STRATA prepares evidence that helps public sector participants make sustainable and effective decisions.
This is the foundation of evidence-informed governance. Evidence-informed governance involves strategic decisions based on the latest data, insightful expert recommendations, and high-quality, comprehensive analyses.
Research papers are prepared in Lithuanian language.
Strategic Insights and Foresight Group
These researches relates to documents at national strategic level, also works that STRATA is obliged to do under various legislation and that are carried out periodically or other projects that does not have a specific client, but can be used widely.
Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklė. Statistinė ataskaita
Žmogiškojo kapitalo būklės ataskaita skirta pateikti informaciją, kuri tarpinstitucinei Vyriausybės komisijai ir kitoms suinteresuotoms šalims sudarytų sąlygas priimti pagrįstus sprendimus žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo klausimais. Ataskaitoje pateikiami numatomi užimtumo kaitos pokyčiai, žmogiškųjų išteklių paklausos ir pasiūlos prognozės, pagrindinės žmogiškojo kapitalo Lietuvoje charakteristikos, analizuojama žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo problematika (tarp jų užsienio piliečių), vertinama žmogiškojo kapitalo situacija prioritetiniuose sektoriuose. Ataskaita parengta naudojant ir integruojant valstybinių registrų ir informacinių sistemų duomenis valstybės duomenų valdysenos informacinė sistemoje (VDV IS) bei kitus viešai skelbiamus statistinius duomenis.
2021-2030 m. nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų poveikio rodiklių stebėsenos ataskaita
2021-2030 m. nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) strateginių tikslų poveikio rodiklių stebėsenos ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl NPP patvirtinimo VI skyriaus ir Strateginio valdymo metodikos 211.4. punkto nuostatomis. NPP strateginių tikslų poveikio rodiklių stebėsenos tikslas – kasmet (nuo trečiųjų NPP įgyvendinimo metų) atlikti NPP strateginių tikslų ir susijusių poveikio rodiklių reikšmių kitimo analizę. Stebėsenos apimtyje įgyvendinami šie uždaviniai: 1) analizuojamos NPP tikslų ir susijusių poveikio rodiklių reikšmių kitimo tendencijos; 2) nustatomos galimos faktines NPP poveikio rodiklių reikšmes lemiančios priežastys ir vertinama tikimybė pasiekti NPP nustatytas siektinas rodiklių reikšmes. Tyrimas parodo progresą siekiant valstybės mastu nustatytų tikslų, poveikio visose viešojo valdymo srityse. Vadovaujantis tyrimo rezultatais gali būti priimami sprendimai dėl įvairių lygių (programavimo, strateginio) dokumentų, tikslų, siektinų rodiklių reikšmių, naujų priemonių poreikio.
2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano tikslų intervencijų logikos vertinimas: 1, 2, 5, 7, 8 ir 9 tikslai
2020 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybė patvirtino 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą (toliau – Planas), kuriuo siekiama nustatyti pagrindinius ateinantį dešimtmetį valstybėje siekiamus pokyčius, užtikrinančius pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos bei saugumo srityse, ir sutelkti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti. Plane numatomi ilgalaikiai strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai ir pažangai matuoti skirti rodikliai su siektinomis reikšmėmis 2030 metams ir tarpinės rodiklių reikšmės 2025 metams. Plane ir kituose Lietuvos Strateginio valdymo sistemos dokumentuose numatyta, kad Plano įgyvendinimo laikotarpiu du kartus atliekami tarpiniai giluminiai ir kompleksiniai Plano įgyvendinimo pažangos vertinimai. Pirmasis tarpinis Plano įgyvendinimo pažangos vertinimas numatytas atlikti 2024 m. Šis vertinimas yra Plano pirmojo tarpinio vertimo dalis. Atsižvelgiant į Plano apimtį ir kompleksiškumą, šioje ataskaitoje pateikiamas 6 iš 10 Plano tikslų intervencijų logikos vertinimas, siekiant įvertinti teorinę 1, 2, 5, 7, 8, ir 9 Plano tikslų įgyvendinimo tikimybę bei identifikuoti šių tikslų intervencijų logikos tobulinimo poreikį.
Lietuvos ilgalaikio socialinio tyrimo techninio įgyvendinimo modelio vertinimas
Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas (toliau – LIST) buvo inicijuotas siekiant užtikrinti duomenimis grįstų įvykdytų viešosios politikos intervencijų (poveikio) vertinimą ir (ar) naujų intervencijų planavimą. LIST planuojamas kaip tęstinis visuomenės tyrimas, skirtas rinkti reprezentatyvius ir kokybiškus duomenis apie Lietuvos visuomenę bei jos raidą bei įgalinti rengti ir vertinti geresnius viešojo valdymo sprendimus. Strateginis tyrimo tikslas – kurti naujus įrankius ir metodus, kurie prisidėtų prie į ateitį orientuotos viešosios politikos bei padėtų tinkamai atliepti ilgalaikę šalies raidos viziją, kurią artimiausią dvidešimtmetį apibrėš valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“. LIST techninio įgyvendinimo modelio vertinimas skirtas įvertinti tinkamiausią LIST techninio įgyvendinimo modelį ir pasiūlyti jo projektą. Šio vertinimo rėmuose taip pat atliekamas LIST metodikos bandomasis tyrimas skirtas išbandyti sukurtą LIST techninio įgyvendinimo modelio projektą.
Dirbtinis intelektas: įgūdžių problematika Lietuvoje. Darbo rinkos tyrimo ataskaita
Šio tyrimo tikslas – nustatyti ir suprasti, kaip DI plėtra paveiks įgūdžių poreikį Lietuvoje per ateinančius penkerius metus. Tai įvadinis dokumentas, skirtas atskleisti su įgūdžiais susijusioms problemoms ir iššūkiams, kuriuos reikia spręsti norint išnaudoti DI potencialą ir galimybes. Daugiausia dėmesio skiriama įgūdžiams, reikalingiems DI kurti ir (arba) taikyti, valdyti ir reguliuoti. Tyrimo ataskaitoje įvardijamos sritys, kuriose reikia dirbti, kad Lietuva pasirengtų DI erai.
Žmogiškųjų išteklių paklausa ir pasiūla: ilgalaikės prognozės
ŽI ilgalaikės paklausos ir pasiūlos prognozės skirtos informuoti politikos formuotojus apie darbuotojų ir įgūdžių kaitą darbo rinkoje dešimties metų laikotarpiu. Jos leidžia numatyti galimą darbuotojų skaičiaus disbalansą (perteklių ar trūkumą) ir tikėtinus įgūdžių atitikties darbo vietų reikalavimams iššūkius. Ilgalaikių prognozių tikslas – atsižvelgiant į šalies Ekonominės raidos scenarijų ir oficialiąsias Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozes, rengti ir skelbti ŽI paklausos ir pasiūlos prognozių rezultatus, leidžiančius įvertinti darbuotojų
ir įgūdžių pokyčius, priimti pagrįstus ŽI valdymo sprendimus.
