruomene identifikuotus veiksnius, galimai lemsiančius pedagogų paklausą ir pasiūlą iki 2025 metų.

Lietuvos inovacijų ekosistemos apžvalga

Antrojoje kasmetinėje Lietuvos inovacijų ekosistemos apžvalgoje pateikiami visų ekosistemos dedamųjų – inovacijoms reikalingų įgūdžių, naujų žinių kūrimo ir technologijų perdavimo, naujų produktų diegimo rinkoje bei valdžios sektoriaus indėlio – potencialą ir pažangą atspindintys pagrindiniai rodikliai. Pasitelkiant naujausius duomenis, leidinyje siekiama apibendrinti inovacijų ekosistemoje pasiektą pažangą ir įvykusius esminius pokyčius.

Sumanios specializacijos įgyvendinimo stebėsena. Ketvirtoji ataskaita

STRATA ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Sumanios specializacijos programos stebėsenos ataskaitą, kurioje analizuojami sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo programos rezultatai. Taip pat analizuojama Lietuvos ūkio sektorių plėtra, mokslo rezultatų sklaida bei MTEPI potencialo raiška įgyvendinant konkrečias sumanios specializacijos programos priemones.

Kaip skirtingo SES moksleiviams sukurti lygias galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą?

Šios analizės objektas – galimybių lygybė, nepriklausomai nuo kilmės šeimos socialinio-ekonominio statuso (SES), siekti kokybiško aukštojo mokslo. Galimybių siekti išsilavinimo, nepriklausomai nuo kilmės šeimos SES, lygybė – viena svarbiausių socialinio mobilumo prielaidų šalyje. Atliekant analizę siekta įvertinti skirtingo SES moksleivių galimybių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokymose atotrūkį; įvertinti akademinių ir apžvelgti finansinių ir su informacija ir požiūriu susijusių kliūčių vaidmenį formuojantis galimybių atotrūkiui; remiantis atlikta analize pateikti rekomendacijas dėl galimybių studijuoti AM atotrūkio mažinimo.

Studijų sistemos pažangos vertinimo metodika

Studijų sistemos pažangos vertinimo tikslas – sistemingai kaupti, analizuoti ir rengti informaciją apie Lietuvos studijų sistemos būklę ir jos pokyčius siekiant nustatyti ir įvertinti pasiektą pažangą, studijų sistemos kaitos tendencijas valstybės strateginių siekių atžvilgiu.  Studijų sistemos pažangos vertinimo metodika nustato studijų sistemos pažangos vertinimo paskirtį, objektą, tikslus ir uždavinius, principus, organizavimą ir eigą, rezultatų panaudojimą, rodiklius.

Aukštųjų mokyklų veiklos pažangos stebėsenos ir vertinimo metodikos

Aukštųjų mokyklų veiklos pažangos vertinimo metodika

Aukštųjų mokyklų veiklos pažangos vertinimo tikslas – remiantis aukštųjų mokyklų veiklos stebėsenos rezultatais identifikuoti ir įvertinti aukštųjų mokyklų (ne)daromą pažangą valstybei strategiškai svarbiose srityse. Informacija gali būti naudojama: identifikuoti ir įvertinti aukštosios mokyklos (ne)daromą pažangą valstybės lygmeniu strategiškai svarbiose srityse, formuoti rekomendacijas dėl aukštųjų mokyklų veiklos pažangos didinimo, inicijuoti reikalingus sisteminius aukštųjų mokyklų pokyčius.

Aukštųjų mokyklų veiklos pažangos stebėsenos metodika

Aukštųjų mokyklų veiklos pažangos stebėsena – tai besitęsiantis aukštųjų mokyklų veiklos
duomenų rinkimo ir jų analizės procesas, kurio metu stebima aukštųjų mokyklų veikla bei jos pažanga, lyginami bei analizuojami jos pokyčiai, nustatomos aukštųjų mokyklų veiklos tendencijos, identifikuojamos stipriosios ir probleminės aukštųjų mokyklų sritys.

Tyrėjų darbo sąlygos Lietuvos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose

Apklausoje nagrinėti tyrėjų darbo laiko pasiskirstymo, dalyvavimo mokslinių tyrimų finansavimo programose, vadybiniai, darbo–laisvalaikio pusiausvyros bei požiūrio į tyrėjo karjeros patrauklumą Lietuvoje klausimai. Apklausti 793 tyrėjai, vykdantys MTEP veiklą Lietuvos universitetuose ir institutuose. Ataskaitoje pateikiami bendri rezultatų pasiskirstymai, taip pat rezultatai pagal mokslo sritis, pareigas, lytį, institucijose tipą.

Atviri tyrimo duomenys, klausimynas, metodika

Mokslo būklės apžvalga

Apžvalgoje nagrinėjama Lietuvos mokslo sistemos būklė, analizuojant duomenis apie tyrimų personalą (tyrėjus ir doktorantus), MTEP finansavimą, infrastruktūrą, tyrėjų atlyginimus, mobilumą, mokslinę veiklą ir jos rezultatus (tarptautinius projektus, bendradarbiavimą su verslu ir mokslines publikacijas). Visais atvejais, kai yra atitinkamų duomenų, apžvalgoje aprėpiamas 2010–2019 m. laikotarpis.

Lietuvos MTEP tarptautiškumo krypčių nustatymo metodika

Šioje metodikoje pateikiama MTEP veiklos tarptautiškumo nustatymo sistema, padėsianti pasiekti nuoseklesnio ir kryptingesnio Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo moksle. Metodika siekiama prisidėti prie strategiško tarptautinio bendradarbiavimo galimybių panaudojimo didinant šalies MTEP konkurencingumą, stiprinant šalies tyrėjų kompetencijas bei ugdant naujus tyrėjus.

Ekonomikos pulsas. Lapkričio mėn. apžvalga

Apžvalgoje pateikiamas lapkričio mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.

Ekonomikos skatinimo planas. Lapričio mėn. apžvalga

Apžvalgoje pateikiama 2020 m. lapkričio mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.

COVID-19 socialinių ir ekonominių padarinių Baltijos valstybėje lyginamoji apžvalga

Ataskaitoje analizuojamas pandemijos poveikis pagrindiniams ekonominiams rodikliams bei galimas ilgalaikis poveikis, nagrinėjamos krizės akivaizdoje atsiveriančios pažangos galimybės bei aptariamas galimas Baltijos šalių bendradarbiavimas įveikiant krizę. Tyrimas parengtas bendradarbiaujant su Estijos Parlamento Įžvalgų centru ir Latvijos universiteto idėjų kalve „LV PEAK“.

Ekonomikos pulsas. Spalio mėn. apžvalga

Apžvalgoje pateikiamas spalio mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.

Ekonomikos skatinimo planas. Spalio mėn. apžvalga

Apžvalgoje pateikiama 2020 m. spalio mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.

Ekonomikos pulsas. Rugsėjo mėn. apžvalga

Apžvalgoje pateikiamas rugsėjo mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.

Ekonomikos skatinimo planas. Rugsėjo mėn. apžvalga

Apžvalgoje pateikiama 2020 m. rugsėjo mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.

Inovatyvių įmonių identifikavimas pasitelkiant dirbtinį intelektą (techninė ataskaita, anglų k.)

Ataskaitoje pristatoma tyrimo, kuriuo buvo siekta identifikuoti inovatyvias įmones, eiga. Įmonių identifikavimui buvo pasitelktas dirbtinio intelekto modelis – gilieji neuronų tinklai. Ataskaitoje detaliai aprašomi techniniai sprendimai, kurie buvo naudojami kuriant neuronų tinklų modeli ir rezultatų validavimas su Lietuvos statistikos departamento vykdytų apklausų rezultatais.

Mokymasis visą gyvenimą: įpročiai, patrauklumas, barjerai ir naudos suvokimas

Sutariama, kad mokymasis visą gyvenimą (toliau – MVG) yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių visuomenei prisitaikyti prie vykstančių technologijų, aplinkos ir demografinių pokyčių. Siekiant atskleisti gyventojų požiūrį į MVG, visapusiškai apibūdinti jų mokymosi patirtį ir įvertinti atvirumą mokymuisi, 2019 metų pabaigoje – 2020 m. pradžioje STRATA atliko reprezentatyvią 15-75 metų Lietuvos gyventojų apklausą.

Atviri apklausos duomenys

Tyrimo trumpraštis

Ekonomikos skatinimo planas. Rugpjūčio mėn. apžvalga

Apžvalgoje pateikiama 2020 m. rugpjūčio mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.

Ekonomikos pulsas. Rugpjūčio mėn. apžvalga

Apžvalgoje pateikiamas rugpjūčio mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.

Senstanti Lietuvos visuomenė

Leidinyje yra nagrinėjama šalies visuomenės struktūra ir jos kaitos tendencijos, vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė, socialinis ir ekonominis aktyvumas, integracija darbo rinkoje, kompetencijos bei dalyvavimas švietime. Analizuojama ir kontekstinė informacija: Lietuvos teisinės bazės ir strateginių dokumentų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, turinys.

Lietuvos studijų būklė

Lietuvos studijų būklės apžvalgos tikslas – skaitytojui patogiu formatu glaustai ir koncentruotai apžvelgti naujausią informaciją, atspindinčią 2019 m. Lietuvos studijų būklę ir pokyčius 2015–2019 m. aukštojo mokslo finansavimo, žmogiškųjų išteklių, studijų prieinamumo, tarptautiškumo srityse. Ši apžvalga kartu su lygiagrečiai leidžiamomis mokslo ir inovacijų ekosistemų apžvalgomis keičia iki šiol leistą Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Leidinys, kaip susistemintos informacijos šaltinis, skirtas Lietuvos studijų politikos formuotojams ir įgyvendintojams, kitoms suinteresuotosioms šalims.

Ekonomikos skatinimo planas. Liepos mėn. apžvalga

Apžvalgoje pateikiama 2020 m. liepos mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.

Ekonomikos pulsas. Liepos mėn. apžvalga

Apžvalgoje pateikiamas liepos mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.

Švietimo pasiūlos analizės, planavimo ir vertinimo metodika

Švietimo pasiūlos analizės, planavimo iršvietimo pasiūlos analizės, planavimo irvertinimo metodikoje pateikiami siūlymai dėl valstybės finansuojamų mokymo ir studijų vietų profesinėseir aukštosiose mokyklose planavimo ir įgyvendinimo gerinimo.

Ekonomikos skatinimo planas. Birželio mėn. apžvalga

Apžvalgoje pateikiama 2020 m. birželio mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.

Ekonomikos pulsas. Birželio mėn. apžvalga

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengtoje apžvalgoje pateikiamas birželio mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjami: gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga. Apžvalgai parengti naudoti 2020 metų birželio arba naujausi prieinami duomenys bei pateikiamas palyginimas su 2019 ir ankstesniais metais.

Ekonomikos pulsas. Gegužės mėn. apžvalga

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengtoje apžvalgoje pateikiamas gegužės mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga. Apžvalgai parengti naudoti 2020 metų gegužės arba naujausi prieinami duomenys bei pateikiamas palyginimas su 2019 ir ankstesniais metais. Apžvalgoje naudojami COVID-19 ekonomikos stebėsenai gaunami duomenys iš 11 duomenų tiekėjų (informacinių sistemų ir registrų) bei kiti išoriniai, vieši duomenų ir informacijos šaltiniai.

Ateities ekonomikos DNR plano pirminė analizė

Šios ataskaitos tikslas yra įvertinti koks yra galimas Ateities ekonomikos DNR plano poveikis ekonomikai vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu bei koks yra naujai ir papildomai siūlomų investicijų (1,8 mlrd. Eur) tinkamumas pagal esamos informacijos prieinamumą atliekamos analizės metu.

Dirbtinio intelekto taikymo galimybės ir sąlygos COVID-19 iššūkiams spręsti

Galimybių studijoje trumpai aprašomi DI sprendimai, kurie galėtų būti diegiami sprendžiant
pandemijos sukeltą situaciją ir trikdžiai, kylantys dėl esamo reglamentavimo, su kuriais susiduria DI sprendimų vystytojai (privataus sektoriaus). Informacija parengta referuojant kitų šalių taikomas priemones ir ekspertų įžvalgas. Trumpoji politikos galimybių studija (angl. policy brief) yra skirta krizės valdymo struktūroms.

