Projects

 Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis

Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas (LIST) – tai tęstinis visuomenės tyrimas, skirtas rinkti reprezentatyvius ir kokybiškus duomenis apie Lietuvos visuomenę bei jos raidą.

Strateginis tyrimo tikslas – sukurti naują įrankį ir metodus, kurie prisidėtų prie į ateitį orientuotos viešosios politikos bei padėtų tinkamai atliepti ilgalaikę šalies raidos viziją, kurią artimiausią dvidešimtmetį apibrėš valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“.

Pagrindinis tyrimo uždavinys – rengti, teikti ir skelbti nacionalinio lygmens statistinę informaciją apie Lietuvos gyventojų nuomonės, nuostatų ir elgesio pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje.

LIST įgyvendinamas kaip didelio masto visuomenės apklausa. Nuasmenintų duomenų rinkiniai bus reguliariai skelbiami Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA). LIST duomenų pagrindu bus rengiamos analitinės ataskaitos, apskaičiuojami Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2050“ stebėsenos rodikliai, teikiamos rekomendacijos viešosios politikos sprendimų priėmėjams.

Projekto trukmė: 2025 12 16 – 2029 12 31

Projekto vertė: 6 938 418,00 Eur

STRATA projekto vertė: 494 296 Eur
Vykdytojas: Vilniaus universitetas
Partneris: Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Valstybės duomenų agentūra, Vyriausybės strateginės analizės centras

Tyrimo informacija skelbiama svetainėje LIST – Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas

Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis

Gimstamumo ir šeimos tyrimas (GGP LT) yra tęstinis sociodemografinis visuomenės tyrimas, skirtas rinkti reprezentatyvius ir kokybiškus duomenis apie jaunimą, šeimų kūrimą ir iširimą, santykius šeimose, vaikų susilaukimą ir auginimą, santykius tarp kartų bei šiuos šeimos demografinius procesus sąlygojančius veiksnius, ir jų pagrindu teikti rekomendacijas šeimos ir demografinės politikos formavimui.

GGP LT yra nacionalinis tyrimas, įgyvendinamas kaip tarptautinės Kartų ir lyčių programos (GGP, angl. Generations and Gender Programme) dalis, užtikrinantis metodologinį palyginamumą su kitomis šalimis.

GGP yra įtraukta į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumo (angl. European Strategy Forum on Research Infrastructures, ESFRI) Kelrodį kaip strategiškai svarbi iniciatyva. GGP dalyvauja daugiau nei 30 šalių iš viso pasaulio.

GGP LT įgyvendinamas kaip didelio masto visuomenės apklausa. Nuasmenintų duomenų rinkiniai bus reguliariai skelbiami Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA), GGP duomenų portale. GGP LT duomenų pagrindu bus rengiamos analitinės ataskaitos, apskaičiuojami Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2050“ stebėsenos rodikliai, teikiamos rekomendacijos viešosios politikos sprendimų priėmėjams.

Projekto trukmė: 2025 12 15 – 2029 12 31

Projekto vertė: 3 307 909,89 Eur

STRATA projekto vertė: 196 283 Eur
Vykdytojas: Vytauto Didžiojo universitetas
Partneris: Lietuvos socialinių mokslų centras, Valstybės duomenų agentūra ir Vyriausybės strateginės analizės centras

Tyrimo informacija skelbiama svetainėje ggp-lt.eu.

Projektas finansuojamas Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo lėšomis.

„Kurk Ukrainai“ yra talentų grąžinimo programa, skirta pritraukti jaunus Ukrainos profesionalus, gyvenančius užsienyje, ir integruoti juos į šalies viešąjį sektorių. Programa remiasi sėkmingu Lietuvos modeliu „Kurk Lietuvai“ ir siekia stiprinti Ukrainos institucinius gebėjimus, ypač eurointegracijos srityje.

Projekto tikslas – Ukrainos viešojo sektoriaus gebėjimų stiprinimas įgyvendinant Eurointegracijos krypties projektus bei pritraukiant ukrainiečius profesionalus, įgijusius patirties užsienyje.

Projekto veiklos:

1) Ukrainiečių profesionalų sugrąžinimas iš užsienio, integracija į viešąjį sektorių bei kompetencijų auginimas; 

2) Pasirinktų prioritetinių Ukrainos institucijų stiprinimas ukrainiečiais profesionalais iš užsienio, įgyvendinančiais Eurointegracijos krypties projektus; 

3) Ukrainos visuomenės informavimas apie viešojo sektoriaus veikimą ir galimybes.