Žmogiškųjų išteklių paklausa ir pasiūla: ilgalaikių prognozių metodika
Žmogiškųjų išteklių paklausos ir pasiūlos ilgalaikių prognozių rengimo metodikoje aprašomos pagrindinės vartojamos sąvokos, taikomi metodai ir klasifikatoriai, naudojami statistinių duomenų šaltiniai, prognozių atnaujinimo dažnumas, prognozių pateikimo vartotojams būdai.
Šioje ataskaitoje yra vertinamas Nacionaliniame pažangos plane (toliau – NPP) numatytų dešimties strateginių tikslų progresas. Siekiama atsakyti į tokius klausimus: koks yra programos tikslų pasiekimo laipsnis; kokia tikimybė, kad bus pasiektos NPP numatytos tarpinės reikšmės; kokie pagrindiniai veiksniai (įskaitant valstybės vykdomas priemones) sudarė esmines kliūtis pasiekti aukštesnius rezultatus arba veikė rodiklių kitimą norima kryptimi; ar pasirinkti rodikliai ir jų skaičiavimo metodikos yra tinkamos pažangai matuoti; kaip galima patobulinti stebėsenos rodiklių rinkinį? Tikimasi, kad ataskaitos rezultatai bus panaudoti NPP, plano tikslo poveikio rodikliams tobulinti bei atsiskaitymui už NPP programos vykdymą.
Žmogiškasis kapitalas siejamas su asmens nematerialiu turtu, kuris naudojamas ekonominei vertei kurti, ir sveikata, nes nuo jos priklauso žmogaus darbingumas, darbo efektyvumas, atsparumas stresui ir pan. Žmogiškasis kapitalas yra daugialypis ir kaupiamas per visą gyvenimo ciklą. Jis didina našumą, taigi ir pelningumą. Todėl manoma, kad kuo daugiau įmonė investuoja į savo darbuotojus, tuo didesnė jos produktyvumo ir sėkmės tikimybė. Šioje studijoje pateikiami numatomi užimtumo kaitos pokyčiai, pagrindinės žmogiškojo kapitalo Lietuvoje charakteristikos, analizuojama žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo problematika (tarp jų užsienio piliečių), vertinama žmogiškojo kapitalo situacija prioritetiniuose sektoriuose.
Lietuvos socialinės raidos stebėsenos, reprezentatyvių gyventojų apklausų būdu, funkcijų peržiūra
Ataskaitoje nagrinėjama Lietuvos socialinės raidos stebėsenos teisinė aplinka bei stebėsenos funkcijos įgyvendinimo ypatumai. Funkcijų peržiūros objektas orientuotas į Lietuvos visuomenės socialinės būklės (raidos) stebėseną, grįstą reprezentatyviomis šalies gyventojų apklausomis. Apibendrinus visuomenės socialinės būklės stebėsenos funkcijos peržiūros rezultatus aptariamos trys šios funkcijos įgyvendinimo alternatyvos kokybės ir efektyvumo užtikrinimo atžvilgiu. Taip pat šioje ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos dėl: strateginės reikšmės rodiklių integravimo į dalinai centralizuotą visuomenės socialinės būklės ir jos raidos stebėsenos sistemą; NPP
rodiklių bei suformuotos rekomendacijos ir techninės gairės valstybės institucijoms planuojančioms įgyvendinti ar užsakyti visuomenės nuomonės tyrimus. Ši ataskaita yra skirta visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, kurie planavimo dokumentuose numatytų tikslų, uždavinių ar viešųjų intervencijų poveikiui stebėti pasitelkia arba planuoja pasitelkti rodiklius grįstus reprezentatyviomis visuomenės nuomonės apklausomis.
NPP rodiklio „1.11.5 Intelektine nuosavybe pagrįstų produktų dalis, palyginti su bendru Lietuvos eksportu“ vertinimas
Dokumente pristatomi Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) formuojamojo programos dalies vertinimo pagal tikslo-uždavinių rodiklių tinkamumo kriterijų rezultatai.
Vertinimo objektas: 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) poveikio rodiklis „1.11.5 Intelektine nuosavybe pagrįstų produktų dalis, palyginti su bendru Lietuvos eksportu“ (toliau – 1.11.5 rodiklis).
Nutarimo dėl NŽIS poveikio įvertinimas, apimant rodiklių atnaujinimo poreikį
Šioje ataskaitoje pateiktas LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos (NŽIS) pagrindų aprašo patvirtinimo“ poveikio, apimant rodiklių pakankamumą ir prieinamumą, vertinimas pagal veiksmingumo, poveikio ir rezultatyvumo kriterijus, identifikuoti teigiami ir neigiami NŽIS įgyvendinimo aspektai ir suformuluotos rekomendacijos tolesnei NŽIS plėtrai.
Lietuvos studijų būklės apžvalgos tikslas – skaitytojui patogiu formatu glaustai ir koncentruotai apžvelgti naujausią informaciją, atspindinčią 2021 m. Lietuvos studijų būklę ir pokyčius 2017–2021 m. aukštojo mokslo finansavimo, žmogiškųjų išteklių, studijų prieinamumo, tarptautiškumo, absolventų įsidarbinimo srityse. Leidinyje taip pat pristatytas tyrimas, skirtas studijų prieinamumo studentams, turintiems individualių poreikių, problematikai aptarti. Leidinys, kaip susistemintos informacijos šaltinis, skirtas Lietuvos studijų politikos formuotojams ir įgyvendintojams, kitoms suinteresuotosioms šalims.
Leidinyje pateikti profesinio mokymo stebėsenos rezultatai. Informacija sugrupuota pagal šiuos kriterijus: profesinio mokymo sėkmingumas žmogui, sėkmingumas mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu ir sėkmingumas įgyvendinant Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politiką.
Ataskaitoje apžvelgiami pagrindiniai šalies žmogiškojo kapitalo elementai – įgimti ar įgyti gebėjimai, žinios, įgūdžiai, gyventojų sveikata bei žmogiškojo kapitalo formavimui ir realizavimui svarbūs kontekstiniai rodikliai. Leidinyje pateikiamos įžvalgos apie žmogiškųjų išteklių srityse pasiektą pažangą ar atotrūkį laiko perspektyvoje, rezultatai apžvelgiami tarptautiniame kontekste.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) užsakymo valstybės poreikiams sistemos peržiūra
Tyrimas „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) užsakymo valstybės poreikiams sistemos peržiūra“ apima tris valstybės poreikiams atliepti skirtas MTEP priemones: Ilgalaikės institucinės MTEP programos; Nacionalinės mokslo programos; Reikminiai tyrimai. Ataskaitoje pateikta analizuotų priemonių situacijos diagnostika, identifikuotos problemos susijusios su valstybės poreikių atliepimu įgyvendinant šias priemones bei pateiktos rekomendacijos, kaip būtų galima patobulinti MTEP užsakymų valstybės poreikiams sistemą.