Universitetas, kolegija ar profesinio mokymo įstaiga? Požiūris, patrauklumas, pasirinkimas

Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2020

Analitinėje apžvalgoje nagrinėjamas Lietuvos žmogiškasis kapitalas, analizuojant 2019 m. ir senesnius gyventojų gebėjimų ugdymo, įgytų ir įgimtų gebėjimų panaudojimo darbo rinkoje ir gyventojų sveikatos būklės duomenis. Pateikiamos įžvalgos apie šiose srityse pasiektą pažangą ar atotrūkį nuo išsikeltų strateginių tikslų, rezultatai apžvelgiami ir tarptautiniame kontekste.

Švietimo pasiūlos prognozavimo tyrimo ataskaita

Tyrimo tikslas yra įvertinti ir prognozuoti sėkmingai baigusių ar nutraukusių Lietuvos formaliojo švietimo programas asmenų pasiūlą darbo rinkai. Ataskaitoje pateikiami istoriniai įsidarbinusių (mokslų baigimo metu bei 6 ir 12 mėn. po mokslų baigimo) asmenų skaičiai bei vidutinio laikotarpio prognozė. Analizė atlikta tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus (ISCED) lygmenų pjūviais: (1) mokinių bei studentų skaičius bei vidutinio periodo prognozė, (2) įsiliejusių į darbo rinką abiturientų ir absolventų skaičius bei vidutinio periodo prognozė, (3) vidutinės įsiliejusių į darbo rinką abiturientų ir absolventų pajamos. Papildomai ISCED 1, 2, 3 ir 4 lygmenims yra pateikta analizė pagal Lietuvos savivaldybes. Tyrimo metodika.

Profesinio mokymo būklės apžvalga

Apžvalgoje pateikiama informacija apie profesinio mokymo būklę 2019 m. Analizė atlikta pagal šiuos kriterijus: profesinio mokymo sėkmingumas žmogui, sėkmingumas mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu ir sėkmingumas įgyvendinant Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politiką.

Skaityti apžvalgą (lietuvių kalba).

Skaityti apžvalgą (anglų kalba).

Lietuvos inovacijų ekosistemos apžvalga

STRATA numato kiekvienais metais parengti Lietuvos inovacijų ekosistemos apžvalgą. Šios apžvalgos tikslas yra glaustai aptarti per metus įvykusius pokyčius ir stebėti pasiektą pažangą. Pirmojoje inovacijų ekosistemos apžvalgoje aptariami  visų  trijų  ekosistemos  dedamųjų  –  inovacijoms reikalingų įgūdžių, naujų žinių kūrimo ir technologijų perdavimo  bei  naujų  produktų  diegimo  rinkoje –  pagrindiniai potencialą  ir  pažangą  atspindintys  rodikliai.

Apžvalgos ataskaita lietuvių kalba, anglų kalba.

Studijų krypčių grupių apžvalgos

Studijų krypčių grupių apžvalgose siekiama plačiau nagrinėti specifinėms studijų krypčių grupėms būdingas tendencijas ir rodiklius. Šiose apžvalgose pateikiama informacija apie grupės studentų skaičiaus ir studijų programų skaičiaus pokyčius, vidutinius stojimo balus bei absolventų įsidarbinimo rodiklius – vidutines pajamas ir dažniausias profesijas.

Parsisiųsti: gyvybės mokslų krypčių grupės apžvalga, socialinių mokslų krypčių grupės apžvalga, verslo ir vadybos mokslų krypčių grupės apžvalga, žemės ūkio mokslų krypčių grupės apžvalga.

Užsieniečiai absolventai 2014–2019 m.

2014–2019 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusių užsieniečių skaičius sparčiai augo, drauge didėjo ir užsieniečių absolventų skaičius. Vis dėlto, potencialią užsienio studentų naudą kol kas riboja ne tik santykinai retas pasilikimas šalies darbo rinkoje po studijų, tačiau ir dažnas studijų nutraukimas pačioje jų pradžioje.

Mokytojų darbo užmokesčio apžvalga

Apžvalgos tikslas – nustatyti faktinius Lietuvos bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo įstaigose dirbančių mokytojų darbo užmokesčio pokyčius, įgyvendinus mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos pertvarką 2018–2019 metais. Apžvalga atliekama kaip tęstinis darbas, papildantis 2018 m. lapkričio 13 d. atliktą „Pirminę etatinio apmokėjimo poveikio apžvalgą“. Darbo užmokesčio pokyčiai analizuojami skirtingais pjūviais: pagal mokytojų amžiaus grupes, mokslo metus, mokyklos savivaldybę, mokyklos vietovės tipą (miestas, kaimas), mokomus dalykus, mokomų dalykų klases, mokytojų darbo krūvį.

Užsienio kapitalo, inovatyvių ir eksportuojančių įmonių žmogiškieji ištekliai

Analitinėje apžvalgoje nagrinėjami Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo, eksportuojančių ir inovatyvių įmonių žmogiškieji ištekliai ir darbo vietų kokybė. Naudojant valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, apžvelgiama darbuotojų struktūra, pajamos, darbuotojų kaita ir kiti aspektai.

Tikslingumo perduoti atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas savivaldybėms analizė

LRV kanclerio pavedimu buvo atlikta analizė, skirta įvertinti tikslingumą perduoti savivaldybėms atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos atliekamas funkcijas, siekiant didinti jų įgyvendinimo efektyvumą. Apžvelgtos NŽT ir savivaldybių atliekamos žemėtvarkos ir žemės administravimo funkcijos bei geroji užsienio praktika šioje srityje, analizės pagrindu pateikti siūlymai šių funkcijų įgyvendinimo efektyvumui didinti.

Skaityti ataskaitą.

Skaityti ataskaitą su priedais.

Skaityti projekto idėjos aprašą.

Sumanios specializacijos įgyvendinimo stebėsena. Trečioji ataskaita

STRATA ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Sumanios specializacijos programos stebėsenos ataskaitą, kurioje analizuojami sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo programos rezultatai. Taip pat analizuojama Lietuvos ūkio sektorių plėtra, mokslo rezultatų sklaida bei MTEPI potencialo raiška įgyvendinant konkrečias sumanios specializacijos programos priemones.

Skaityti  ataskaitą.

Lietuvos MTEPI infrastruktūros plėtros gairės

Lietuvos MTEPI infrastruktūrų plėtros gairių ataskaitoje pateikiama Lietuvos MTEPI infrastruktūrų politikos apžvalga, investicijų į MTEPI infrastruktūras apžvalga, užsienio šalių gerosios infrastruktūrų politikos praktikos. Ataskaitoje taip pat pateikiami akademinės bendruomenės ir suinteresuotų šalių apklausos ir diskusijų rezultatai.

Skaityti ataskaitą.

Inovacijų skleidimo trukdžių analizė (apimanti skaitmeninimą)

Pasirengimas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investiciniam laikotarpiui reikalauja geriau suprasti inovacijų sklaidos iššūkius. Šioje analizėje apibendrinami 2017–2019 m. atlikti inovacijų srities tyrimai, vertinimai, pateiktos pastabos ir rekomendacijos, kurių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie valstybės inovatyvumo didinimo.

Skaityti analizę.

Sumani specializacija Lietuvoje: nuo 2014-2020 m. prie 2021-2027 m.

Apžvalgoje aptariama sukaupta 2014–2020 m. laikotarpio Lietuvos Sumanios specializacijos strategijos (S3) valdymo patirtis, pasiekti rezultatai ir Lietuvos startinės pozicijos prieš pradedant įgyvendinti 2021–2027 m. laikotarpio Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos politikos 1 strateginį tikslą „Pažangesnė Europa: Inovatyvi ir sumani pramonės transformacija“. Šis tikslas skirtas inovacijoms, skaitmeninimui, ekonomikos pertvarkai ir smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti. Atkreipiamas dėmesys į naujas šio tikslo charakteristikas: skaitmeninimas ir gebėjimai, reikalingi sumaniai specializacijai, pramonės transformacijai ir verslumui skatinti. Apžvelgiamas Lietuvos pasirengimas užtikrinti veiksmingą S3 valdymą – privalomą sąlygą pasinaudoti ES parama.

Skaityti  apžvalgą.  

Medicinos darbuotojų poreikio prognozavimo modelis

Sukurtas modelis apima Lietuvoje parengiamų ir dirbančių sveikatos specialistų pasiūlos ir paklausos analizę ir prognozavimą iki 2028 metų. Modelio tikslas yra prognozuoti medicinos darbuotojų (sveikatos specialistų) darbo rinkos situaciją Lietuvoje iki 2028 metų ir gerinti medicinos studijoms skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičiaus planavimą.

Autoriai: Gintautas Jakštas, Beatričė Leiputė, Giedrius Padvilikis, Dalius Požėla.

Skaityti metodologiją.
Skaityti tiriamąją dalį.
Skaityti rezultatus ir išvadas.
Žiūrėti modelį.

„Šešėlio“ mažinimo priemonių pasiūlymai dėl veiklos sričių, kuriose daugiau nei 50 proc. įmonių moka mažesnius negu MMA vidutinius atlyginimus

Remiantis 2018 m. gegužės – 2019 m. vasario mėn. Sodros duomenimis identifikuotos veiklos sritys, kuriose daugiau nei pusė įmonių Lietuvoje mokėjo mažesnius už MMA vidutinius atlyginimus. Gerosios užsienio praktikos apžvalgoje susistemintai pateikiamos kiekvienam sektoriui būdingos „šešėlinio“ darbo priežastys bei ES šalyse taikomos kovos su juo priemonės.

Skaityti ataskaitą. 

Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje. Kryptis – ateities darbo rinka

Žmogiškojo kapitalo apžvalgoje yra nagrinėjama Lietuvos gyventojų situacija šalies darbo rinkoje. Apžvalgos autoriai, pasitelkdami valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, apžvelgia Lietuvos gyventojų užimtumą, pajamų pasiskirstymą pagal sektorius, užimamas profesijas ir kitus aktualius pjūvius. Šioje apžvalgoje detaliau nagrinėjama gyventojų grupių – užimtųjų, besimokančių ir studijuojančių, pensinio amžiaus gyventojų bei Lietuvoje dirbančių užsieniečių – padėtis darbo rinkoje. Atlikta didelės apimties (163,5 tūkst.) darbo skelbimų analizė leidžia detaliau nagrinėti gebėjimus, kurių pageidauja naujų darbuotojų ieškantys darbdaviai. Taip pat apžvalgoje pateikiamos samdomų darbuotojų pakeitimo ir plėtros paklausos prognozės 2018–2022 m.

Skaityti apžvalgą.

Skaityti apžvalgos santrauką.

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje

Palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo metu užsienio ekspertai lankėsi Lietuvos mokslo ir studijų institucijose ir atliko kokybinį mokslinės veiklos vertinimą. Per 60 užsienio šalių mokslininkų vertino 30 institucijų (14 valstybinių universitetų, tris nevalstybinius universitetus, 13 mokslinių tyrimų institutų) vykdomos MTEP veiklos kokybę, ekonominį ir socialinį poveikį bei perspektyvumą. Tyrimo ataskaitų santraukoje pateikiami pagrindiniai vertinimo rezultatai bei rekomendacijos MTEP sistemos tobulinimui.

Tyrimo rezultatai.

Mokslo daktarų karjera Lietuvoje: užimtumas, pajamos ir veiklos sektorius

Apžvalgoje susisteminta informacija,atspindinti Lietuvoje studijas baigusių III-iosios pakopos absolventų užimtumą ir pajamas po studijų baigimo. Pristatoma kontekstinė informacija apie mokslo (meno) daktarų, studijas baigusių 2012–2017 m., populiaciją. Užimtumo ir pajamų rodikliai vertinti praėjus 1–6 metams nuo mokslo (meno) daktaro laipsnio įgijimo. Detaliai analizuojami absolventai, karjerą tęsiantys mokslo ir studijų institucijose Lietuvoje.

Tyrimo rezultatai.

Pokyčiai po išorinio vertinimo Lietuvos aukštosiose mokyklose 2010-2017 m.

