Praleisti meniu

Research

    Research reports

    STRATA prepares evidence that helps public sector participants make sustainable and effective decisions.

    This is the foundation of evidence-informed governance. Evidence-informed governance involves strategic decisions based on the latest data, insightful expert recommendations, and high-quality, comprehensive analyses. Research papers are prepared in Lithuanian language.

    Strategic Insights and Foresight Group

    These researches relates to documents at national strategic level, also works that STRATA is obliged to do under various legislation and that are carried out periodically or other projects that does not have a specific client, but can be used widely.

    Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklė. Statistinė ataskaita

    Žmogiškojo kapitalo būklės ataskaita skirta pateikti informaciją, kuri tarpinstitucinei Vyriausybės komisijai ir kitoms suinteresuotoms šalims sudarytų sąlygas priimti pagrįstus sprendimus žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo klausimais. Ataskaitoje pateikiami numatomi užimtumo kaitos pokyčiai, žmogiškųjų išteklių paklausos ir pasiūlos prognozės, pagrindinės žmogiškojo kapitalo Lietuvoje charakteristikos, analizuojama žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo problematika (tarp jų užsienio piliečių), vertinama žmogiškojo kapitalo situacija prioritetiniuose sektoriuose. Ataskaita parengta naudojant ir integruojant valstybinių registrų ir informacinių sistemų duomenis valstybės duomenų valdysenos informacinė sistemoje (VDV IS) bei kitus viešai skelbiamus statistinius duomenis.

    2021-2030 m. nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų poveikio rodiklių stebėsenos ataskaita

    2021-2030 m. nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) strateginių tikslų poveikio rodiklių stebėsenos ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl NPP patvirtinimo VI skyriaus ir Strateginio valdymo metodikos 211.4. punkto nuostatomis. NPP strateginių tikslų poveikio rodiklių stebėsenos tikslas – kasmet (nuo trečiųjų NPP įgyvendinimo metų) atlikti NPP strateginių tikslų ir susijusių poveikio rodiklių reikšmių kitimo analizę. Stebėsenos apimtyje įgyvendinami šie uždaviniai: 1) analizuojamos NPP tikslų ir susijusių poveikio rodiklių reikšmių kitimo tendencijos; 2) nustatomos galimos faktines NPP poveikio rodiklių reikšmes lemiančios priežastys ir vertinama tikimybė pasiekti NPP nustatytas siektinas rodiklių reikšmes. Tyrimas parodo progresą siekiant valstybės mastu nustatytų tikslų, poveikio visose viešojo valdymo srityse. Vadovaujantis tyrimo rezultatais gali būti priimami sprendimai dėl įvairių lygių (programavimo, strateginio) dokumentų, tikslų, siektinų rodiklių reikšmių, naujų priemonių poreikio.

    2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano tikslų intervencijų logikos vertinimas: 1, 2, 5, 7, 8 ir 9 tikslai

    2020 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybė patvirtino 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą (toliau – Planas), kuriuo siekiama nustatyti pagrindinius ateinantį dešimtmetį valstybėje siekiamus pokyčius, užtikrinančius pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos bei saugumo srityse, ir sutelkti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti. Plane numatomi ilgalaikiai strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai ir pažangai matuoti skirti rodikliai su siektinomis reikšmėmis 2030 metams ir tarpinės rodiklių reikšmės 2025 metams. Plane ir kituose Lietuvos Strateginio valdymo sistemos dokumentuose numatyta, kad Plano įgyvendinimo laikotarpiu du kartus atliekami tarpiniai giluminiai ir kompleksiniai Plano įgyvendinimo pažangos vertinimai. Pirmasis tarpinis Plano įgyvendinimo pažangos vertinimas numatytas atlikti 2024 m. Šis vertinimas yra Plano pirmojo tarpinio vertimo dalis. Atsižvelgiant į Plano apimtį ir kompleksiškumą, šioje ataskaitoje pateikiamas 6 iš 10 Plano tikslų intervencijų logikos vertinimas, siekiant įvertinti teorinę 1, 2, 5, 7, 8, ir 9 Plano tikslų įgyvendinimo tikimybę bei identifikuoti šių tikslų intervencijų logikos tobulinimo poreikį.