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) vykdo programos stebėsenos ir vertinimo veiklas, užtikrinančias lankstų programos pritaikymą prie kintančių Ukrainos viešojo sektoriaus stiprinimo poreikių.

Projekto trukmė: 2025 06 11 – 2027 02 11

STRATA projekto vertė: 50 044 Eur

Vykdytojas: Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

Partneriai: Kyiv School of Economics Charitable Foundation, Investuok Lietuvoje, Vyriausybės strateginės analizės centras

Projektas finansuojamas iš Europos Komisijos struktūrinių reformų paramos programos.

Techninės paramos priemonė (angl. Technical Support Instrument – TSI) – tai ES programa, pagal kurią ES valstybėms narėms teikiama specialiai pritaikyta techninė ekspertizė reformoms rengti ir įgyvendinti. Parama teikiama atsižvelgiant į paklausą ir nereikalauja valstybių narių bendro finansavimo. Projektai pagal TSI atrenkami, pritarus nacionalinei vyriausybei.

Projekto tikslas – stiprinti ateities įžvalgų ir numatomojo valdymo praktikas Italijos, Lietuvos ir Maltos viešajame sektoriuje; suteikti valstybės tarnautojams ir institucijoms priemones, žinias ir įgūdžius stiprinti jų gebėjimus kurti ir sėkmingai įgyvendinti politiką; ir stiprinti vyriausybės vaidmenį integruojant ateities įžvalgas į valdymo struktūras, taip pat prisidedant prie geresnio viešosios politikos kūrimo ir įgyvendinimo.

Projekto veiklomis siekiama stiprinti išankstinio numatomosios valdysenos ir strateginių ateities įžvalgų gebėjimus šalies viešajame sektoriuje. Vykdant projekto veiklas, įvertintas Lietuvos valstybės tarnautojų atvirumas pokyčiams ir naujovėms, rengiami plataus profilio metodologiniai seminarai viešojo sektoriaus atstovams, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis mokymai pagal 5 modulių programą, konsultuoti transporto sektoriaus atstovai, rengiantys strategines gaires iki 2050 m.

Projekto trukmė: 18 mėn., projekto pradžia – 2023 sausio mėn.
Vykdytojas:  Europos Komisija ir EBPO
Dalyvauja: Italija, Lietuva ir Malta

Projektas finansuojamas iš Europos Komisijos struktūrinių reformų paramos programos.

Techninės paramos priemonė (angl. Technical Support Instrument – TSI) – tai ES programa, pagal kurią ES valstybėms narėms teikiama specialiai pritaikyta techninė ekspertizė reformoms rengti ir įgyvendinti. Parama teikiama atsižvelgiant į paklausą ir nereikalauja valstybių narių bendro finansavimo. Projektai pagal TSI atrenkami, pritarus nacionalinei vyriausybei.

Projekto tikslas – paremti dalyvaujančias šalis didinant įrodymais grįstos politikos formavimo gebėjimus visame šalies valstybiniame sektoriuje (tarp ministerijų, jų agentūrų, mokslo įstaigų), puoselėjant patirties perdavimą ir tarpininkavimo vaidmenį perduodant žinias politikos formuotojams, stiprinant vyriausybių ir mokslo organizacijų sąsajas bei tarpininkaujančių organizacijų vaidmenį.

Vykdant projektą Lietuvoje, pagerintas koordinavimas ir bendradarbiavimas tarp ministerijų, didinamas poveikio vertinimų ir politikos vertinimų veiksmingumas, skatinamas mokslo organizacijų dalyvavimas politikos formavimo procese, taip pat siekiama padėti įveiklinti Mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklą. Projekto vykdymo laikotarpiu organizuoti mokymai mokslininkams, politikos formuotojams, žinių brokeriams, simpoziumai strateginių ateities įžvalgų, dirbtinio intelekto ir politikos vertinimo temomis, teiktos šalies situacijos analizės ir rekomendacijos viešojo sektoriaus gebėjimams stiprinti įrodymais grįstos politikos formavime ir valdyme.

Projekto trukmė: 24 mėn., projekto pradžia – 2023 rugsėjo mėn.
Vykdytojas: JRC
Dalyvauja: Graikija, Belgija, Čekija, Estija, Lietuva, Latvija ir Nyderlandai

Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis

Projekto tikslas – didinti Vyriausybės strateginės analizės centro darbuotojų informacinių technologijų raštingumą skatinant naudojimąsi dirbtinio intelekto įrankiais.