Tyrimo ataskaitose nagrinėjami apibendrinti interviu su Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovais apie išorinį studijų kokybės užtikrinimą rezultatai: apžvelgiami pokyčiai, vykę Lietuvos aukštosiose mokyklose po išorinio studijų programų ir aukštųjų mokyklų vertinimo 2010–2017 m., aptariami aukštųjų mokyklų atstovų pasiūlymai ir ekspertų nuomonė dėl išorinio kokybės užtikrinimo tobulinimo, palyginami Lietuvos ir tarptautiniai išorinio kokybės užtikrinimo iššūkiai ir tendencijos.

Tyrimo apibendrinimas (interviu ataskaita)

Teminės ataskaitos:
Kokia aukštosios mokyklos patirtis dalyvaujant išorinio kokybės užtikrinimo sistemoje?
Kaip aukštosiose mokyklose panaudojami išorinio vertinimo rezultatai?
Kaip išorinis vertinimas paveikė aukštąsias mokyklas?
Kaip išorinis vertinimas integruojamas į vidinę kokybės užtikrinimo sistemą?

Dėstytojų ir tyrėjų vidutiniai atlyginimai 2018 m.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras atliko Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų 2018 m. darbo užmokesčio tyrimą, kuriame nagrinėjamas vidutinis darbo užmokestis skirtingo tipo mokslo ir studijų institucijose, pagal pareigybes ir etato dalis. Lyginant Palyginti su 2017 m., 2018 m. stebimas visų pareigybių vidutinių atlyginimų augimas. Analizės duomenų šaltinis ŠVIS registro duomenys.

Tyrimo rezultatai. 

Palyginamojo MTEP vertinimo rezultatai

Palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo metu užsienio ekspertai lankėsi Lietuvos mokslo ir studijų institucijose ir atliko kokybinį mokslinės veiklos vertinimą. Per 60 užsienio šalių mokslininkų vertino 30 institucijų (14 valstybinių universitetų, tris nevalstybinius universitetus, 13 mokslinių tyrimų institutų) vykdomos MTEP veiklos kokybę, ekonominį ir socialinį poveikį bei perspektyvumą.

Vertinimo rezultatai.

Profesinio mokymo būklės apžvalga

Apžvalgoje pateikiama susisteminta informacija, atspindinti Lietuvos profesinio mokymo būklę 2018 metais. Apžvelgiamas demografinis, socialinis bei ekonominis profesinio mokymo kontekstas. Pristatomi pokyčiai profesinio mokymo politikoje, aptariami finansavimo, mokytojų rengimo, profesinio mokymo prieinamumo, kokybės, rezultatų ir profesinio orientavimo aspektai. Apžvalgoje pateikiama gyventojų ir darbdavių nuomonė apie profesinį mokymą remiantis tyrimų (tarptautinio ir nacionalinio) rezultatais.

Skaityti būklės apžvalgą.
Skaityti apžvalgos santrauką.

Pedagogų poreikio prognozavimas

2017–2018 m. vykdyto pedagogų poreikio prognozavimo tyrimo tikslas – sukurti ir išbandyti pedagogų paklausos ir pasiūlos prognozavimo modelį bei pateikti rekomendacijas siekiant gerinti balansą tarp pedagogų paklausos ir pasiūlos ar kitoms viešosios politikos priemonėms formuoti bei tobulinti. Tyrimo įgyvendinimo metu įvyko daugiau nei 3 vizitai, susitikimai, konsultacijos  su suinteresuotomis šalimis.

Skaityti projekto ataskaitą (anglų k.)
Skaityti projekto ataskaitos santrauką (anglų k.)

Visa tyrimo medžiaga spausti čia.

Valstybinių laboratorijų analogiškų tyrimų analizės ataskaita

Valstybinių laboratorijų analogiškų tyrimų analizės tikslas yra atlikti Lietuvoje veikiančių valstybinių laboratorijų analizę, identifikuoti laboratorijas, teikiančias analogiškas paslaugas arba analogiškas rinkoje teikiamoms paslaugoms, ir pateikti Vyriausybės kanceliarijai argumentuotus pasiūlymus dėl laboratorijų tinklo galimo optimizavimo. Tyrime analizuojama valstybės biudžetinių įstaigų ar jų padalinių (bandymų ir kalibravimo laboratorijų), išskyrus valstybinius mokslinių tyrimų institutus, (toliau – valstybinių laboratorijų) vykdomi valstybiniai tyrimai.

Skaityti tyrimo ataskaitą.

Pirminė etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemos apžvalga

Apžvalgos tikslas – naudojant administracinius duomenis įvertinti po 2018 metais įvestos mokytojų etatinio apmokėjimo tvarkos pokyčius mokytojų atlyginimuose ir etato dydžiuose. Apžvalgoje analizuojami Lietuvos bendrojo ugdymo (pradinio ir vidurinio ugdymo) mokytojų užimtumo (darbo valandos pagal valandų rūšį, etato dydis) ir darbo apmokėjimo (atlyginimas 2016–2018 m. rugsėjo mėn., atlyginimo pokytis) duomenys. Analizuojami mokytojų atlyginimai pateikiami skirtingais pjūviais: pagal mokytojų amžiaus grupes, mokslo metus, mokyklos savivaldybę, mokyklos vietovės tipą (miestas, kaimas).

Skaityti pirminę apžvalgą.

Sumanios specializacijos įgyvendinimo pažangos vertinimas

Praėjus 2 metams nuo sumanios specializacijos įgyvendinimo pradžios atliekamas tarpinis sumanios specializacijos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos vertinimas. Tarpinio vertinimo metu siekiama nustatyti ar strategijos prioritetai efektyviai įgyvendinami ir tinkami plėtoti toliau. Ataskaita susideda iš 4 dalių: makroekonominės analizės, bendrojo programos ir jos priemonių rinkinio vertinimo, programos prioritetų tinkamumo (potencialo vertinimo) ir rezultatyvumo analizės.

Skaityti vertinimo ataskaitą.
Skaityti tyrimo santrauką.

ID kortelės statybų sektoriuje: užsienio ir Lietuvos praktikos apžvalga, vertinimas ir pasiūlymai

Dokumente pristatoma ID kortelių statybų sektoriuje priemonė, nagrinėjami priemonės veiklos mechanizmai kortelę taikančiose Europos šalyse, lyginama priemonės apimtis, privalomumas ir reguliavimą užtikrinančios institucijos. Ataskaitoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas bendradarbiavimo tarp statybų sektoriaus atstovų ir valdžios institucijų procedūroms legalaus įdarbinimo, teisingos darbo apskaitos, darbo saugos ir sveikatos klausimais. Remiantis užsienio šalių praktika, Europos Komisijos rekomendacijomis ir Lietuvos kontekstu pateikiami siūlymai dėl tolimesnio ID kortelių statybų sektoriuje priemonės vystymo Lietuvoje.

Skaityti analizę.

Aukštojo mokslo prieinamumas: ar skirtingo SES vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą?

Ši analizė yra skirta aukštojo mokslo prieinamumo temai. Tyrimo rezultatai atskleidžia moksleivių pasiekimų viduriniame ugdyme bei stojimo į aukštąsias mokyklas skirtumus ir įsitvirtinimą darbo rinkoje. Pagrindinis šio tyrimo klausimas – ar skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą?

Skaityti tyrimo ataskaitą.
Skaityti tyrimo santrauką.

Pedagogikos absolventų integracijos darbo rinkoje apžvalga

Apžvalgos tikslas – palyginti įsidarbinimo ir pajamų rodiklius tarp pedagogikos krypties absolventų įsidarbinusių pedagogais bendrojo ir/ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir tarp absolventų įsidarbinusių kitose pareigybėse, institucijose, veiklos sektoriuose. Siekiama nustatyti kokie veiksniai gali turėti įtakos pedagogikos krypties absolventų pasirinkimui dirbti/nedirbti bendrojo ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Apžvalgos ataskaitoje pateikiami 2015 metų pedagogikos studijų krypties absolventų įsidarbinimo 6 mėn. ir 12 mėn. po studijų baigimo rodikliai.

Skaityti apžvalgą.

Lietuvos mokslo žurnalų, indeksuotų CA Web of Science, tarptautiškumo tyrimas

Lietuvos mokslo leidinių tyrimas atliktas siekiant tarptautiškumo aspektu išnagrinėti Lietuvos mokslo leidinius, indeksuotus WoS duomenų bazėje. Tyrimas apima citavimo rodiklių (normalizuoto citavimo rodiklio, žurnalo įtakos bei 5 metų žurnalo įtakos rodiklius) bei darbų išnašų analizę.

Skaityti tyrimo ataskaitą.

Paskatos naujam verslui neveikti „šešėlyje“: priemonių apžvalga, vertinimas ir pasiūlymai

Dokumente pristatomos į LR Vyriausybės struktūrinę reformą įtrauktos dvi „šešėlinės“ ekonomikos mažinimo paskatų priemonės ir viena svarstoma į reformą įtraukti paskata, atliekamas šių priemonių vertinimas, atsižvelgiant į tai, kokį poveikį priemonės turėjo „šešėlio“ mažinimui jas taikiusiose šalyse. Analizėje taip pat nagrinėjamas Lietuvos apmokestinamųjų pajamų sumažinimo priemonių, socialinių nedarbo išmokų ir savarankiško užimtumo rėmimo priemonių kontekstas, vertinamas galimas siūlomų priemonių poveikis ir pateikiami siūlymai dėl nagrinėjamų priemonių tobulinimo ir naujų priemonių įvedimo.

Skaityti analizę.

Mokslo ir technologijų parkų 2016–2017 m. veiklos vertinimo ataskaita

Ataskaitoje apžvelgiama Lietuvos mokslo ir technologijų parkų (MTP) veikla, siekiant visapusiškai išnagrinėti septynių Lietuvos MTP duomenis ir aktualizuoti MTP problematiką bei galimas veiklos tobulinimo kryptis. Veiklos vertinime buvo nagrinėjami 7 MTP veiklos modeliai Lietuvos inovacijų ekosistemos kontekste.

Skaityti tyrimo ataskaitą.
Skaityti tyrimo santrauką.

Būklė 2018: Lietuvos studijos, mokslas ir inovacijos

Apžvalgoje išskiriami pagrindiniai iššūkiai ir tendencijos Lietuvos studijose, moksle ir inovacijose bei pateikiamos rekomendacijos šių sričių gerinimui. Teminė apžvalgos dalis yra skirta aukštojo mokslo prieinamumo temai. Šioje dalyje pristatomas tyrimas apie moksleivių pasiekimų viduriniame ugdyme bei stojimo į aukštąsias mokyklas skirtumus ir įsitvirtinimą darbo rinkoje. Pagrindinis šio tyrimo klausimas – ar skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą?

Skaityti studijų, mokslo ir inovacijų būklės apžvalgą.

Pasirengimas magistrantūros studijoms ir motyvacijos studijuoti problematika

2017 metais Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko mokslo sistemos suinteresuotųjų šalių apklausą, skirtą visų trijų aukštojo mokslo studijų pakopų pasirengimo studijoms analizei. Šiame leidinyje pagrindinis dėmesys skiriamas pasirengimo magistrantūros studijoms ir motyvacijos studijuoti analizei. Antroje dalyje pagrindinis dėmesys skiriamas studijuojančiųjų motyvacijos ir ją lemiančių veiksnių analizei.

Skaityti tyrimo ataskaitą.

Žmogiškųjų išteklių būklės ataskaita 2018

Apžvalgoje pirmą kartą nagrinėjami Lietuvos žmogiškieji ištekliai naudojant valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis. Apžvelgiama bendra žmogiškųjų išteklių situacija, gyventojų užimtumas, pajamų pasiskirstymas ir kiti aspektai, taip pat apskričių ir savivaldybių specifika, pateikiama informacija apie specialistų integraciją į darbo rinką. Teminėje dalyje Lietuvos piliečių migracija nagrinėjama detaliau. Aptariama emigravusių ir grįžusių emigrantų charakteristikos bei srautai, taip pat vidinės migracijos aspektai.

Skaityti žmogiškųjų išteklių būklės apžvalgą.
Skaityti apžvalgos santrauką.