Lietuvos studijų ir mokymo programų sąsajų su Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateiktais profesijų pogrupiais testavimo ataskaita
Šioje ataskaitoje aprašomi Lietuvos studijų ir mokymo programų sąsajų su Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateiktais profesijų pogrupiais trečiojo testavimo rezultatai.
Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir prognozavimo sistemos atnaujinimo metodika
Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir prognozavimo sistemos atnaujinimo metodika
Ataskaitoje pateikiama Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir prognozavimo sistemos atnaujinimo metodika: modelio struktūra, modelio dedamosios, prielaidos ir parametrai.
Ataskaitoje analizuojamos 14 didžiųjų tendencijų, mėginant apžvelgti, kurios iš jų bus aktualiausios mūsų valstybės pažangai, kokios tikėtinos šių tendencijų pasekmės trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, kokie galimi kylantys iššūkiai ir atsiveriančios galimybės Lietuvai. Ši ataskaita – vienas iš Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo pradinių dokumentų.
Studijų krypčių grupių apžvalgose siekiama plačiau nagrinėti specifinėms studijų krypčių grupėms būdingas tendencijas ir rodiklius. Šiose apžvalgose pateikiama į atitinkamai studijų krypčių grupei priklausančias studijų programas stojančiųjų, studijuojančiųjų ir studijas baigusiųjų situacija.
Lietuvos Respublikos ateities projektavimo iššūkiai. Kitų šalių ateities kūrimo ekosistemų analizė ir pradiniai siūlymai Lietuvai
Apžvalgoje nagrinėjamos kitų šalių ateities kūrimo ekosistemos ir pateikiami siūlymai, kaip ateities įžvalgų metodai gali būti panaudoti Lietuvos tvaresnės ateities kūrimui.
Apžvalgoje pateikiami profesinio mokymo stebėsenos rezultatai. Informacija sugrupuota pagal šiuos kriterijus: profesinio mokymo sėkmingumas žmogui, sėkmingumas mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu ir sėkmingumas įgyvendinant Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politiką.
Ataskaitoje pateikiami Sveikatos priežiūros specialistų poreikio Lietuvoje prognozavimo modelio atnaujinimo rezultatai. Tyrimo tikslas – prognozuoti medicinos darbuotojų darbo rinkos situaciją Lietuvoje iki 2030 metų naudojant kiekybinius ir kokybinius duomenis bei gerinti medicinos studijoms skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičiaus planavimą.
Žmogiškojo kapitalo būklėje apžvelgiami pagrindiniai šalies žmogiškojo kapitalo elementai – įgimti ar įgyti gebėjimai, žinios, įgūdžiai, gyventojų sveikata bei žmogiškojo kapitalo formavimui ir realizavimui svarbūs kontekstiniai rodikliai. Leidinyje identifikuojamos žmogiškojo kapitalo vystymosi tendencijos iki COVID-19 pandemijos bei galimi pandemijos padariniai daugeliui stebimų sričių. Taip pat pateikiamos įžvalgos apie žmogiškųjų išteklių srityse pasiektą pažangą ar atotrūkį nuo išsikeltų strateginių tikslų, rezultatai apžvelgiami ir tarptautiniame kontekste.
Žmogiškųjų išteklių būklės (stebėsenos) tyrimo metodika
Žmogiškųjų išteklių būklės stebėsenos statistinio tyrimo metodikoje pateikiama informacija apie statistinio tyrimo organizavimą ir atlikimą, aprašomos pagrindinės vartojamos sąvokos, nurodomi naudojami klasifikatoriai, aprašomi taikomi metodai, statistinių duomenų rinkimo bei apdorojimo būdai ir statistinės informacijos pateikimas vartotojams.
Apžvalgoje pateikiami Pedagogų poreikio Lietuvoje prognozavimo modelio atnaujinimo rezultatai. Rezultatai pateikiami pagal 3 scenarijus: pirmasis sudarytas darant prielaidas, jog iki šiol vyravusios tendencijos ir toliau išlikt aktualios. Kiti 2 scenarijai sudaryti pagal atliktos apklausos ir interviu metu su švietimo bendruomene identifikuotus veiksnius, galimai lemsiančius pedagogų paklausą ir pasiūlą iki 2025 metų.
Antrojoje kasmetinėje Lietuvos inovacijų ekosistemos apžvalgoje pateikiami visų ekosistemos dedamųjų – inovacijoms reikalingų įgūdžių, naujų žinių kūrimo ir technologijų perdavimo, naujų produktų diegimo rinkoje bei valdžios sektoriaus indėlio – potencialą ir pažangą atspindintys pagrindiniai rodikliai. Pasitelkiant naujausius duomenis, leidinyje siekiama apibendrinti inovacijų ekosistemoje pasiektą pažangą ir įvykusius esminius pokyčius.
STRATA ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Sumanios specializacijos programos stebėsenos ataskaitą, kurioje analizuojami sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo programos rezultatai. Taip pat analizuojama Lietuvos ūkio sektorių plėtra, mokslo rezultatų sklaida bei MTEPI potencialo raiška įgyvendinant konkrečias sumanios specializacijos programos priemones.
Studijų sistemos pažangos vertinimo tikslas – sistemingai kaupti, analizuoti ir rengti informaciją apie Lietuvos studijų sistemos būklę ir jos pokyčius siekiant nustatyti ir įvertinti pasiektą pažangą, studijų sistemos kaitos tendencijas valstybės strateginių siekių atžvilgiu. Studijų sistemos pažangos vertinimo metodika nustato studijų sistemos pažangos vertinimo paskirtį, objektą, tikslus ir uždavinius, principus, organizavimą ir eigą, rezultatų panaudojimą, rodiklius.
Aukštųjų mokyklų veiklos pažangos vertinimo metodika
Aukštųjų mokyklų veiklos pažangos vertinimo tikslas – remiantis aukštųjų mokyklų veiklos stebėsenos rezultatais identifikuoti ir įvertinti aukštųjų mokyklų (ne)daromą pažangą valstybei strategiškai svarbiose srityse. Informacija gali būti naudojama: identifikuoti ir įvertinti aukštosios mokyklos (ne)daromą pažangą valstybės lygmeniu strategiškai svarbiose srityse, formuoti rekomendacijas dėl aukštųjų mokyklų veiklos pažangos didinimo, inicijuoti reikalingus sisteminius aukštųjų mokyklų pokyčius.
Aukštųjų mokyklų veiklos pažangos stebėsenos metodika
Aukštųjų mokyklų veiklos pažangos stebėsena – tai besitęsiantis aukštųjų mokyklų veiklos duomenų rinkimo ir jų analizės procesas, kurio metu stebima aukštųjų mokyklų veikla bei jos pažanga, lyginami bei analizuojami jos pokyčiai, nustatomos aukštųjų mokyklų veiklos tendencijos, identifikuojamos stipriosios ir probleminės aukštųjų mokyklų sritys.