    Lietuvos ilgalaikio socialinio tyrimo techninio įgyvendinimo modelio vertinimas

    Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas (toliau – LIST) buvo inicijuotas siekiant užtikrinti duomenimis grįstų įvykdytų viešosios politikos intervencijų (poveikio) vertinimą ir (ar) naujų intervencijų planavimą. LIST planuojamas kaip tęstinis visuomenės tyrimas, skirtas rinkti reprezentatyvius ir kokybiškus duomenis apie Lietuvos visuomenę bei jos raidą bei įgalinti rengti ir vertinti geresnius viešojo valdymo sprendimus. Strateginis tyrimo tikslas – kurti naujus įrankius ir metodus, kurie prisidėtų prie į ateitį orientuotos viešosios politikos bei padėtų tinkamai atliepti ilgalaikę šalies raidos viziją, kurią artimiausią dvidešimtmetį apibrėš valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“. LIST techninio įgyvendinimo modelio vertinimas skirtas įvertinti tinkamiausią LIST techninio įgyvendinimo modelį ir pasiūlyti jo projektą. Šio vertinimo rėmuose taip pat atliekamas LIST metodikos bandomasis tyrimas skirtas išbandyti sukurtą LIST techninio įgyvendinimo modelio projektą.

    Dirbtinis intelektas: įgūdžių problematika Lietuvoje. Darbo rinkos tyrimo ataskaita

    Šio tyrimo tikslas – nustatyti ir suprasti, kaip DI plėtra paveiks įgūdžių poreikį Lietuvoje per ateinančius penkerius metus. Tai įvadinis dokumentas, skirtas atskleisti su įgūdžiais susijusioms problemoms ir iššūkiams, kuriuos reikia spręsti norint išnaudoti DI potencialą ir galimybes. Daugiausia dėmesio skiriama įgūdžiams, reikalingiems DI kurti ir (arba) taikyti, valdyti ir reguliuoti. Tyrimo ataskaitoje įvardijamos sritys, kuriose reikia dirbti, kad Lietuva pasirengtų DI erai.

    Žmogiškųjų išteklių paklausa ir pasiūla: ilgalaikės prognozės

    ŽI ilgalaikės paklausos ir pasiūlos prognozės skirtos informuoti politikos formuotojus apie darbuotojų ir įgūdžių kaitą darbo rinkoje dešimties metų laikotarpiu. Jos leidžia numatyti galimą darbuotojų skaičiaus disbalansą (perteklių ar trūkumą) ir tikėtinus įgūdžių atitikties darbo vietų reikalavimams iššūkius. Ilgalaikių prognozių tikslas – atsižvelgiant į šalies Ekonominės raidos scenarijų ir oficialiąsias Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozes, rengti ir skelbti ŽI paklausos ir pasiūlos prognozių rezultatus, leidžiančius įvertinti darbuotojų
    ir įgūdžių pokyčius, priimti pagrįstus ŽI valdymo sprendimus.

    Žmogiškųjų išteklių paklausa ir pasiūla: ilgalaikių prognozių metodika

    Žmogiškųjų išteklių paklausos ir pasiūlos ilgalaikių prognozių rengimo metodikoje aprašomos pagrindinės vartojamos sąvokos, taikomi metodai ir klasifikatoriai, naudojami statistinių duomenų šaltiniai, prognozių atnaujinimo dažnumas, prognozių pateikimo vartotojams būdai.