Specialistų paklausos prognozė dėl priėmimo į profesinį mokymą

Specialistų paklausos prognozė dėl priėmimo į profesinį mokymą įvertina 2018–2022 m. samdomų darbuotojų paklausą pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK) ir ekonominės veiklos rūšis (EVRK). Prognozę sudaro pakeitimo paklausos (tikimybiškai įvertinama, kokią dalį darbuotojų reikėtų pakeisti dėl tikėtino išėjimo į pensiją, mirtingumo ir emigracijos) ir plėtros paklausos (įvertinama, kokia dalimi ekonominės veiklos sektoriai augs arba trauksis dėl prognozuojamo plėtros dydžio) reikšmės. Prognozės rezultatai yra pateikiami LR Švietimo ir mokslo ministerijai ir panaudojami formuojant priėmimo vietas į profesines mokyklas.

Samdomų darbuotojų paklausos prognozavimo metodika.

Pasirengimas aukštojo mokslo studijoms

Nepakankamas studentų pasirengimas bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijoms, kaip vienas iš studijų kokybę lemiančių veiksnių, dažnai aptariama tema tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp aukštojo mokslo politikos sprendimų priėmėjų ir ekspertų. Siekiant apibūdinti esamą situaciją nagrinėjama kaip savo pasirengimą studijoms vertina patys baigiamųjų klasių moksleiviai, studentai, ką apie tai mano mokytojai bei dėstytojai.

Skaityti pasirengimo I pakopos, II pakopos, III pakopos studijoms tyrimą.
Skaityti tyrimo santrauką.

Sumanios specializacijos įgyvendinimo stebėsena. Antroji ataskaita

MOSTA ir Ūkio ministerija parengė antrąją Sumanios specializacijos programos stebėsenos ataskaitą, kurioje analizuojami pirmieji sumanios specializacijos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos rezultatai. Taip pat analizuojama Lietuvos ūkio sektorių plėtra, konkurencingumas, mokslo rezultatų sklaida, MTEPI infrastruktūros plėtra bei MTEPI potencialo raiška įgyvendinant konkrečias sumanios specializacijos programos priemones.

Skaityti tyrimo ataskaitą.

IRT specialistai Lietuvoje: padėtis darbo rinkoje ir darbdavių poreikiai

IRT specialistų pasiūlos, jų padėties darbo rinkoje bei sektoriaus įmonių žmogiškųjų išteklių poreikio tyrimą inicijavo ir atliko IRT bendrovių asociacija „Infobalt“, tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų̨ stebėsenos ir analizės centru (MOSTA). Tyrime dalyvavo 159 Lietuvos IRT sektoriaus įmonės, kuriose dirba beveik 7000 darbuotojų, iš kurių apie 70 proc. yra IRT srities specialistai. Tyrimo rėmėjai: „Google“, „Ruptela“, „Oracle“, „Baltic Amadeus“.

Skaityti tyrimo ataskaitą.
Skaityti ataskaitos santrauką.

EUROSTUDENT VI (2016-2018)

Tyrimo rezultatai

Pagrindinis EUROSTUDENT projekto tikslas yra sugretinti palyginamus duomenis apie Europos aukštojo mokslo socialinę dimensiją skirtingose Europos šalyse. EUROSTUDENT padeda suprasti nacionalinių aukštojo mokslo sistemų stiprybes, silpnybes arba išskirtinius bruožus bei įvertinti savo nacionalines aukštojo mokslo sistemas naujoje šviesoje.

Skaityti tyrimo  ataskaitą (anglų k.)

Tematinė ataskaita | Dirbantys studentai Europoje

Tematinėje atskaitoje pateikiama išsami informacija apie studentus, kurie derina studijas ir apmokamą darbą. Apžvalga leidžia palyginti dirbančių studentų sąlygas skirtingose aukštojo mokslo sistemose Europoje bei atskleidžia įvairialypį darbo studijų metu poveikį studijų procesui bei studentų pasitenkinimui studijomis.

Skaityti tyrimo ataskaitą (anglų k.)
Skaityti tyrimo santrauką.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas MTEP srityje

Tyrimo ataskaita

Tyrimu siekiama atskleisti suinteresuotųjų šalių identifikuojamas mokslo ir verslo bendradarbiavimui MTEP srityje kylančias kliūtis bei jį skatinančius veiksnius. Apklausoje dalyvavo 1086 tyrėjai, dirbantys aukštojo mokslo institucijose, ir 223 verslo įmonių, vykdančių MTEP veiklas, vadovaujantys asmenys.

Skaityti tyrimo  ataskaitą.

Tyrimo trumpraštis

Trumpraštyje pateikiama tyrimo „Mokslo ir verslo bendradarbiavimas MTEP srityje“ santrumpa ir rekomendacijos kaip paskatinti mokslo ir verslo partnerystę Lietuvoje.

Skaityti tyrimo trumpraštį.

2009 – 2011 m. valstybinių mokslinių tyrimų institutų pertvarka: integruotų arba sujungtų institutų darbuotojų apklausos rezultatai

Vykdytos apklausos tikslas – nustatyti, kaip pertvarkoje dalyvavę institutų darbuotojai (tyrėjai ir administracija) vertina pokyčių pasekmes: įtaką darbo sąlygoms, sprendimų priėmimo spartai, institucijos potencialui. Rezultatai parodė, kad šių aspektų atžvilgiu, pertvarkos padarinius sujungti institutai vertina palankiau nei integruotį į universitetus. Apklausoje dalyvavo 305 darbuotojai.

Skaityti tyrimo  ataskaitą.
Skaityti ataskaitos santrauką.

Lietuvos valstybinių mokslinių tyrimų institutų potencialo apžvalga

Lietuvos valstybinių mokslinių tyrimų institutų potencialo apžvalgoje pateikiama informacija apie institucijų: žmogiškuosius išteklius (mokslininkus, doktorantus, jų pasiskirstymą pagal amžių, darbą keliose darbovietėse), finansavimą (valstybiniams institutams tenkanti biudžeto asignavimų dalis (ir jos sandara), konkursinio finansavimo ir ūkio subjekto užsakymų apimtys) ir mokslo rezultatus (dalyvavimų tarptautinėse mokslo programose statistika ir 2015 m. mokslo palyginamojo tyrimo rezultatai bei ekspertų rekomendacijos).

Skaityti tyrimo ataskaitą.

Apžvalga. Užsienio studentai: ar gebame pritraukti mokytis, o įgijusius išsilavinimą išlaikyti Lietuvoje?

Apžvalgos tikslas yra išnagrinėti, kiek bei kokių užsieniečių Lietuvai pavyksta pritraukti studijuoti šalyje, o įgijus aukštą kvalifikaciją – pasilikti dirbti. Skaityti apžvalgą.

Vidutiniai dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai

Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centras atlieka valstybinių mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimų tyrimą. Atlyginimų tyrimui buvo naudojami ŠVIS pedagogų ir SODRA šakų duomenys. Kadangi tas pats asmuo gali dirbti keliose darbovietėse, o ir toje pačioje darbovietėje gali užimti kelias skirtingas pareigybes, asmeniui buvo priskirta pagrindinės darbovietės pagrindinė pareigybė. Plačiau.

Būklė 2017: Lietuvos studijos, mokslas ir inovacijos

2017 m. būklės apžvalgoje išskiriami pagrindiniai Lietuvos studijoms, mokslui ir inovacijoms kylantys iššūkiai ir juos lemiančios tendencijos. Šių metų leidinio teminė dalis skirta išryškinti Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų stipriąsias puses. Plačiau.

Sumanios specializacijos pažangos pirmoji ataskaita

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pateikia pirmąją Sumanios specializacijos pažangos stebėsenos ataskaitą. Leidinys yra skirta mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formuotojams bei įgyvendintojams, mokslo ir švietimo institucijų tyrėjams bei administratoriams, verslo atstovams, taip pat ir kitiems asmenims, kuriems yra aktuali prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų šalyje raida. Plačiau.

Mokslo ir studijų institucijų (kolegijų) potencialo analizė

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analizėje pateikiamas skaičiavimais grįstas Lietuvos kolegijų potencialas. Plačiau.

Regioninės švietimo ir mokslo būklės apžvalgos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pristato regionines švietimo ir mokslo būklės apžvalgas. Jose pateikiama informacija apie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos savivaldybių demografinę situaciją, švietimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo situaciją.

Būklė 2016: Lietuvos studijos ir mokslas

Parengtoje apžvalgoje susisteminta naujausia informacija, atspindinti Lietuvos mokslo ir studijų būklę 2016 m. Pristatomi 2015–2016 m. priimti pagrindiniai sisteminio lygmens sprendimai ir iniciatyvos, turėjusios įtakos mokslo ir studijų būklei bei jos kaitai. Išskiriami pagrindiniai Lietuvos studijoms, mokslui ir inovacijoms kylantys iššūkiai ir juos pagrindžiančios tendencijos. Pateikiama lyginamoji Lietuvos, Latvijos ir Estijos studijų, mokslo ir inovacijų sistemų apžvalga. Apžvelgiamas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų – kolegijų, universitetų ir mokslinių tyrimų institutų – tinklas. Pristatomi baziniai mokslo ir studijų rodikliai. Remiamasi oficialiąja statistika, registrų duomenimis, teisės aktais, 2014–2016 m. MOSTA atliktais teminiais tyrimais, oficialiai pateiktomis ekspertinėmis įžvalgomis. Plačiau.

Bendrasis priėmimas į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analizėje pateikiama informacija apie 2016 m. priėmimo į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas per LAMA BPO sistemą rezultatus. Analizuojama priimtų studentų stojimo balo vidurkiai ir svyravimai skirtingose aukštosiose mokyklose, taip pat analizuojama priėmimo rezultatai į pedagogines ir IT krypčių studijas. Plačiau.

Lietuvos švietimas skaičiais 2016. Mokslas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje pateikiami naujausi Lietuvos statistikos departamento, Eurostato, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio banko ir kitų šaltinių statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) Lietuvoje ir palyginamieji kitų Europos Sąjungos šalių duomenys. Plačiau.

Lietuvos švietimas skaičiais 2016. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Leidinyje pateikti Lietuvos statistikos departamento, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato), Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Valstybinio studijų fondo, Studijų kokybės vertinimo centro, Švietimo valdymo informacinės sistemos, Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionalinio egzaminų centro duomenys. Leidinys skirtas politikams, sprendimų priėmėjams, aukštojo mokslo institucijoms ir plačiajai visuomenei. Plačiau.

Mokslo ir studijų institucijų (universitetų) potencialo analizė

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analizėje pateikiamas skaičiavimais grįstas mokslo ir studijų potencialas. Plačiau.

Kas, kada ir kodėl nutraukia studijas?

Pranešime „Kas, kada ir kodėl nutraukia studijas?“ aptariama bendroji studijų nutraukimo statistika, lyginamas studijų nutraukimas skirtingose studijų pakopose, srityse, kursuose, pagal finansavimo tipus ir kt. Taip pat pranešime pateikiamos galimos studijų nutraukimo priežastys, matomos iš studentų apklausų, pavyzdžiui, studijų kokybės vertinimas, finansiniai sunkumai, darbas studijų metu. Plačiau.

Aukštųjų mokyklų dėstytojų ir tyrėjų darbo užmokesčio tyrimas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (Mosta) analitikai dar šių metų pavasarį atliko jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimo ir užimamo etato dydžių analizė. Pasak Mosta analitikų, tyrimas atskleidė tik vieną nedidelę, bet jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų motyvacijai svarbią sritį – atlyginimų vidutinius dydžius. Analizei buvo panaudota 2015m. spalio mėn. Sodros ir Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) turimi duomenys. Plačiau.

Lietuvos sumanios specializacijos strategijos kūrimo procesas

Apžvalgoje anglų kalba pristatomas Lietuvos sumanios specializacijos strategijos rengimo procesas, detalizuojami žingsniai, vertintos mokslo ir ūkio sritys, šių vertinimų rezultatai. Plačiau

Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimas

Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimas yra viena iš dviejų Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo dalių. Antroji išorinio vertinimo dalis – aukštosios mokyklos veiklos vertinimas, ją atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Išvados apie aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių atitiktį minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams: Klaipėdos valstybinė kolegija; Šv. Ignaco Lojolos kolegija

2015 m.