Apžvalgoje nagrinėjama Lietuvos mokslo sistemos būklė, analizuojant duomenis apie tyrimų personalą (tyrėjus ir doktorantus), MTEP finansavimą, infrastruktūrą, tyrėjų atlyginimus, mobilumą, mokslinę veiklą ir jos rezultatus (tarptautinius projektus, bendradarbiavimą su verslu ir mokslines publikacijas). Visais atvejais, kai yra atitinkamų duomenų, apžvalgoje aprėpiamas 2010–2019 m. laikotarpis.
Lietuvos MTEP tarptautiškumo krypčių nustatymo metodika
Šioje metodikoje pateikiama MTEP veiklos tarptautiškumo nustatymo sistema, padėsianti pasiekti nuoseklesnio ir kryptingesnio Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo moksle. Metodika siekiama prisidėti prie strategiško tarptautinio bendradarbiavimo galimybių panaudojimo didinant šalies MTEP konkurencingumą, stiprinant šalies tyrėjų kompetencijas bei ugdant naujus tyrėjus.
Dokumente pateikiamos samdomą darbą dirbančių asmenų (toliau – specialistų) paklausos prognozė 2020–2026 m. atlikta įvertinant pakeitimo ir plėtros paklausas.
Studijų krypčių grupių apžvalgose siekiama plačiau nagrinėti specifinėms studijų krypčių grupėms būdingas tendencijas ir rodiklius. Šiose apžvalgose pateikiama informacija apie grupės studentų skaičiaus ir studijų programų skaičiaus pokyčius, vidutinius stojimo balus bei absolventų įsidarbinimo rodiklius – vidutines pajamas ir dažniausias profesijas.
Lietuvos studijų būklės apžvalgos tikslas – skaitytojui patogiu formatu glaustai ir koncentruotai apžvelgti naujausią informaciją, atspindinčią 2019 m. Lietuvos studijų būklę ir pokyčius 2015–2019 m. aukštojo mokslo finansavimo, žmogiškųjų išteklių, studijų prieinamumo, tarptautiškumo srityse. Ši apžvalga kartu su lygiagrečiai leidžiamomis mokslo ir inovacijų ekosistemų apžvalgomis keičia iki šiol leistą Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Leidinys, kaip susistemintos informacijos šaltinis, skirtas Lietuvos studijų politikos formuotojams ir įgyvendintojams, kitoms suinteresuotosioms šalims.
Švietimo pasiūlos analizės, planavimo ir vertinimo metodika
Švietimo pasiūlos analizės, planavimo ir švietimo pasiūlos analizės, planavimo ir vertinimo metodikoje pateikiami siūlymai dėl valstybės finansuojamų mokymo ir studijų vietų profesinėse ir aukštosiose mokyklose planavimo ir įgyvendinimo gerinimo.
Analitinėje apžvalgoje nagrinėjamas Lietuvos žmogiškasis kapitalas, analizuojant 2019 m. ir senesnius gyventojų gebėjimų ugdymo, įgytų ir įgimtų gebėjimų panaudojimo darbo rinkoje ir gyventojų sveikatos būklės duomenis. Pateikiamos įžvalgos apie šiose srityse pasiektą pažangą ar atotrūkį nuo išsikeltų strateginių tikslų, rezultatai apžvelgiami ir tarptautiniame kontekste.
Tyrimo tikslas yra įvertinti ir prognozuoti sėkmingai baigusių ar nutraukusių Lietuvos formaliojo švietimo programas asmenų pasiūlą darbo rinkai. Ataskaitoje pateikiami istoriniai įsidarbinusių (mokslų baigimo metu bei 6 ir 12 mėn. po mokslų baigimo) asmenų skaičiai bei vidutinio laikotarpio prognozė. Analizė atlikta tarptautinio standartizuoto švietimo klasifikatoriaus (ISCED) lygmenų pjūviais: (1) mokinių bei studentų skaičius bei vidutinio periodo prognozė, (2) įsiliejusių į darbo rinką abiturientų ir absolventų skaičius bei vidutinio periodo prognozė, (3) vidutinės įsiliejusių į darbo rinką abiturientų ir absolventų pajamos. Papildomai ISCED 1, 2, 3 ir 4 lygmenims yra pateikta analizė pagal Lietuvos savivaldybes.
Apžvalgoje pateikiama informacija apie profesinio mokymo būklę 2019 m. Analizė atlikta pagal šiuos kriterijus: profesinio mokymo sėkmingumas žmogui, sėkmingumas mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu ir sėkmingumas įgyvendinant Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politiką.
STRATA numato kiekvienais metais parengti Lietuvos inovacijų ekosistemos apžvalgą. Šios apžvalgos tikslas yra glaustai aptarti per metus įvykusius pokyčius ir stebėti pasiektą pažangą. Pirmojoje inovacijų ekosistemos apžvalgoje aptariami visų trijų ekosistemos dedamųjų – inovacijoms reikalingų įgūdžių, naujų žinių kūrimo ir technologijų perdavimo bei naujų produktų diegimo rinkoje – pagrindiniai potencialą ir pažangą atspindintys rodikliai.
Studijų krypčių grupių apžvalgose siekiama plačiau nagrinėti specifinėms studijų krypčių grupėms būdingas tendencijas ir rodiklius. Šiose apžvalgose pateikiama informacija apie grupės studentų skaičiaus ir studijų programų skaičiaus pokyčius, vidutinius stojimo balus bei absolventų įsidarbinimo rodiklius – vidutines pajamas ir dažniausias profesijas.
STRATA ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Sumanios specializacijos programos stebėsenos ataskaitą, kurioje analizuojami sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo programos rezultatai. Taip pat analizuojama Lietuvos ūkio sektorių plėtra, mokslo rezultatų sklaida bei MTEPI potencialo raiška įgyvendinant konkrečias sumanios specializacijos programos priemones.
Pasirengimas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investiciniam laikotarpiui reikalauja geriau suprasti inovacijų sklaidos iššūkius. Šioje analizėje apibendrinami 2017–2019 m. atlikti inovacijų srities tyrimai, vertinimai, pateiktos pastabos ir rekomendacijos, kurių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie valstybės inovatyvumo didinimo.
Sumani specializacija Lietuvoje: nuo 2014-2020 m. prie 2021-2027 m.