    NPP tikslų pažangos vertinimo ataskaita

    Šioje ataskaitoje yra vertinamas Nacionaliniame pažangos plane (toliau – NPP) numatytų dešimties strateginių tikslų progresas. Siekiama atsakyti į tokius klausimus: koks yra programos tikslų pasiekimo laipsnis; kokia tikimybė, kad bus pasiektos NPP numatytos tarpinės reikšmės; kokie pagrindiniai veiksniai (įskaitant valstybės vykdomas priemones) sudarė esmines kliūtis pasiekti aukštesnius rezultatus arba veikė rodiklių kitimą norima kryptimi; ar pasirinkti rodikliai ir jų skaičiavimo metodikos yra tinkamos pažangai matuoti; kaip galima patobulinti stebėsenos rodiklių rinkinį? Tikimasi, kad ataskaitos rezultatai bus panaudoti NPP, plano tikslo poveikio rodikliams tobulinti bei atsiskaitymui už NPP programos vykdymą.

    Public Policy Decision Support Group

    Research that usually has a specific client and a specific problem to solve.

    Personalizuotos medicinos vystymo Lietuvoje galimybių studija

    Siekiant įvertinti personalizuotos medicinos vystymo galimybes Lietuvoje, parengta Personalizuotos medicinos vystymo Lietuvoje galimybių studija. Joje apžvelgiamos personalizuotos medicinos (toliau – PM) diegimo patirtys kitose užsienio šalyse, analizuojama esama Lietuvos PM ekosistemos būklė, kuri įvertinama atliekant SSGG analizę. Pateikiami trys hipotetiniai Lietuvos PM ekosistemos vystymosi scenarijai: „Transformacijos“, „Susitvarkymo namie“ ir „Ribotų išteklių“, kurie skiriasi finansavimo dydžiu ir šaltiniais, išteklių panaudojimo efektyvumu ir PM paslaugų prieinamumu Lietuvos gyventojams. Taip pat teikiamos rekomendacijos dėl Lietuvos PM ekosistemos transformacijos.

    Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos vertinimas

    Tyrimo metu atliktas privalomojo sveikatos mokymo modelio vertinimas. Modelį sudaro trys įstatyme numatytos licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos: privalomasis pirmosios pagalbos mokymas; privalomasis higienos įgūdžių mokymas; privalomasis mokymas apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kaip šis modelis veikia, įvertinti jo tinkamumą.

    Pirminio privalomojo sveikatos mokymo modelio vertinimo rezultatų pagrindu identifikuoti trūkumai, susiję su modelio intervencijos logikos elementais, modelio įgyvendinimo ir kontrolės funkcijų elementais, kokybės užtikrinimu. Tyrimo ataskaitoje privalomojo sveikatos mokymo modelio tinkamumo vertinimas atliktas vieno iš trijų mokymų tipų – pirmosios pagalbos mokymo – pavyzdžiu. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus suformuluoti bendrieji privalomojo sveikatos mokymo modelio tobulinimo principai.

    Sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo modelio adaptavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos kontekste

    STRATA 2019 metais sukurtas sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų poreikio prognozavimo modelis tapo pagrindiniu įrankiu, padedančiu prognozuoti sveikatos priežiūros specialistų poreikį Lietuvoje bei gerinti sveikatos mokslų studijų krypčių grupei ir rezidentūros studijoms skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičiaus planavimą. Šioje ataskaitoje pateikiami atnaujinto ir praplėsto asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo iki 2032 m. modelio rezultatai, esama ir COVID-19 pandemijos laikotarpio specialistų poreikio analizė, rekomendacija dėl valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų paskirstymo. Parengtos 2 ataskaitos.

    Naujų ES teisės aktų projektų poveikio vertinimas: kokybinė analizė

    STRATA atliko tyrimą, kurio metu siekta išsiaiškinti, ar tinkamai funkcionuoja dabartinė ES iniciatyvų poveikio vertinimo sistema, identifikuoti šios sistemos trūkumus ir pasiūlyti sprendimus jai tobulinti. Galiojančio teisinio reguliavimo trūkumai, nepakankamai aiški institucinė atsakomybė ir poveikio vertinimų kokybės priežiūros trūkumas lemia, kad poveikio vertinimai retai atliekami arba jų kokybė nėra tinkama. Norint išspręsti problemą, siūloma paskirti už poveikio vertinimų kokybės priežiūrą atsakingą instituciją, patvirtinti kokybės vertinimo kriterijus ir procedūras.