Lietuvos studijų būklės apžvalga

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) parengtoje apžvalgoje apibendrinama naujausia informacija, atspindinti Lietuvos studijų būklę ir tendencijas finansavimo ir valdymo, studijų kokybės, prieinamumo ir tarptautiškumo srityse. Papildomai nagrinėjama studijų kokybės tematika. Čia didelis dėmesys skiriamas studentų pasirengimui studijoms, suinteresuotųjų šalių pateikiamiems studijų kokybės vertinimams ir studijų rezultatams: absolventų įgyjamoms kompetencijoms ir integracijai darbo rinkoje. Plačiau.

Lietuvos mokslo būklės apžvalga

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) leidinyje siekiama atsakyti į klausimus, kokia Lietuvos mokslo būklė tarptautiniame kontekste, kurlink geografiškai krypsta ir į ką labiau orientuoti Lietuvos mokslininkai. Remiantis naujausiais prieinamais statistiniais duomenimis ir kita informacija nagrinėjama Lietuvos mokslo, technologijų ir eksperimentinės plėtros finansavimas, tyrėjų skaičius ir įvairovė, mokslinių tyrimų infrastruktūra, mokslinė veikla ir jos rezultatai Europos Sąjungos kontekste. Plačiau.

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalga

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalgoje pristatomi 2010–2015 m. rezultatai, kurie nagrinėjami siejant juos su stojančiųjų prioritetų, priėmimo tvarkos bei studijų finansavimo pasikeitimais. Šių metų apžvalgoje tradiciškai nagrinėjami stojančiųjų prioritetų pokyčiai studijų sričių, studijų programų bei aukštosios mokyklos pasirinkimo atžvilgiu. Taip pat detaliai apžvelgiami studijų finansavimo tipai, kuriais stojantieji galėjo pasinaudoti 2015 m. bendrojo priėmimo metu. Plačiau.

Mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas

Mokslinės veiklos palyginamajame tyrime dalyvavę tarptautiniai ekspertai parengė ataskaitas apie kiekvieną vertintą mokslo sritį. Kviečiame susipažinti: Žemės ūkio mokslai, Biomedicinos mokslai 1, Biomedicinos mokslai 2, Humanitariniai mokslai, Fiziniai mokslai, Socialiniai mokslai 1, Socialiniai mokslai 2, Technologijos mokslai 1, Technologijos mokslai 2. Visų sričių rezultatų apibendrinimas: bendrų rezultatų apžvalga.

Lietuvos švietimas skaičiais 2015. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Plačiau.

Lietuvos švietimas skaičiais 2015. Mokslas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje pateikiami naujausi Lietuvos statistikos departamento, Eurostato, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio banko ir kitų šaltinių statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) Lietuvoje ir palyginamieji kitų Europos Sąjungos šalių duomenys. Plačiau.

Investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą grąžos vertinimas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ataskaitoje pateikiama informacija apie investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą grąžą. Ataskaita parengta naudojantis viešai prieinamais įmonių rodikliais, Aukštųjų technologijų plėtros programos ir priemonės Intelektas LT administraciniais duomenimis, apklausų bei interviu metu surinktais duomenimis. Plačiau.

Specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminė analizė

Analizėje pateikiama informacija apie 2012-2013 m. absolventų situaciją darbo rinkoje po metų nuo studijų baigimo: jų įsidarbinimo lygis, atlyginimas, darbas studijų metu, įsidarbinimas pagal profesijų grupę, darbas viešajame ir privačiame sektoriuose ir kt. Plačiau.

Bandomojo longitudinio absolventų karjeros stebėsenos tyrimo ataskaita

Leidinyje pristatomi longitudinio absolventų karjeros stebėsenos tyrimo rezultatai, gauti apklausus 2014 metais aukštojo mokslo pirmos pakopos studijas baigusius absolventus (4193 – pirmame, 835 – antrame, 1052 – trečiame tyrimo etapuose, t. y. studijų baigimo metu, 6 mėn. ir 12 mėn. po studijų baigimo). Plačiau.

Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimo apžvalga

Apžvalgoje pateikiamos aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinamųjų sričių ir rodiklių 2008 – 2014 metų kaitos tendencijos. Plačiau.

Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimas

Investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą socioekonominės grąžos tyrimas

Kokia yra socialinė ir ekonominė viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir (socialinę,kultūrinę) eksperimentinę plėtrą grąža? Tai
pagrindinis klausimas investicijų į MTEP grąžos tyrimuose. Tokia analize siekiama dviejų tikslų: atsiskaityti donorams ir visuomenei bei surinkti įrodymus, būtinus geresniems sprendimams. Plačiau. Angliška leidinio versija.

Inovacijų kompleksiniai rodikliai

Pasaulio inovacijų indekse ir Europos inovacijų švieslentėje pateikiami Lietuvos inovacinės veiklos rezultatai, Lietuvos rezultatų palyginimas su kitomis Europos sąjungos valstybėmis narėmis. Europos inovacijų sąjungos švieslentė 2015, Pasaulinis inovacijų indeksas(PII) 2015. Lietuva.

Trumpraštis. Aukštojo mokslo efektyvumas: apžvalga ir rekomendacijos

Trumpraštyje pateikiamos pagrindinės aukštojo mokslo efektyvumo ir veiksmingumo rekomendacijos Lietuvai bei investicijų į studijas grąžos tyrimo rezultatų apibendrinimas. Remiantis rezultatais, pateikiamos rekomendacijos apima platesnį aukštojo mokslo sistemos kontekstą. Plačiau. Angliška leidinio versija.

Trumpraštis. Studijų pasirinkimo motyvai ir pasirengimas studijoms

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) 2014 m. atlikto aukštojo mokslo sistemos suinteresuotųjų šalių tyrimo duomenimis, studentų atsakingas požiūris į studijas bei studento pasirengimas studijoms yra vieni iš svarbiausių studijų kokybę lemiančių veiksnių. Plačiau.

Trumpraštis. Investicijų į aukštąjį mokslą grąža

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ataskaitoje pateikiama informacija apie investicijų į aukštąjį mokslą viešąją bei privačiąją grąžą. Rodikliai pateikiami remiantis oficialiais Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra”) duomenimis. Plačiau.

2014 m.

Lietuvos studijų politikos 2009-2011 m. pokyčių kompleksinė analizė

Lietuvos studijų politikos 2009–2011 m. pokyčių kompleksinėje analizėje pristatomi 2009–2011 m. Lietuvos studijų politikos pokyčių kompleksinės analizės rezultatai. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti 2009–2011 m.Lietuvos aukštojo mokslo politikos pokyčius, kuriančius aplinką, skatinančią Lietuvos aukštojo mokslo sistemos konkurencingumą. Plačiau.

Studijų kokybė Lietuvoje: suinteresuotų šalių požiūris

Šiame Mokslo ir studiju stebesenos ir analizes centro (MOSTA) leidinyje pristatomas 2014 m. atliktas studiju sistemos suinteresuotu šaliu tyrimas. Tyrimo metu moksleiviai, studentai, absolventai, destytojai, administracijos darbuotojai ir darbdaviai dalyvavo apklausose, kuriomis siekta atskleisti ju požiuri i studiju kokybe ir ivairius jos aspektus. Plačiau.

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2014 m. apžvalga

Kasmetinėje bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalgoje pristatomi 2010–2014 m. rezultatai, kurie nagrinėjami siejant juos su stojančiųjų prioritetų, priėmimo tvarkos bei studijų finansavimo pasikeitimais. Plačiau.

Lietuvos studijų būklės apžvalga 2014

MOSTA leidinyje „Lietuvos studijų būklės apžvalga 2014“ pateikiami pagrindiniai statistiniai ir apklausomis grįsti duomenys apie aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, perteikiantys susistemintą informaciją apie Lietuvos studijų sistemos būklę bei kaitos tendencijas. Šiais metais leidinyje papildomai nagrinėjama ir aukštojo mokslo socialinės dimensijos tematika. Plačiau.

Lietuvos mokslo būklės apžvalga 2014

MOSTA leidinyje „Lietuvos mokslo būklės apžvalga 2014“ pateikiami susisteminti, šiuo metu renkami duomenys ir rodikliai apie Lietuvos mokslą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP). Atsižvelgiant į iškeltus ES ir nacionalinius siekius, Lietuvos MTEP sistemos būklės apžvalga skirta įvertinti finansavimo, MTEP žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, mokslinės veiklos rezultatų situaciją ES kontekste ir apžvelgti įvairius bendradarbiavimo aspektus moksle. Apžvalgoje pateikiami rodikliai leidžia įvertinti ilgalaikių įsipareigojimų įgyvendinimą ir Lietuvos integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę.  Plačiau.

Lietuvos švietimas skaičiais 2014. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Plačiau.

Lietuvos švietimas skaičiais 2014

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje pateikiami naujausi Lietuvos statistikos departamento, Eurostat, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio banko ir kitų šaltinių statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (toliau –MTEP) Lietuvoje ir palyginamieji kitų Europos Sąjungos šalių duomenys. Plačiau.

Lietuvos studijų politikos ir EAME bei Europos Sąjungos strateginių nuostatų lyginamosios analizės ataskaita

Atlikto tyrimo tikslas – aukštojo mokslo plėtotės Europos Sąjungoje, EAME ir nacionalinių strateginių nuostatų atitikties (dermės) tyrimo pagrindu pasiūlyti perkelti Europos Sąjungos, EAME plėtotės principus į Lietuvos aukštojo mokslo strategines nuostatas ir Lietuvos aukštojo mokslo politikos priemonių bei jų įgyvendinimo procesų tobulinimo kryptis iki 2020 m. Plačiau.

Mokslo ir studijų institucijų bei pasirinktų verslo sektorių gebėjimo bendradarbiauti MTEP srityje tyrimo analizė

Šiame mokslo ir studijų institucijų bei pasirinktų verslo sektorių gebėjimo bendradarbiauti MTEP srityje analizę pateikiančiame leidinyje rasite kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis grįstą tyrimą universitetų, mokslinių tyrimų institutų, mokslo ir technologijų parkų ir pasirinktų verslo sektorių įmonių veiklos požiūriu. Plačiau. 

Atvirosios prieigos iššūkiai Lietuvoje

Leidinyje „Atvirosios prieigos iššūkiai Lietuvoje“apžvelgiami Lietuvos slėnių valdymo aspektai, akcentuojant atvirosios prieigos principo ir į jį orientuoto valdymo svarbą, stiprinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Taip pat aptariama atvirosios prieigos politikų praktika. Plačiau. Literatūros sąrašas.

Lietuvos sumanios specializacijos rengimas

 2012–2013 m. visos Europos Sąjungos valstybės ir regionai rengė naujas Regionines inovacijų strategijas. Trečiosios kartos strategijos buvo pavadintos „Sumania specializacija”. Šiame leidinyje pateikiamos pagrindinės Lietuvos Sumanios specializacijos rengimo metodinės koncepcijos ir nuostatos, rezultatai, rekomendacijos ir siūlymai Sumanios specializacijos įgyvendinimui. Plačiau. 

Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo kelrodžiai

Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (MTEP) ir inovacijų konkrečių prioritetų identifikavimo paslaugos. Plačiau.

Inovacijų kompleksiniai rodikliai

Pasaulio inovacijų indekse ir Europos inovacijų švieslentėje pateikiami Lietuvos inovacinės veiklos rezultatai, Lietuvos rezultatų palyginimas su kitomis Europos sąjungos valstybėmis narėmis. Europos inovacijų sąjungos švieslentė 2014 ir Pasaulinis inovacijų indeksas(PII) 2014. Lietuva.

Aukštųjų mokyklų veiklos išorinio kokybės užtikrinimo koncepcija (Išplėstinė santrauka)

Aukštųjų mokyklų veiklos išorinio kokybės užtikrinimo koncepcijos tikslas – susisteminti AMVIKU priemones, numatant objektus, kurių kokybės gerinimui yra skirtos, ir subjektus, suinteresuotus kokybiška aukštųjų mokyklų veikla. Ši konsultantų parengta koncepcija yra rekomendacinio pobūdžio. Plačiau.

Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimas

Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimas yra viena iš dviejų Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo dalių. Antroji išorinio vertinimo dalis – aukštosios mokyklos veiklos vertinimas, ją atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Išvados apie aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių atitiktį minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams: Balstogės universiteto filialas „Ekonomikos-informatikos fakultetas“; Europos humanitarinis universitetas; Kauno technologijos universitetas Lietuvos sporto universitetas; Šiaurės Lietuvos kolegija; Vilniaus dizaino kolegija; Vilniaus kolegija; Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

Trumpraštis. EUROSTUDENT V tyrimo Lietuvoje rezultatai

EUROSTUDENT tikslas – ištirti ir sugretinti palyginamus duomenis apie socialines bei ekonomines studentų gyvenimo sąlygas aukštojo mokslo sistemose Europoje. Lietuva į EUROSTUDENT projektą įsijungė 2005 metais ir jau dalyvavo trijose bangose: EUROSTUDENT III, IV bei dabar dalyvauja EUROSTUDENT penktojoje bangoje. Plačiau.

Trumpraštis. Negalią turinčių asmenų patirtys aukštajame moksle. Kokybinio tyrimo rezultatai.

2014 m. MOSTA atliko kokybinį tyrimą, skirtą ištirti negalią turinčių asmenų patirtims aukštajame moksle. Tyrime nagrinėti stojimo į aukštąją mokyklą, studijų ir įsiliejimo į darbo rinką aspektai. Plačiau.

Trumpraštis. Įstojusių į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2014 m. pasirengimas studijoms

Skirtingų suinteresuotųjų šalių atstovai studijų kokybę Lietuvoje vertina nevienodai, tačiau beveik visi sutinka, kad studentų pasirengimas studijoms yra vienas svarbiausių veiksnių. Trumpraštyje apžvelgiami įstojusiųjų 2014 m. pasirengimas studijoms bei suinteresuotų šalių nuomonė apie minimalaus balo įvedimą, siekiant geresnės studijų kokybės. Plačiau.

Trumpraštis. Lietuvos sumanios specializacijos rengimas

2012–2013 m. visos Europos Sąjungos valstybės ir regionai rengė naujas Regionines inovacijų strategijas. Trečiosios kartos strategijos buvo pavadintos „Sumania specializacija”. Šiame leidinyje pateikiamos pagrindinės Lietuvos Sumanios specializacijos rengimo metodinės koncepcijos ir nuostatos, rezultatai, rekomendacijos ir siūlymai Sumanios specializacijos įgyvendinimui. Plačiau.

Trumpraštis. Absolventų karjeros stebėsena taikant apklausas: rodikliai ir rezultatai

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliekama absolventų karjeros stebėsena remiasi trimis dedamosiomis – administraciniais (statistiniais) rodikliais, apklausų būdu gaunamais duomenimis bei makroaplinkos (konteksto) rodikliais. Šiame leidinyje pristatomi rodikliai, naudojami longitudinėje absolventų apklausoje, bei pagrindiniai rezultatai, gauti apklausus 2014 metais aukštojo mokslo pirmos pakopos studijas baigusius absolventus (4193 – pirmame, 835 – antrame, 1052 – trečiame tyrimo etapuose, t. y. studijų baigimo metu, 6 mėn. ir 12 mėn. po studijų baigimo). Plačiau.

Trumpraštis. Absolventų karjeros stebėsena – daugiau nei įrankis

Šiame leidinyje pateikiama informacija apie kuriamą absolventų karjeros stebėsenos sistemą, jos poreikį bei metodus. Pristatomi pirmieji rezultatai, gauti MOSTA atliktame absolventų karjeros tyrime. Šio tyrimo metu pirmąkart Lietuvoje atliekama longitudinė absolventų apklausa ir sujungta Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS), Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informacija apie absolventus. Plačiau.

Santrauka. Studijų kokybė: suinteresuotųjų šalių požiūris

Norint sėkmingai konkuruoti aukštojo mokslo rinkoje, svarbu užtikrinti ir gerinti studijų kokybę. Šiam klausimui itin didelį dėmesį skiria tiek aukštosios mokyklos, tiek už švietimo politiką atsakingos valdžios institucijos. Tačiau nėra aišku, kaip skirtingi studijų sistemos dalyviai – moksleiviai, studentai, dėstytojai, aukštųjų mokyklų administracija, darbdaviai – vertina studijų kokybę, kuo skiriasi jų požiūris į kokybiškas studijas, ar šiuo metu jie yra jomis patenkinti. Žinant studijų sistemos dalyvių nuomones lengviau rasti priemonių, kaip pagerinti studijų kokybę ir priimti tam reikalingus sprendimus. Plačiau.  

2013 m.

Lietuvos studijų būklės apžvalga

„Lietuvos studijų būklės apžvalgoje” pateikiami pagrindiniai statistiniai ir apklausomis grįsti duomenys apie aukštojo mokslo studijas Lietuvoje. Kokie yra Lietuvos aukštojo mokslo ištekliai, aptariant aukštojo mokslo finansavimą, dėstytojus ir studentus? Kokios yra studijų sąlygos ir kokia aukštojo mokslo nauda individui ir visuomenei? Plačiau.

Lietuvos mokslo būklės apžvalga

„Lietuvos mokslo būklės apžvalgoje“ yra pateikiami susisteminti, šiuo metu renkami duomenys ir rodikliai apie Lietuvos mokslą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP). Leidiniu siekiama įvertinti mokslo ir MTEP išteklius, apžvelgti įgyvendinamas veiklas ir sukuriamus produktus. Plačiau

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalga. 2013 m.

2013 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas apžvalgoje dėmesys skiriamas 2009–2013 m. laikotarpiu įvykusiems priėmimo rezultatų pokyčiams, kurie nagrinėjami siejant juos su stojančiųjų prioritetų, priėmimo tvarkos bei studijų finansavimo pasikeitimais. Plačiau

Lietuvos švietimas skaičiais 2013. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje „Lietuvos švietimas skaičiais. Studijos” pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Nuo 2012 m. pavadinime nurodomi ne metai, už kuriuos duomenys pateikiami, o publikavimo metai. Leidinys skirtas politikams, sprendimų priėmėjams, aukštojo mokslo institucijoms ir plačiajai visuomenei. Plačiau.

Lietuvos švietimas skaičiais 2013. Mokslas

Leidinyje „Lietuvos mokslas skaičiais 2013“ pateikta informacija apie MTEP finansavimą, žmonių išteklius, mokslinės veiklos rezultatus pagal pagrindinius MTEP stebėsenos rodiklius. Plačiau.

Mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymas: ekspertų požiūris

Leidinyje “Mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymas: ekspertų požiūris” apžvelgiamas mokslinių tyrimų infrastruktūros vaidmuo Europoje, Lietuvos iniciatyvos atnaujinti šią infrastruktūrą. Pateikiant Airijos ir Švedijos pavyzdžius leidinyje instituciniu lygmeniu paaiškinama mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymo praktika bei aptariami tolimesni tokios infrastruktūros valdymo žingsniai Lietuvoje. Plačiau. Šaltinių sąrašas.

Pokyčiai aukštajame moksle: ar teisingu keliu einame?

Leidinyje „Pokyčiai aukštajame moksle: ar teisingu keliu einame?“ aptariamas aukštojo mokslo prieinamumas Lietuvoje ir su tuo susiję pokyčiai. Kokių pasekmių galime tikėtis po padarytų pokyčių studijų finansavime, organizavimo sistemoje, ar teisingu keliu einama? Plačiau

Siūlymai dėl Lietuvos sumanios specializacijos prioritetų

Šiame dokumente pateikiami siūlymai dėl Lietuvos Sumanios specializacijos prioritetų. Prioritetus suformulavo šešiose ekspertų grupėse dirbę mokslo, verslo, nevyriausybinio sektoriaus ir valdžios atstovai. Diskusijose remtasi: konsultacijos su mokslo ir verslo bendruomene metu gautais siūlymais, „Slėnių“ apklausos rezultatais, kiekvienai krypčiai parengtomis Ateities iššūkių, tendencijų ir technologijų bei MTEPI potencialo apžvalgomis. Siūlymai dėl prioritetų buvo verifikuoti šešiose mokslo ir verslo bendruomenės apklausose. Plačiau. Priedai.

MTEP ir inovacijų prioritetų identifikavimo metodika

MTEP ir inovacijų prioritetų išskyrimo procesas, būtinas sumanios specializacijos strategijai, vykdomas dviem etapais. Pirmasis etapas buvo įgyvendintas 2013 m. vasario-birželio mėn. Jo metu išskirtos prioritetinės kryptys ir jų dedamosios. Antrojo etapo, kuriam skirta ši metodika, tikslas – išskirti ribotą prioritetų skaičių prioritetinėse kryptyse ir pateikti siūlymus dėl prioritetų įgyvendinimo kelrodžių. Plačiau.

Pasiūlymai dėl Lietuvos sumanios specializacijos prioritetinių krypčių

Tarptautinė nepriklausomų ekspertų grupė, įvertinusi Lietuvos ūkio ir mokslo potencialą, tikėtinus svarbiausius ateities iššūkius bei, pasikonsultavusi su Lietuvos ūkio ir mokslo atstovais ir politinių sprendimų priėmėjais, pateikė siūlymus dėl galimų Lietuvos Sumanios specializacijos prioritetinių krypčių. Su jais galite susipažinti čia. 

Mokslo potencialas Lietuvoje

Lietuvai rengiant sumanios specializacijos strategiją turi būti išskirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų prioritetai. Jie turi ne tik atliepti Lietuvoje kylančius iššūkius, bet ir derėti su Lietuvoje esančiu mokslo ir verslo potencialu. Tam, kad būtų išgrynintas Lietuvoje esantis mokslo potencialas, buvo atlikta išsami jo analizė. Plačiau.

Ūkio potencialas Lietuvoje

Lietuvos ūkio analizė buvo parengta ruošiantis Lietuvos sumanios specializacijos strategijai. Kur yra Lietuvos ūkio stipriausios vietos ir kuriose srityse jis turi didžiausią potencialą? Į šiuos klausimus būtina atsakyti išskiriant Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų prioritetus. Plačiau.

Lietuvos ekonominiai ir socialiniai iššūkiai ilgalaikėje perspektyvoje

Analizėje, parengtoje išnagrinėjus daugiau nei 70 įvairių studijų, ekspertų ataskaitų, nacionalinės politikos dokumentų, apžvelgiami Lietuvos laukiantys ekonominiai ir socialiniai iššūkiai bei juos atliepti galintis potencialas. Plačiau.

Socioekonominiai iššūkiai pasaulyje

Su kokiais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais šiuo metu susiduria pasaulis ir kaip tai atsilieps Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikai? Atsakymų į šiuos kausimus ieškoma analizėje, skirtoje Lietuvos pasirengimui sumanios specializacijos strategijai. Plačiau.

Įnašas į Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymą

Ekspertų grupės ataskaita Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ir Ūkio ministerijoms. Plačiau.

Kas ir kodėl tęsia studijas?

Kas ir kodėl studijuoja magistrantūroje ir doktorantūroje? Kodėl pasirenkama studijuoti Lietuvoje ir kaip studentai vertina priėmimo į II ir III studijų pakopas procedūras? Apžvalga „Kas ir kodėl tęsia studijas“ pradedamas tyrimų apie II ir III studijų pakopas ciklas, kuriuo siekiama padėti pagrindą tolesnei analizei kokybės, prieinamumo, tarptautiškumo aspektais. Plačiau.

Inovacijų kompleksiniai rodikliai

Europos inovacijų švieslentėje pateikiami Lietuvos inovacinės veiklos rezultatai, Lietuvos rezultatų palyginimas su kitomis Europos sąjungos valstybėmis narėmis. Europos inovacijų sąjungos švieslentė 2013. Lietuva.

Trumpraštis. Mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymas: ekspertų požiūris

Leidinyje “Mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymas: ekspertų požiūris” apžvelgiamas mokslinių tyrimų infrastruktūros vaidmuo Europoje, Lietuvos iniciatyvos atnaujinti šią infrastruktūrą. Pateikiant Airijos ir Švedijos pavyzdžius leidinyje instituciniu lygmeniu paaiškinama mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymo praktika bei aptariami tolimesni tokios infrastruktūros valdymo žingsniai Lietuvoje. Plačiau.  Šaltinių sąrašas.

Trumpraštis. Pokyčiai aukštajame moksle: ar teisingu keliu einame?

Leidinyje „Pokyčiai aukštajame moksle: ar teisingu keliu einame?“ aptariamas aukštojo mokslo prieinamumas Lietuvoje ir su tuo susiję pokyčiai. Kokių pasekmių galime tikėtis po padarytų pokyčių studijų finansavime, organizavimo sistemoje, ar teisingu keliu einama? Plačiau.