Apžvalgoje aptariama sukaupta 2014–2020 m. laikotarpio Lietuvos Sumanios specializacijos strategijos (S3) valdymo patirtis, pasiekti rezultatai ir Lietuvos startinės pozicijos prieš pradedant įgyvendinti 2021–2027 m. laikotarpio Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos politikos 1 strateginį tikslą „Pažangesnė Europa: Inovatyvi ir sumani pramonės transformacija“. Šis tikslas skirtas inovacijoms, skaitmeninimui, ekonomikos pertvarkai ir smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti. Atkreipiamas dėmesys į naujas šio tikslo charakteristikas: skaitmeninimas ir gebėjimai, reikalingi sumaniai specializacijai, pramonės transformacijai ir verslumui skatinti. Apžvelgiamas Lietuvos pasirengimas užtikrinti veiksmingą S3 valdymą – privalomą sąlygą pasinaudoti ES parama.
Medicinos darbuotojų poreikio prognozavimo modelis
Sukurtas modelis apima Lietuvoje parengiamų ir dirbančių sveikatos specialistų pasiūlos ir paklausos analizę ir prognozavimą iki 2028 metų. Modelio tikslas yra prognozuoti medicinos darbuotojų (sveikatos specialistų) darbo rinkos situaciją Lietuvoje iki 2028 metų ir gerinti medicinos studijoms skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičiaus planavimą.
Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje. Kryptis – ateities darbo rinka
Žmogiškojo kapitalo apžvalgoje yra nagrinėjama Lietuvos gyventojų situacija šalies darbo rinkoje. Apžvalgos autoriai, pasitelkdami valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, apžvelgia Lietuvos gyventojų užimtumą, pajamų pasiskirstymą pagal sektorius, užimamas profesijas ir kitus aktualius pjūvius. Šioje apžvalgoje detaliau nagrinėjama gyventojų grupių – užimtųjų, besimokančių ir studijuojančių, pensinio amžiaus gyventojų bei Lietuvoje dirbančių užsieniečių – padėtis darbo rinkoje. Atlikta didelės apimties (163,5 tūkst.) darbo skelbimų analizė leidžia detaliau nagrinėti gebėjimus, kurių pageidauja naujų darbuotojų ieškantys darbdaviai. Taip pat apžvalgoje pateikiamos samdomų darbuotojų pakeitimo ir plėtros paklausos prognozės 2018–2022 m.
Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje
Palyginamojo ekspertinio MTEP vertinimo metu užsienio ekspertai lankėsi Lietuvos mokslo ir studijų institucijose ir atliko kokybinį mokslinės veiklos vertinimą. Per 60 užsienio šalių mokslininkų vertino 30 institucijų (14 valstybinių universitetų, tris nevalstybinius universitetus, 13 mokslinių tyrimų institutų) vykdomos MTEP veiklos kokybę, ekonominį ir socialinį poveikį bei perspektyvumą. Tyrimo ataskaitų santraukoje pateikiami pagrindiniai vertinimo rezultatai bei rekomendacijos MTEP sistemos tobulinimui.
Apžvalgoje pateikiama susisteminta informacija, atspindinti Lietuvos profesinio mokymo būklę 2018 metais. Apžvelgiamas demografinis, socialinis bei ekonominis profesinio mokymo kontekstas. Pristatomi pokyčiai profesinio mokymo politikoje, aptariami finansavimo, mokytojų rengimo, profesinio mokymo prieinamumo, kokybės, rezultatų ir profesinio orientavimo aspektai. Apžvalgoje pateikiama gyventojų ir darbdavių nuomonė apie profesinį mokymą remiantis tyrimų (tarptautinio ir nacionalinio) rezultatais.
2017–2018 m. vykdyto pedagogų poreikio prognozavimo tyrimo tikslas – sukurti ir išbandyti pedagogų paklausos ir pasiūlos prognozavimo modelį bei pateikti rekomendacijas siekiant gerinti balansą tarp pedagogų paklausos ir pasiūlos ar kitoms viešosios politikos priemonėms formuoti bei tobulinti. Tyrimo įgyvendinimo metu įvyko daugiau nei 3 vizitai, susitikimai, konsultacijos su suinteresuotomis šalimis.
Praėjus 2 metams nuo sumanios specializacijos įgyvendinimo pradžios atliekamas tarpinis sumanios specializacijos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos vertinimas. Tarpinio vertinimo metu siekiama nustatyti ar strategijos prioritetai efektyviai įgyvendinami ir tinkami plėtoti toliau. Ataskaita susideda iš 4 dalių: makroekonominės analizės, bendrojo programos ir jos priemonių rinkinio vertinimo, programos prioritetų tinkamumo (potencialo vertinimo) ir rezultatyvumo analizės.
Būklė 2018: Lietuvos studijos, mokslas ir inovacijos
Apžvalgoje išskiriami pagrindiniai iššūkiai ir tendencijos Lietuvos studijose, moksle ir inovacijose bei pateikiamos rekomendacijos šių sričių gerinimui. Teminė apžvalgos dalis yra skirta aukštojo mokslo prieinamumo temai. Šioje dalyje pristatomas tyrimas apie moksleivių pasiekimų viduriniame ugdyme bei stojimo į aukštąsias mokyklas skirtumus ir įsitvirtinimą darbo rinkoje. Pagrindinis šio tyrimo klausimas – ar skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą?
Apžvalgoje pirmą kartą nagrinėjami Lietuvos žmogiškieji ištekliai naudojant valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis. Apžvelgiama bendra žmogiškųjų išteklių situacija, gyventojų užimtumas, pajamų pasiskirstymas ir kiti aspektai, taip pat apskričių ir savivaldybių specifika, pateikiama informacija apie specialistų integraciją į darbo rinką. Teminėje dalyje Lietuvos piliečių migracija nagrinėjama detaliau. Aptariama emigravusių ir grįžusių emigrantų charakteristikos bei srautai, taip pat vidinės migracijos aspektai.
Specialistų paklausos prognozė dėl priėmimo į profesinį mokymą
Specialistų paklausos prognozė dėl priėmimo į profesinį mokymą įvertina 2018–2022 m. samdomų darbuotojų paklausą pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK) ir ekonominės veiklos rūšis (EVRK). Prognozę sudaro pakeitimo paklausos (tikimybiškai įvertinama, kokią dalį darbuotojų reikėtų pakeisti dėl tikėtino išėjimo į pensiją, mirtingumo ir emigracijos) ir plėtros paklausos (įvertinama, kokia dalimi ekonominės veiklos sektoriai augs arba trauksis dėl prognozuojamo plėtros dydžio) reikšmės. Prognozės rezultatai yra pateikiami LR Švietimo ir mokslo ministerijai ir panaudojami formuojant priėmimo vietas į profesines mokyklas.
Sumanios specializacijos įgyvendinimo stebėsena. Antroji ataskaita
MOSTA ir Ūkio ministerija parengė antrąją Sumanios specializacijos programos stebėsenos ataskaitą, kurioje analizuojami pirmieji sumanios specializacijos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos rezultatai. Taip pat analizuojama Lietuvos ūkio sektorių plėtra, konkurencingumas, mokslo rezultatų sklaida, MTEPI infrastruktūros plėtra bei MTEPI potencialo raiška įgyvendinant konkrečias sumanios specializacijos programos priemones.