Projekto trukmė: 2024 06 05 – 2024 12 31
Projekto vertė: 4 914,30EUR

Projektas finansuojamas iš Europos Komisijos struktūrinių reformų paramos programos.

Projektas, skirtas padėti Lietuvai padidinti inovacijų sistemos našumą, turi du pagrindinius uždavinius:

• Remiantis 2016 m. EBPO atlikta inovacijų politikos apžvalga ir pateiktomis rekomendacijomis, įvertinti pastarųjų metų pažangą, pasiekimus, nustatyti trukdžius. Taip pat įvertinti pasirinktų aktualiausių inovacijų politikos sričių įgyvendinimo kelius, joms skirtų priemonių kūrimą, planavimą ir įgyvendinimą;
• Ištirti naujas, pastaruoju metu svarbą įgavusias politikos temas, jų taikymo galimybes, atsižvelgiant į šalies kontekstą ir remiantis tarptautine gerąja patirtimi.

Naujos temos, apimančios ne tik inovacijų sistemos, bet daug platesnį valstybės politikos lauką, kurios aktualios jau dabar, o ateityje gali lemti ne tik inovacijų sistemos, tačiau visos ekonomikos efektyvumą, konkurencingumą ir valstybės galimybes bei gebėjimus spręsti svarbiausius visuomenės iššūkius yra šios:

1) Inovatyvūs viešieji pirkimai
2) Į misiją orientuota inovacijų politika
3) Pramonė 4.0 ir dirbtinis intelektas:
2016 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko Lietuvos inovacijų politikos peržiūrą ir suformulavo rekomendacijas, galinčias padėti išspręsti pagrindinius sistemos iššūkius bei padėti parengti inovacijų sistemą sparčiai ir nuolat kintančioms pasaulinėms ekonominėms ir socialinėms tendencijoms. Rekomendacijos apėmė svarbiausias inovacijų politikos temas, orientuotas į:

• palankių sąlygų inovacijų plėtrai sudarymą;
• aktyvesnį dalyvavimą tarptautiniuose žinių tinkluose;
• inovacijų sistemos valdymo tobulinimą;
• subalansuotų inovacijų politikos priemonių plėtrą;
• žmogiškųjų išteklių plėtrą;
• aukštojo mokslo efektyvumo didinimą.

Projekto trukmė: 14 mėn., projekto pradžia – 2020 birželio mėn.
Vykdytojas:  Europos Komisija ir EBPO

Projektas finansuojamas iš Europos Komisijos struktūrinių reformų paramos programos.

Techninės paramos priemonė (angl. Technical Support Instrument – TSI) – tai ES programa, pagal kurią ES valstybėms narėms teikiama specialiai pritaikyta techninė ekspertizė reformoms rengti ir įgyvendinti. Parama teikiama atsižvelgiant į paklausą ir nereikalauja valstybių narių bendro finansavimo. Projektai pagal TSI atrenkami, pritarus nacionalinei vyriausybei.

Projekto tikslas – sustiprinti įrodymais grįstos viešosios politikos formavimo ir vertinimo pajėgumus Vyriausybėje ir kitose valstybės institucijose; pagerinti koordinavimą, skatinti platesnį viešosios politikos vertinimų ir jų kokybės kontrolės taikymą sprendimų priėmimo procese.

• Projekto metu yra siekiama:
• Projekto rekomendacijų įtraukimo į politinę darbotvarkę;
• Sustiprinti poveikio vertinimo pajėgumus Vyriausybėje ir kitose valstybės institucijose;
• Sustiprinti STRATA pajėgumus įgyvendinti geriausias vertinimo praktikas ir aiškesnis STRATA vaidmuo įrodymais grįstos politikos formavimo procese.

Projekto trukmė: 18 mėn., projekto pradžia – 2020 birželio mėn.
Vykdytojas: Europos Komisija ir EBPO

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Projekto tikslas – sustiprinti struktūrinių reformų bei viešosios politikos strateginių sprendimų kokybę Vyriausybės lygiu.

Šiuo projektu buvo siekiama tobulinti Vyriausybės ir ministerijų pajėgumą sprendžiant ilgojo laikotarpio ir horizontalius strateginius klausimus, taip pat skatinti inovacijas formuojant politiką ar įgyvendinant valstybės uždavinius. Projekto tikslo siekiama:

• sukuriant įrodymais grįsto valdymo kompetencijų centrą (toliau – Centras) prie Vyriausybės kanceliarijos, kuris atliktų kaštų naudos analizę ir sisteminius vertinimus strateginiais klausimais priskirtose viešosios politikos srityse (žmogiškųjų išteklių konkurencingumo didinimo, geresnio reglamentavimo, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) konkurencingumo didinimo, šešėlinės ekonomikos masto ir įtakos vertinimo ir kitose srityse);
• suformuojant vientisą įrodymais grįstos viešosios politikos praktiką nacionaliniu lygiu.