2012 m.

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalga. 2012 m.

2012 m. bendrojo priėmimo apžvalgoje nagrinėjama, kaip kito stojančiųjų priėmimo rezultatų tendencijos po bendrojo priėmimo nuostatų pokyčių, kurie buvo priimti, siekiant gerinti studijų kokybę ir prieinamumą. Leidinyje taip pat analizuojami socialiniai-demografiniai visuomenės pokyčiai, veikiantys stojančiųjų į aukštąsias mokyklas srautus, demografines charakteristikas, pasirinkimus bei lūkesčius. Plačiau

Lietuvos švietimas skaičiais. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje „Lietuvos švietimas skaičiais“ pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Plačiau

Lietuvos švietimas skaičiais. Mokslas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje „Lietuvos mokslas skaičiais” glaustai pateikiami statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą Lietuvoje, o taip pat palyginamieji duomenys su kitomis šalimis. Plačiau

Įnašas į Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymą

Ekspertų grupės ataskaita Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ir Ūkio ministerijoms. Plačiau.

Studijos Lietuvoje: kas, ką ir kodėl studijuoja

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), organizuojantis ir atliekantis mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, atliko bendrąją priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2012 m. apžvalgą bei reprezentatyvias I ir II pakopų studentų apklausas. Šie tyrimai atskleidžia pagrindines stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas tendencijas, jų prioritetus bei pasirinkimų motyvus. Plačiau

Aukštojo mokslo ateitis: iššūkiai, tendencijos ir galimybės

2012 m. pavasarį Vilniuje vyko Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA) organizuota tarptautinė konferencija „Aukštojo mokslo ateities scenarijai“. Šiame leidinyje apibendrinamos svarbiausios konferencijoje išsakytos mintys, identifikuojant ryškiausias aukštojo mokslo pokyčių tendencijas ir rekomenduojamas studijų sistemos modernizavimo kryptis. Plačiau

Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai

Studijoje apžvelgiami studijų sistemos suinteresuotų šalių (studentų, dėstytojų, aukštųjų mokyklų administracijos, socialinių partnerių) situacijos ypatumai, jų lūkesčiai, požiūris į esmines studijų politikos sritis: studijų kokybę, studijų socialinę ir ekonominę aplinką, studijų sistemos valdymą bei finansavimą. Studija atlikta remiantis aukštojo mokslo studijų sistemos suinteresuotų šalių socialinių tyrimų duomenimis. Plačiau

METRIS: socialiniai ir humanitariniai mokslai Lietuvoje 2012

Projektas METRIS (Monitoring European trends in Social Sciences and Humanities), atliekamas daugiau nei 40 šalių, leidžia palyginti socialinių ir humanitarinių mokslų būklę skirtingose Europos šalyse. Šio projekto metu analizuojama Lietuvos situacija 2012 m.: nagrinėjama, kokia politika, susijusi su socialiniais ir humanitariniais mokslais, yra įgyvendinama Lietuvoje, kaip šios sritys yra remiamos finansinėmis ir nefinansinėmis priemonėmis, kokių rezultatų pasiekė šiose srityse dirbantys mokslininkai ir kiti susiję klausimai. Plačiau. Informacija apie projektą: http://www.metrisnet.eu/metris/

Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga

Ataskaitoje pateikiami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2012 m. pavedimu atliktos Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalgos rezultatai. Pagrindinis šios apžvalgos tikslas – informacijos, reikalingos prioritetinėms šalies MTEP, studijų ir inovacijų raidos kryptims nustatyti, sintezė. Apžvalgoje nagrinėjami Lietuvos ekonomikos sektoriai, pateikiamos Lietuvos mokslo, MTEP imlaus verslo potencialo, bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo analizės. Lietuvos MTEP, studijų ir inovacijų būklės apžvalga. Apžvalgos priedai

Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai

Studijoje apžvelgiami studijų sistemos suinteresuotų šalių (studentų, dėstytojų, aukštųjų mokyklų administracijos, socialinių partnerių) situacijos ypatumai, jų lūkesčiai, požiūris į esmines studijų politikos sritis: studijų kokybę, studijų socialinę ir ekonominę aplinką, studijų sistemos valdymą bei finansavimą. Studija atlikta remiantis aukštojo mokslo studijų sistemos suinteresuotų šalių socialinių tyrimų duomenimis. Plačiau.

Esamų MTEP konkursinio finansavimo schemų analizė ir Slėnių projektų bei JTP konkurencingo finansavimo schemų alternatyvos

Šiandien Lietuvos inovacijų sistemai būdinga silpna, susiskaidžiusi ir nekonkurencinga mokslo bazė, menki pajėgumai komercializuojant bei panaudojant žinias, žemas verslo investicijų į MTEP lygis ir silpni verslo inovacijų gebėjimai, trapūs ryšiai tarp švietimo, mokslinių tyrimų bei verslo sektorių. Atsižvelgiant į šiuos Lietuvos inovacijų sistemos sunkumus ir nacionalinius strateginius siekius, pristatomos trys konkursinio finansavimo alternatyvos: 1) taikomųjų mokslinių tyrimų komandos; 2) strateginės mokslinių tyrimų infrastruktūros programa; 3) Kompetencijų centrai. Plačiau.

20 MTEP infrastruktūros projektų veiklos modelis

Vieni iš šiuo metu svarbiausių ir sudėtingiausių mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų ir už juos atsakingų institucijų sprendžiamų klausimų yra infrastruktūros valdymo struktūra, teisinis statusas bei vidinės ir išorinės funkcijos. Siekiant užtikrinti efektyvią šios infrastruktūros veiklą ir jos tolimesnę koordinuotą plėtrą, siūlomi alternatyvūs MTEP infrastruktūros projektų veiklos modeliai. Plačiau. 

Geriausios kitose valstybėse taikomos MTEP infrastruktūros plėtros ir valdymo praktikos

Atsižvelgiant į  pažengusių valstybių, pavyzdžiui, Šiaurės šalių, Airijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, programų vykdymo patirtis, kitose valstybėse taikomų MTEP infrastruktūros plėtros ir valdymo praktika parodoma iš kelių perspektyvų: detalizuojamos projektų atrankos procedūros, aprašomi strateginiais prioritetais besiremiantys kriterijai, finansavimo modelių alternatyvos. Taip pat paaiškinama sąsajos su Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros forumu svarba. Plačiau. 

Tarpinės JTP įgyvendinimo pažangos vertinimas ir tarpinė JTP veiklos stebėsena

Vertinant JTP pažangą 2011 metais, remtasi kiekvienos programos veiklos vertinimo rodikliais. Šie rodikliai padėjo nustatyti kiekvienos programos pažangos lygį ir pastebėti problemas ar riziką. Atsižvelgiant į gautus duomenis, pateiktos rekomendacijos dėl JTP valdymo ateityje, siekiant padidinti jų efektyvumą. Plačiau.

Slėnių projektų ir JTP stebėsenos vadovas

Slėnių projektų ir JTP stebėsenos vadovas padės atsakyti į klausimus „kodėl, kas, ką, kaip ir kada“ ir pažvelgti į stebėseną proceso atžvilgiu. Jame išdėstyti racionalūs, konstruktyvūs procesai bei procedūros, kuriomis turi būti vadovaujamasi atliekant 20 infrastruktūros projektų bei JTP programų stebėseną. Taip pat paaiškinta, kaip stebėsenos rezultatai bus naudojami įvairioms stebėjimo, peržiūros ir vertinimo ataskaitoms. Plačiau.

20 MTEP infrastruktūros projektų  organizacinė struktūra ir veiklos vertinimas

Nustačius atskirų sričių specialistų trūkumą bei aiškaus atsakomybių pasiskirstymo spragas projektų vykdyme, pateikiami pasiūlymai dėl 20 MTEP infrastruktūros projektų valdymo organizacinės struktūros. Kiekvienai projektų valdymo organizacinės struktūros alternatyva nusako reikalingus projekto dalyvių vaidmenis, jų atliekamas funkcijas bei reikiamas kompetencijas. Taip pat kiekvienam projektų organizacinėje struktūroje esančių valdymo lygiui nustatyti jų veiklai pritaikyti rodikliai, kurių pagalba galima įvertinti komandos darbą įgyvendinant projektą, ir pateikti pasiūlymai dėl projektų dalyvių veiklos stebėsenos bei vertinimo metodikos. Plačiau.

Slėnių valdymo ir koordinavimo modelis

Ataskaita pateikia Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (Slėnių) ir Jungtinių tyrimų programų (JTP) valdymo ir koordinavimo modelio aprašą, numato Slėnių ir JTP valdymo ir koordinavimo organizacinę struktūrą, detalizuoja pagrindinius jos tikslus, vykdomas funkcijas ir atsakomybes, pateikia detalias darbo procedūras su už Slėnių projektus ir JTP įgyvendinimą bei priežiūrą atsakingomis institucijomis. Plačiau.

Jungtinių tyrimų programų veiklos vertinimo rodiklių peržiūros ir rekomendacijos tobulinimui

Ataskaita pateikia atliktą Jungtinių tyrimų programų (JTP) veiklos vertinimo rodiklių analizę, siekiant nustatyti sąsajas tarp esamų projektų, JTP ir Slėnių veiklos vertinimo rodiklių, identifikuoti tikslinius rezultatus ir tinkamiausius rodiklius šiems rezultatams stebėti. Ataskaitoje pateikiamas galutinis Slėnių veiklos rodiklių, MTEP infrastruktūros plėtros projektų, Atviros prieigos centrų (APC) ir JTP stebėsenai skirtas rodiklių sąrašas. Plačiau.

Inovacijų kompleksiniai rodikliai

Pasaulio inovacijų indekse pateikiami Lietuvos inovacinės veiklos rezultatai, Lietuvos rezultatų palyginimas su kitomis Europos sąjungos valstybėmis narėmis. Pasaulinis inovacijų indeksas (PII) 2012. Lietuva.

Trumpraštis. Studijos Lietuvoje: kas, ką ir kodėl studijuoja

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), organizuojantis ir atliekantis mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, atliko bendrąją priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2012 m. apžvalgą bei reprezentatyvias I ir II pakopų studentų apklausas. Šie tyrimai atskleidžia pagrindines stojančiųjų įLietuvos aukštąsias mokyklas tendencijas, jų prioritetus bei pasirinkimų motyvus. Plačiau.

Trumpraštis. Aukštojo mokslo ateitis: iššūkiai, tendencijos ir galimybės

2012 m. pavasarį Vilniuje vyko Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA) organizuota tarptautinė konferencija „Aukštojo mokslo ateities scenarijai“. Šiame leidinyje apibendrinamos svarbiausios konferencijoje išsakytos mintys, identifikuojant ryškiausias aukštojo mokslo pokyčių tendencijas ir rekomenduojamas studijų sistemos modernizavimo kryptis. Plačiau.

2011 m.

Mokslo ir visuomenės sąveikos politikos bei tyrimų stebėsena (MASIS).  Lietuvos ataskaita.

Ataskaitoje apžvelgiama Lietuvos mokslo ir visuomenės sąveikos būklė, analizuojant visuomenės įsitraukimą į mokslą, mokslo žinių taikymo būdus bei panaudojimą sprendimų priėmime, mokslo ir technologijų etikos problematiką, mokslo ir visuomenės sąveikos tyrimus bei mokslo kultūros ir komunikacijos klausimus. Plačiau.

Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas apžvalga

2011 m. bendrojo priėmimo apžvalgoje pateikiama informacija apie stojančiųjų prioritetus ir jų pokyčius, įstojusiųjų pasirinkimus bei jų pasirengimą studijoms. Taip pat apžvelgiami atskirų grupių (stojančiųjų į švietimo ir ugdymo studijų programas, įgijusieji išsilavinimą užsienyje ir kt.) stojimo rezultatai. Plačiau. Apžvalgos pristatymas.

Vadovaujančiojo personalo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų vidutinės metinės pajamos 2009-2010 metais

Pilotinio (apimta dalis mokslo ir studijų įstaigų) tyrimo tikslas nustatyti ir palyginti valstybinių  mokslo ir studijų įstaigų darbuotojų pareigybių struktūrą ir pasiskirstymą; metinių vidutinių atlyginimų šaltinius, struktūrą, dydžius  ir pasiskirstymą; įstaigų darbuotojų turėjusių darbo santykius su kitomis darbovietėmis pagal pareigybes pasiskirstymą. Tyrimas vykdytas 2010-2011 metais.

Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizija: Mokslioji Lietuva 2030

2010 m. gruodžio – 2011 m. liepos mėn. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro iniciatyva atlikta Lietuvos mokslo ir studijų ateities įžvalga. Į įžvalgą įsitraukė mokslininkai, dėstytojai, studentai, pramonės ir verslo atstovai. Po ilgai trukusių diskusijų buvo sukurta siektina ateities vizija, kurioje atsispindi mokslo ir studijų sistemos suinteresuotų dalyvių sutarimas dėl to, kokie galėtų ir turėtų būti Lietuvos mokslas ir studijos 2030 metais. Plačiau

Inovacijų kompleksiniai rodikliai

Pasaulio inovacijų indekse pateikiami Lietuvos inovacinės veiklos rezultatai, Lietuvos rezultatų palyginimas su kitomis Europos sąjungos valstybėmis narėmis. Pasaulinis inovacijų indeksas (PII) 2012. Lietuva.

2010 m.

Lietuvos švietimas skaičiais 2010. Mokslas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje pateikiami naujausi Lietuvos statistikos departamento, Eurostato, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio banko ir kitų šaltinių statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) Lietuvoje ir palyginamieji kitų Europos Sąjungos šalių duomenys. Mokslas skaičiais 2010

Lietuvos švietimas skaičiais 2010. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Leidinyje pateikti Lietuvos statistikos departamento, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato), Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Valstybinio studijų fondo, Studijų kokybės vertinimo centro, Švietimo valdymo informacinės sistemos, Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionalinio egzaminų centro duomenys. Leidinys skirtas politikams, sprendimų priėmėjams, aukštojo mokslo institucijoms ir plačiajai visuomenei. Lietuvos švietimas skaičiais 2010. Studijos

2009 m.

Lyginamoji stebėsenos ir analizės modelių analizė pasirinktose užsienio šalyse

„Lyginamoji stebėsenos ir analizės modelių analizė pasirinktose užsienio šalyse” yra vienas iš projekto “Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos” produktų. Tyrimo „Lyginamoji stebėsenos ir analizės modelių analizė pasirinktose užsienio šalyse” tikslas yra, remiantis gerąja praktika pasirinktose užsienio šalyse, suformuoti rekomendacijas dėl stebėsenos ir analizės modelio ar atskirų instrumentų tinkamumo Lietuvos mokslo ir studijų sektoriuje. Plačiau.

Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės ataskaita

Ši ataskaita yra galutinė taikomojo mokslinio tyrimo “Mokslo ir studijų valdymo kompleksinė analizė” ataskaita. Galutinėje, tyrimo ataskaitoje apibendrinami visi tarpiniai tyrimo rezultatai ir pateikiama siūlymų bei rekomendacijų dėl mokslo ir studijų valdymo tobulinimo, siekiant atnaujinti stebėsenos ir analizės sistemą pritaikant ją prie naujų valdymo kokybės poreikių, sintezė. Plačiau.

Mokslo ir studijų politikos sąveikų su kitomis viešosiomis politikomis ir sektorių strategijomis analizė

“Lietuvos mokslo ir studijų politikos sąveikos su kitomis viešosiomis politikomis ir sektorių strategijomis analizė” yra trečiosios projekto “Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos” ataskaitos dalis. Šios analizės tikslas – įvertinti mokslo ir studijų politikos koordinavimo su kitomis viešosiomis politikomis ir sektorių strategijomis būklę. Plačiau.

Mokslo ir studijų valdymo, horizontaliųjų veiklų bei mokslo ir studijų politikos sąveikų analizė

Mokslo ir studijų valdymo sisteminio, institucinio ir individualaus lygmens analizė yra antrasis projekto “Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos” produktas. Šį projektą Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro užsakymu vykdo VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas. Tyrimo objektas yra mokslo ir studijų valdymo gebėjimai. Valdymas čia suprantamas kaip gebėjimas sistemingai formuluoti ir įgyvendinti kokybišką mokslo ir studijų politiką. Todėl tyrime dėmesys sutelkiamas ties šiais veiksniais, turinčiais poveikį valdymui: institucinė struktūra, strateginio planavimo ciklu, koordinavimu, informacijos valdymu ir svarbiausių sprendimų priėmėjų gebėjimais bei administracine kultūra. Plačiau.

Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas apžvalga

Priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas 2009 m. apžvalgoje pateikiama informacija apie priėmimo procedūrų ir finansavimo pokyčius, apžvelgiamas stojančiųjų potencialas, prašymai dalyvauti priėmime į aukštąsias mokyklas, stojančiųjų pageidavimai (pagal miestus, aukštąsias mokyklas, studijų kryptis) bei pakviestųjų studijuoti konkursiniai balai. Plačiau.

Lietuvos švietimas skaičiais 2009. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Leidinyje pateikti Lietuvos statistikos departamento, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato), Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Valstybinio studijų fondo, Studijų kokybės vertinimo centro, Švietimo valdymo informacinės sistemos, Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionalinio egzaminų centro duomenys. Leidinys skirtas politikams, sprendimų priėmėjams, aukštojo mokslo institucijoms ir plačiajai visuomenei.  Lietuvos švietimas skaičiais 2009. Studijos

Lietuvos švietimas skaičiais 2009. Mokslas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje pateikiami naujausi Lietuvos statistikos departamento, Eurostato, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio banko ir kitų šaltinių statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) Lietuvoje ir palyginamieji kitų Europos Sąjungos šalių duomenys.  Mokslas skaičiais 2009

Lietuvos mokslo ir studijų sistemos apžvalgų metaanalizė valdymo aspektu

Lietuvos mokslo ir studijų sistemos apžvalgų meta-analizė valdymo aspektu” yra pirmasis projekto “Mokslo ir studijų valdymo kompleksinės analizės paslaugos” produktas. Šį projektą Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro užsakymu vykdo VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas. Meta-analizės tikslas – apibendrinti anksčiau atliktose apžvalgose suformuluotas išvadas ir valdymo rekomendacijas. Plačiau.

Finansinė parama studentams: užsienio šalių patirtis

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, remiantis Europos švietimo informacijos tinklo „EURYDICE” ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) apžvalgomis, parengė informaciją apie finansinės paramos studentams ypatumus užsienio šalyse. Plačiau.

Trumpraštis. Mokslo reformos Europoje. Kodėl? Kaip? Kas iš to?

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras remiantis Europos Sąjungos mokslinių tyrimų stebėsenos tinklo ERAWATCH projektų „Su moksliniais tyrimais susijusių politikų strateginis valdymas” ir „Europos Sąjungos šalių veiklos reformuojant viešojo sektoriaus mokslinius tyrimus” ataskaitomis parengė trumpraštį „Mokslo reformos Europoje. Kodėl? Kaip? Kas iš to?” Plačiau.

Trumpraštis. Kokie yra pagrindiniai mokslo perspektyvas lemiantys veiksniai?

Remiantis atliktu „Lietuvos mokslo apžvalgų analizė tarptautiškumo aspektu” tyrimu, parengtas trumpraštis „Kokie yra pagrindiniai mokslo perspektyvas lemiantys veiksniai?” Plačiau.

 2008 m.

Mokslo valdymas globalizacijos sąlygomis: prioritetų koordinavimo ir administravimo priemonės

Mykolo Romerio universitetas kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru bei VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutu įgyvendino Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ir Švietimo ir mokslo ministerijos finansuotą prioritetinės Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypties „Globalizacijos iššūkiai Lietuvos aukštajam mokslui ir mokslinių tyrimų sistemai” projektą „Mokslo valdymas globalizacijos sąlygomis: prioritetų koordinavimo ir administravimo priemonės”.

Projekto tikslas – ištirti mokslo politikos tarpinstitucinio koordinavimo mechanizmus Lietuvoje ir jų tobulinimo galimybes globalizacijos sąlygomis. Plačiau.

Lietuvos mokslo apžvalgų analizė tarptautiškumo aspektu

Tyrimo tikslas – atlikti užsienio ekspertų studijų apie Lietuvos mokslą politiką apžvalgą ir įvertinti Lietuvos mokslo politikos būklę tarptautiškumo aspektu bei suformuluoti rekomendacijas, padėsiančias užtikrinti veiksmingą mokslo politikos įgyvendinimo priemonių formavimą ir įgyvendinimą, skatinant Lietuvos mokslo tarptautiškumą. Tyrimą vykdė asociacija „Žinių ekonomikos forumas” pagal paslaugų teikimo sutartį su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru. Plačiau.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo Lietuvoje būklės analizė

Tyrimas „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) finansavimo Lietuvoje būklės analizė” atliktas vykdant Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymą. Tyrimo tikslas – apžvelgti ir įvertinti MTEP finansavimo būklę Lietuvoje ir pateikti MTEP finansavimo procesų tobulinimo rekomendacijas. Plačiau.

Studentų požiūris į aukštojo mokslo sistemos tobulinimą

Tyrimo tikslas – nustatyti aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) pagrindinių studijų studentų požiūrį į esamą aukštojo mokslo sistemos būklę siekiant numatyti jo tobulinimo gaires. Studentų apklausą atliko UAB „Spinter tyrimai”. Plačiau.

Nacionalinė Bolonijos proceso ataskaita

Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1598 Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui pavesta koordinuoti Bolonijos proceso nacionalinės ataskaitos darbus. Plačiau: [1] [2]

Lietuvos švietimas skaičiais 2008. Studijos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Leidinyje pateikti Lietuvos statistikos departamento, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato), Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Valstybinio studijų fondo, Studijų kokybės vertinimo centro, Švietimo valdymo informacinės sistemos, Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionalinio egzaminų centro duomenys. Leidinys skirtas politikams, sprendimų priėmėjams, aukštojo mokslo institucijoms ir plačiajai visuomenei. Lietuvos švietimas skaičiais 2008. Studijos

Trumpraštis. Mokslo politika Lietuvoje: globalios tendencijos, „koordinavimo piltuvėlis” ir „korsarų laivai”

Trumpraštyje „Mokslo politika Lietuvoje: globalios tendencijos, „koordinavimo piltuvėlis” ir „korsarų laivai” pateikiami svarbiausi projekto „Mokslo valdymas globalizacijos sąlygomis: prioritetų koordinavimo ir administravimo priemonės” rezultatai, išvados bei rekomendacijos. Trumpraštis parengtas remiantis baigiamąja projekto ataskaita. Plačiau.

Trumpraštis. Kaip skirstomos valstybės lėšos Lietuvos mokslui?

Trumpraštis „Kaip skirstomos valstybės lėšos Lietuvos mokslui?” parengtas pagal Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu MOSTA atlikto tyrimo „Lietuvos MTEP finansavimo būklės analizė” ataskaitą (jos elektroninė versija pateikta žemiau). Plačiau.

Trumpraštis. Kas lemia studijų kokybę?

Trumpraštyje „Kas lemia studijų kokybę?” pateikti svarbiausi studentų požiūrio tyrimo (2008 m.) rezultatai, aprėpiantys mokymosi motyvacijos ir lūkesčių identifikavimą bei įvairių studijų kokybę lemiančių veiksnių vertinimus; apžvelgiama vidinio studijų kokybės užtikrinimo situacija Lietuvos universitetuose. Studentų apklausą atliko UAB „Spinter tyrimai”. Plačiau.

Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas apžvalga

Priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas, dalyvaujančias bendrajame priėmime, 2008 m. apžvalga yra bene pirmas dokumentas, kuriame bandoma analizuoti priėmimo eigą, aukštųjų mokyklų ir studijų programų pasirenkamumą, kviečiamųjų studijuoti skaičių pagrįstumą. Dokumente apžvelgiamas stojančiųjų į pirmosios pakopos studijas potencialas, pagal nurodytas aukštąsias mokyklas, studijų sritis ir kitus aspektus nagrinėjami prašymai stoti į aukštąsias mokyklas, apžvelgiami pakviestųjų studijuoti konkursiniai balai. Taip pat apžvelgiamas priėmimas į antrosios pakopos studijas. Plačiau.