Būklė 2017: Lietuvos studijos, mokslas ir inovacijos
2017 m. būklės apžvalgoje išskiriami pagrindiniai Lietuvos studijoms, mokslui ir inovacijoms kylantys iššūkiai ir juos lemiančios tendencijos. Šių metų leidinio teminė dalis skirta išryškinti Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų stipriąsias puses.
Sumanios specializacijos pažangos pirmoji ataskaita
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pateikia pirmąją Sumanios specializacijos pažangos stebėsenos ataskaitą. Leidinys yra skirta mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formuotojams bei įgyvendintojams, mokslo ir švietimo institucijų tyrėjams bei administratoriams, verslo atstovams, taip pat ir kitiems asmenims, kuriems yra aktuali prioritetinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų šalyje raida.
Parengtoje apžvalgoje susisteminta naujausia informacija, atspindinti Lietuvos mokslo ir studijų būklę 2016 m. Pristatomi 2015–2016 m. priimti pagrindiniai sisteminio lygmens sprendimai ir iniciatyvos, turėjusios įtakos mokslo ir studijų būklei bei jos kaitai. Išskiriami pagrindiniai Lietuvos studijoms, mokslui ir inovacijoms kylantys iššūkiai ir juos pagrindžiančios tendencijos. Pateikiama lyginamoji Lietuvos, Latvijos ir Estijos studijų, mokslo ir inovacijų sistemų apžvalga. Apžvelgiamas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų – kolegijų, universitetų ir mokslinių tyrimų institutų – tinklas. Pristatomi baziniai mokslo ir studijų rodikliai. Remiamasi oficialiąja statistika, registrų duomenimis, teisės aktais, 2014–2016 m. MOSTA atliktais teminiais tyrimais, oficialiai pateiktomis ekspertinėmis įžvalgomis.
Research that usually has a specific client and a specific problem to solve.
Personalizuotos medicinos vystymo Lietuvoje galimybių studija
Siekiant įvertinti personalizuotos medicinos vystymo galimybes Lietuvoje, parengta Personalizuotos medicinos vystymo Lietuvoje galimybių studija. Joje apžvelgiamos personalizuotos medicinos (toliau – PM) diegimo patirtys kitose užsienio šalyse, analizuojama esama Lietuvos PM ekosistemos būklė, kuri įvertinama atliekant SSGG analizę. Pateikiami trys hipotetiniai Lietuvos PM ekosistemos vystymosi scenarijai: „Transformacijos“, „Susitvarkymo namie“ ir „Ribotų išteklių“, kurie skiriasi finansavimo dydžiu ir šaltiniais, išteklių panaudojimo efektyvumu ir PM paslaugų prieinamumu Lietuvos gyventojams. Taip pat teikiamos rekomendacijos dėl Lietuvos PM ekosistemos transformacijos.
Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos vertinimas
Tyrimo metu atliktas privalomojo sveikatos mokymo modelio vertinimas. Modelį sudaro trys įstatyme numatytos licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos: privalomasis pirmosios pagalbos mokymas; privalomasis higienos įgūdžių mokymas; privalomasis mokymas apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kaip šis modelis veikia, įvertinti jo tinkamumą.
Pirminio privalomojo sveikatos mokymo modelio vertinimo rezultatų pagrindu identifikuoti trūkumai, susiję su modelio intervencijos logikos elementais, modelio įgyvendinimo ir kontrolės funkcijų elementais, kokybės užtikrinimu. Tyrimo ataskaitoje privalomojo sveikatos mokymo modelio tinkamumo vertinimas atliktas vieno iš trijų mokymų tipų – pirmosios pagalbos mokymo – pavyzdžiu. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus suformuluoti bendrieji privalomojo sveikatos mokymo modelio tobulinimo principai.
Sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo modelio adaptavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos kontekste
STRATA 2019 metais sukurtas sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų poreikio prognozavimo modelis tapo pagrindiniu įrankiu, padedančiu prognozuoti sveikatos priežiūros specialistų poreikį Lietuvoje bei gerinti sveikatos mokslų studijų krypčių grupei ir rezidentūros studijoms skiriamų valstybės finansuojamų vietų skaičiaus planavimą. Šioje ataskaitoje pateikiami atnaujinto ir praplėsto asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo iki 2032 m. modelio rezultatai, esama ir COVID-19 pandemijos laikotarpio specialistų poreikio analizė, rekomendacija dėl valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų paskirstymo. Parengtos 2 ataskaitos.
Naujų ES teisės aktų projektų poveikio vertinimas: kokybinė analizė
STRATA atliko tyrimą, kurio metu siekta išsiaiškinti, ar tinkamai funkcionuoja dabartinė ES iniciatyvų poveikio vertinimo sistema, identifikuoti šios sistemos trūkumus ir pasiūlyti sprendimus jai tobulinti. Galiojančio teisinio reguliavimo trūkumai, nepakankamai aiški institucinė atsakomybė ir poveikio vertinimų kokybės priežiūros trūkumas lemia, kad poveikio vertinimai retai atliekami arba jų kokybė nėra tinkama. Norint išspręsti problemą, siūloma paskirti už poveikio vertinimų kokybės priežiūrą atsakingą instituciją, patvirtinti kokybės vertinimo kriterijus ir procedūras.
Europos piliečių gerovė strateginės atviros autonomijos sąlygomis naujame geopolitiniame kontekste: Lietuvos požiūris
Europos piliečių gerovė strateginės atviros autonomijos sąlygomis naujame geopolitiniame kontekste: Lietuvos požiūris
Tyrimo tikslas – suformuoti įrodymais paremtą Lietuvos požiūrį į aktualų piliečių gerovės užtikrinimui politikos atsaką ES atviros strateginės autonomijos sąlygomis naujame geopolitiniame kontekste. Šio tyrimo rezultatas – suformuluotos rekomendacijos ir strateginiai siūlymai, kurie skirti veiksmams, padėsiantiems veiksmingai realizuoti Lietuvos požiūrį ES lygmenyje rengiamą ASA koncepciją, atitinkančią Lietuvos piliečių gerovės interesų poziciją siūlomų politikos atsako alternatyvų atžvilgiu. Šio tyrimo rezultatai taip pat padeda pagrindą ir suformuoja ASA srities tyrimų kryptis ateičiai.