Projekto trukmė: 2018 10 23 – 2023 12 29
Projekto vertė: 4 310 179,90 EUR
Vykdytojas: LR Vyriausybės kanceliarija
Partneris: Vyriausybės strateginės analizės centras

Projektas finansuojamas iš Europos Komisijos struktūrinių reformų paramos programos.

Projekto tikslas –mbendradarbiaujant su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), parengti nacionalinę įgūdžių strategiją. Diagnostiniame strategijos rengimo etape atlikta giluminė įgūdžių sistemos analizė ir pateiktos rekomendacijos jos stiprinimui.

Pagrindinis užsibrėžtas uždavinys buvo pasiekti giluminį ir vieningą šalies įgūdžių sistemos iššūkių supratimą tarp suinteresuotų šalių, prieš imantis šiuos iššūkius spręsti. Todėl strategijos rengimo metu EBPO siekė:

• gilintis į šalies įgūdžių sistemą ir nustatyti, ar suinteresuotos šalys vienodai supranta ir atpažįsta tikrąsias įgūdžių sistemos problemas;
• fasilituoti diskusiją tarp suinteresuotų šalių, siekiant identifikuoti įgūdžių sistemos viešosios politikos trūkumus ir galimus sprendimo būdus;
• įgūdžių strategijos rengimo metu telkti suinteresuotas šalis ir didintų jų gebėjimą bendradarbiauti, stiprinant šalies įgūdžių sistemą ir jos valdymą.

Stiprinant šalies įgūdžių sistemą bei jos valdymą, būtų kuriamos galimybės platesnei šalies gyventojų savirealizacijai ir didesniam konkurencingumui šalies bei tarptautinėje darbo rinkoje. Taip pat įgūdžių sistemos tobulinimas galėtų kurti prielaidas pilietinės visuomenės ir demokratijos pagrindų tvirtinimui.

Atlikus bendrąjį Lietuvos įgūdžių sistemos efektyvumo vertinimą ir atsižvelgus į naujausias EBPO apžvalgas, EBPO ir Lietuvos Vyriausybė sutarė dėl keturių prioritetinių sričių ir dviejų projekto horizontaliųjų temų:

1-asis prioritetas. Jaunų žmonių įgūdžių, kurie reikalingi karjerai ir gyvenime, ugdymas
2-asis prioritetas. Suaugusiųjų ir įmonių įsitraukimo į švietimą ir mokymą didinimas
3-asis prioritetas. Efektyvesnis žmonių įgūdžių panaudojimas darbo vietose
4-asis prioritetas. Įgūdžių politikų valdymo stiprinimas

Projekto trukmė: 21 mėn., projekto pradžia – 2020 kovo mėn.
Vykdytojas: Europos Komisija ir EBPO

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Projekto tikslas –  tobulinti vidutinės trukmės žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimo sistemą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus Nutarimą Nr. 162 „Dėl Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų aprašo patvirtinimo“ ir pradėjus įgyvendinti nuolatinę žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemą nacionaliniu lygmeniu, atsirado pagrindas kardinaliai atnaujinti 2013–2015 m. Ūkio ministerijos užsakymu parengtą ,,Žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimo ir kvalifikacijų sąsajų su darbo vieta stebėsenos“ modelį, panaudojant ir integruojant Nacionalinėje žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemoje kaupiamus detalius valstybinių registrų ir informacinių sistemų rodiklius. Iš esmės atnaujinto modelio rezultatai leidžia įvertinti dabartinę ir prognozuojamą darbo jėgos paklausą ir pasiūlą pagal darbo rinkos struktūrą (kvalifikacija, profesija) bei pasiskirstymą (savivaldybės). Informacija apie darbo jėgos trūkumą ar perteklių leis formuoti duomenimis grįstą darbo rinkos ir švietimo sistemos viešąją politiką, siekiant efektyvaus žmogiškųjų išteklių planavimo ir kaštų valstybėje paskirstymo.

Projekto trukmė: 2018 11 30-2023 08 30
Projekto vertė: 474 673,33 Eur