    Europos piliečių gerovė strateginės atviros autonomijos sąlygomis naujame geopolitiniame kontekste: Lietuvos požiūris

    Europos piliečių gerovė strateginės atviros autonomijos sąlygomis naujame geopolitiniame kontekste: Lietuvos požiūris

    Tyrimo tikslas – suformuoti įrodymais paremtą Lietuvos požiūrį į aktualų piliečių gerovės užtikrinimui politikos atsaką ES atviros strateginės autonomijos sąlygomis naujame geopolitiniame kontekste. Šio tyrimo rezultatas – suformuluotos rekomendacijos ir strateginiai siūlymai, kurie skirti veiksmams, padėsiantiems veiksmingai realizuoti Lietuvos požiūrį ES lygmenyje rengiamą ASA koncepciją, atitinkančią Lietuvos piliečių gerovės interesų poziciją siūlomų politikos atsako alternatyvų atžvilgiu. Šio tyrimo rezultatai taip pat padeda pagrindą ir suformuoja ASA srities tyrimų kryptis ateičiai.

    Viešųjų paslaugų perdavimo nevyriausybiniam sektoriui galimybių vertinimas

    Nevyriausybinių organizacijų (NVO) įtraukimas į paslaugų teikimą yra vienas iš būdų paslaugų prieinamumui didinti. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane yra patvirtinta priemonė „Priimti Vyriausybės sprendimą dėl atitinkamų viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybiniam ir privačiam sektoriui atsižvelgiant į atliktą teisės aktų, susijusių su viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybiniam ir privačiam sektoriui galimybėmis, peržiūrą.“ Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti NVO įtrauktį teikti viešąsias paslaugas skatinančius ir ribojančius veiksnius bei identifikuoti sisteminiam pokyčiui būtinas sąlygas. Nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešųjų paslaugų teikimo organizavimą Lietuvos savivaldybėse, sudarytos teisinės galimybės savivaldybėms organizuoti vietinių viešųjų paslaugų teikimą įvairiais būdais, o NVO teikiamų viešųjų paslaugų apimtys per pastaruosius keletą metų didėja.

    Užsienio reikalų ministerijos vykdomos užsienio politikos kuriamos vertės vertinimo metodikos sukūrimas ir bandomasis vertinimas

    Siekiant tobulinti Užsienio reikalų ministerijos (URM) veiklos stebėsenos bei kuriamos vertės matavimo sistemą, šiame tyrime įgyvendinti du uždaviniai. Pirma, pristatyta išsami kokybinių užsienio politikos veiklų ir jų rezultatų vertinimo metodologija. Antra, atliktas pavyzdinis URM veiklų vertinimas. Tyrime argumentuojama ir paaiškinama, kodėl ir kaip, siekiant pagrįsti URM kuriamos veiklos vertę, tikslinga remtis teorija grįstais kokybinio vertinimo metodais ir pateikti įtikinamą indėlio pasakojimą. Pilotinio vertinimo analizė apima URM vykdytas veiklas plėtojant saugumo ir ekonominio bendradarbiavimo programas su Lenkija, Italija ir Švedija.

    Viešojo saugumo tarnybos veiklos modelio vertinimas remiantis užsienio praktika

    Siekiant efektyvinti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių institucijų institucinę sąrangą, sprendžiant Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomų funkcijų dubliavimo klausimą, atlikta Europos Sąjungos valstybių narių praktikų įgyvendinant analogiškas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomų funkcijų analizė, t. y., atlikta Viešojo saugumo tarnybos funkcijų apžvalga; identifikuotos Europos Sąjungos valstybių narių institucijos, kurios vykdo funkcijas, analogiškas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atliekamoms pagrindinėms funkcijoms; atliktas VST ir Europos Sąjungos valstybių narių veikiančių žandarmerijų funkcijų palyginimas.

    Šioje svetainėje naudojami slapukai

    Slapukai padeda užtikrinti, kad jūs gaunate geriausią patirtį naudojantis mūsų svetaine. Norėdami sužinoti daugiau, skaitykite mūsų slapukų politiką.