Viešųjų paslaugų perdavimo nevyriausybiniam sektoriui galimybių vertinimas
Nevyriausybinių organizacijų (NVO) įtraukimas į paslaugų teikimą yra vienas iš būdų paslaugų prieinamumui didinti. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane yra patvirtinta priemonė „Priimti Vyriausybės sprendimą dėl atitinkamų viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybiniam ir privačiam sektoriui atsižvelgiant į atliktą teisės aktų, susijusių su viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybiniam ir privačiam sektoriui galimybėmis, peržiūrą.“ Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti NVO įtrauktį teikti viešąsias paslaugas skatinančius ir ribojančius veiksnius bei identifikuoti sisteminiam pokyčiui būtinas sąlygas. Nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešųjų paslaugų teikimo organizavimą Lietuvos savivaldybėse, sudarytos teisinės galimybės savivaldybėms organizuoti vietinių viešųjų paslaugų teikimą įvairiais būdais, o NVO teikiamų viešųjų paslaugų apimtys per pastaruosius keletą metų didėja.
Užsienio reikalų ministerijos vykdomos užsienio politikos kuriamos vertės vertinimo metodikos sukūrimas ir bandomasis vertinimas
Siekiant tobulinti Užsienio reikalų ministerijos (URM) veiklos stebėsenos bei kuriamos vertės matavimo sistemą, šiame tyrime įgyvendinti du uždaviniai. Pirma, pristatyta išsami kokybinių užsienio politikos veiklų ir jų rezultatų vertinimo metodologija. Antra, atliktas pavyzdinis URM veiklų vertinimas. Tyrime argumentuojama ir paaiškinama, kodėl ir kaip, siekiant pagrįsti URM kuriamos veiklos vertę, tikslinga remtis teorija grįstais kokybinio vertinimo metodais ir pateikti įtikinamą indėlio pasakojimą. Pilotinio vertinimo analizė apima URM vykdytas veiklas plėtojant saugumo ir ekonominio bendradarbiavimo programas su Lenkija, Italija ir Švedija.
Viešojo saugumo tarnybos veiklos modelio vertinimas remiantis užsienio praktika
Siekiant efektyvinti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių institucijų institucinę sąrangą, sprendžiant Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomų funkcijų dubliavimo klausimą, atlikta Europos Sąjungos valstybių narių praktikų įgyvendinant analogiškas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomų funkcijų analizė, t. y., atlikta Viešojo saugumo tarnybos funkcijų apžvalga; identifikuotos Europos Sąjungos valstybių narių institucijos, kurios vykdo funkcijas, analogiškas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atliekamoms pagrindinėms funkcijoms; atliktas VST ir Europos Sąjungos valstybių narių veikiančių žandarmerijų funkcijų palyginimas.
Tyrimo tikslas – įvertinus pasirinktų užsienio valstybių teisinį reguliavimą bei tarptautinius neprivalomos teisinės galios teisės aktus (angl. soft law), reglamentuojančius supaprastintą mikroįmonių nemokumo procesą, pateikti siūlymus, leisiančius sudaryti sąlygas operatyvesniam ir ekonomiškesniam mikroįmonių nemokumo (bankroto ir restruktūrizavimo) procesui Lietuvoje. Tyrime analizuojamas ne tik įmonių nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau ir kitų tiesiogiai su nemokumo procesu susijusių teisės aktų pakeitimų tikslingumas ir poreikis.
Žiediškumo indekso struktūros vertinimas ir poveikio sričių indekso pokyčiui identifikavimas
Siekiant spartesnio žiediškumo indekso didėjimo ir jo konvergencijos link ES šalių indekso vidurkio, Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairėse numatytomis priemonėmis siekiama įtvirtinti kryptingą aplinkai draugiškos ir klimatui neutralios žiedinės ekonomikos kryptį, apimančią pažangias technologijas, sumažinantį aplinkai neigiamą poveikį darantį vartojimą ir kt. Gairėse išskiriamos žiedinės pramonės, žiedinės statybos, bioekonomikos, žiediško transporto, žiedinio atliekų naudojimo ir žiedinio vartojimo intervencinės kryptys, kuriose siekiama įgyvendinti tvaresnę išteklių naudojimo praktiką taikant žiedinės ekonomikos principus ir strategijas.
Siekiant nustatyti, kurios gairėse nurodytos priemonės leis sparčiausiai pereiti prie žiedinės ekonomikos, atliktas jų vertinamas, kurio metu nustatyta atskirų priemonių įtaka atskiram žiediškumo indekso komponentui bei rezultatas – numatomų priemonių potencialus veiksmingumas žiediškumo indekso didėjimui. Identifikuotos mažo, vidutinio ir didelio poveikio žiediškumo indekso masto priemonės, t. y. išryškinta, kur yra potencialios galimybės paspartinti indekso augimą.
Viešosios politikos sprendimams priimti reikalingų įrodymų kūrimo, naudojimo ir deponavimo sistemos vertinimas
Lietuvos viešojo valdymo sistemoje nėra pakankamai išplėtoti įrodymais grįsto valdymo elementai, įskaitant prieigą prie viešosios politikos sprendimams priimti reikalingų įrodymų. Didėjant sukauptų įrodymų skaičiui ir augant poreikiui naudoti juos įvairiais viešojo valdymo tikslais, kilo poreikis įvertinti jau atliktus darbus planuojant ir įgyvendinant vieningą įrodymų kūrimo, naudojimo ir deponavimo sistemą bei tolesnes jos tobulinimo galimybes. Atliekant tyrimą „Viešosios politikos sprendimams priimti reikalingų įrodymų kūrimo, naudojimo ir deponavimo sistemos vertinimas“ iškeltas tikslas identifikuoti analizuojamos srities institucinės sistemos ir teisinio reguliavimo trūkumus, įvertinti pasiektą pažangą kuriant vieningą įrodymų kūrimo, naudojimo ir deponavimo sistemą ir parengti rekomendacijas dėl tolesnio šios sistemos tobulinimo bei tam reikalingų techninių sprendimų.
Sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo modelio adaptavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos kontekste
Tyrimo „Sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo modelio adaptavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos kontekste“ ataskaitoje pateikiami atnaujinto ir praplėsto asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo iki 2032 m. modelio rezultatai, esama ir COVID-19 pandemijos laikotarpio specialistų poreikio analizė, rekomendacija dėl valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų paskirstymo.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį lemiančių veiksnių vertinimas ir priemonės jiems šalinti
Europos Sąjungoje moterys už kiekvieną dirbtą valandą uždirba vidutiniškai 13 proc. mažiau nei vyrai. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas atspindi tam tikrą moterų ir vyrų nelygybę darbo rinkoje, pavyzdžiui, horizontalią ir vertikalią segregaciją, didesnę moterų, dirbančių netipinius ir nestabilius darbus, dalį nei vyrų, dvigubą apmokamo ir nemokamo darbo naštą, naštą šeimoje, kurią dažniausiai prisiima moterys, įvairius kitus stereotipus ir pan. Norint pasiekti lyčių lygybę, būtina naikinti darbo užmokesčio skirtumus tarp lyčių.
Šio tyrimo užduotyje yra suformuotas tyrimo objektas: moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį lemiantys veiksniai.
Tyrimo tikslas: išanalizavus ir įvertinus moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį lemiančius veiksnius, pateikti priemones atotrūkiui šalinti.
Privalomosios mediacijos šeimos ginčuose teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
Šio tyrimo tikslas – pagal Vyriausybės patvirtintą Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodiką, atsižvelgiant į teisingumo ministro įsakymą dėl vertinimo plano, atlikti privalomosios mediacijos šeimos ginčuose teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms veiksmingumo vertinimas
Pastaraisiais metais jaunoms šeimoms yra sunkiau įsigyti tinkamos kokybės ir įperkamą būstą. Kaip pažymi EBPO tyrėjai (EBPO, 2021), šių dienų jaunimas turi ribotą prieigą prie kokybiško ir įperkamo būsto nei ankstesnės kartos; daugelyje šalių yra siekiama įgyti būstą ir tapti jo savininkais, tačiau dažniausiai finansinių galimybių stoka riboja jaunų šeimų galimybes kurti šios gerovės pagrindus.
Šio tyrimo užduotyje yra suformuotas tyrimo objektas: finansinė paskata jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą LR regionų teritorijose.
Ir šio tyrimo tikslas: įvertinti finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms veiksmingumą.
Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų veiksmingumo analizė
Tyrimo „Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų veiksmingumo analizė“ ataskaitoje pateikiama savivaldybių visuomenės sveikatos biurų teikiamų ir organizuojamų psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų grupėms analizė. Remiantis literatūros analize ir grupinės diskusijos su psichikos sveikatos srities ekspertais rezultatais, atliekamas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų metodų veiksmingumo vertinimas.
Šiame tyrime buvo iškeltas tikslas išanalizuoti ir įvertinti Lietuvoje taikomą administracinių paslaugų kainodarą, nustatant teisinius pagrindus, paslaugų kainų pagrįstumą, atskirų kainodaros grupių panašumus ir skirtumus, o atliktos analizės pagrindu pateikti taikomos kainodaros patobulinimo pasiūlymus.
Siekiant įvardinto tikslo tyrimo metu buvo išnagrinėta administracinių paslaugų kainodaros įvairovė, nulemta tiek teisinio reglamentavimo, tiek bendros visuotinai privalomos praktikos nebuvimo. Tyrimo metu nustatyta, kad Rinkliavų įstatymas savivaldybėms palieka diskreciją pačioms spręsti dėl baigtinio vietinių rinkliavų sąrašo dydžio. Nepaisant tokio iš Konstitucijos kylančio savarankiškumo, rinkliavų dydžio pagrįstumo aspektu sudėtinga paaiškinti, kodėl tyrime įvertinti pavyzdžiai rodo, kad tų pačių paslaugų dydžiai skirtingose savivaldybėse gali skirtis kartais. Todėl vienodos kainodaros metodikos diegimas vietos savivaldos lygmeniu taip pat galėtų būti naudingas mažinant įkainių skirtumus.
Notaro atlyginimo įkainių galimų nustatymo kriterijų ir tvarkos analizė
Šio tyrimo tikslas parengti notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo metodiką ir pasiūlymus dėl praktinio jos įgyvendinimo.
Siekiant įvardinto tikslo tyrimo metu buvo atlikta lyginamoji notarinių veiksmų įkainių nustatymo analizė; išanalizuoti ir įvertinti notarinių veiksmų įkainių nustatymo kriterijai; parengta notarinių veiksmų įkainių apskaičiavimo metodika ir įvertintos jos taikymo galimybės testuojant kelis įkainių nustatymo scenarijus; pateiktos rekomendacijos.
Priėmimo planavimo pokyčio profesinio mokymo srityje ex-ante poveikio vertinimas
Priėmimo į profesinį mokymą planavimo ir priėmimo modelis nepakankamai atliepia regioninius darbo rinkos ir profesinio mokymo plėtros poreikius. Pagrindinės priežastys sietinos su nepakankamu modelio lankstumu ir per dideliu planavimo detalumu. Profesinio mokymo įstatymas be kitų dalykų reguliuoja profesinio mokymo organizavimą, kuris apima ir priėmimą į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas. Todėl, siekiant profesinio mokymo planavimo transformacijos, inicijuotas Profesinio mokymo įstatymo keitimas, kuris turės įtakos profesinio mokymo sistemos kaitai. Siekiant išanalizuoti galimas transformacijos kryptis ir pasirinkti geriausią iš jų, buvo atliktas numatomo pokyčio ex-ante poveikio vertinimas.
Nacionalinio pranešėjo statuso Lietuvoje pokyčio sprendimo vertinimas
Tyrimas atliepia Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje nustatytą uždavinį plėtoti veiksmingą kovą su prekyba žmonėmis, kurio krypčių (1. sustiprinti nacionalinį kovos su prekyba žmonėmis koordinavimą; 2. tobulinti prekybos žmonėmis prevenciją ir tyrimą; 3. sustiprinti pagalbos nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir asmenims, turintiems didesnę riziką nukentėti nuo šio nusikaltimo, teikimo sistemą) įgyvendinimas priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tvirtinančiai tarpinstitucinį priemonių planą. Taip pat atliekamu tyrimu atliepiama GRETA rekomendacija įvertinti galimybę įsteigti nepriklausomą nacionalinio pranešėjo pareigybę arba paskirti kitą mechanizmą nepriklausoma organizacine institucija, atsakinga už veiksmingą valstybės institucijų kovos su prekyba žmonėmis veiklos stebėseną, ir tikslingų rekomendacijų teikimą.
Bazinis visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelis, sudarantis vienodas sąlygas visoms visuomenės grupėms gauti reikalingas ir kokybiškas sveikatos paslaugas
Tyrimo „Bazinis visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelis, sudarantis vienodas sąlygas regionuose visoms visuomenės grupėms, ypač pažeidžiamiems ir socialinės atskirties, gauti reikalingas ir kokybiškas visuomenės sveikatos paslaugas“ ataskaitoje siekiama identifikuoti, kokios visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos turėtų sudaryti Bazinį visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų paketą, kurio paslaugomis turėtų galimybę naudotis visi Lietuvos gyventojai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir kokybės vertinamoji galimybių studija
Ataskaitoje atsižvelgiant į atliktą analitinį veiksmą, t. y. įgyvendintą „valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos efektyvumą ir kokybę įvertinančią galimybių studiją“ tyrimą, yra teikiamos atitinkamos rekomendacijos ir strateginiai siūlymai.
Nacionalinio pranešėjo statuso Lietuvoje atitikties vertinimas
Tyrimo metu identifikuoti iššūkiai, kuriuos reikia spręsti priimant teisės aktus, pasirenkant politikos kryptis ir įgyvendinant praktines priemones, kad būtų užtikrintas tinkamiausios ir į žmogaus teises orientuotos Nacionalinio pranešėjo alternatyvos įgyvendinimas Lietuvoje. Taip pat indikuotas poreikis šio tyrimo pagrindu įvertinti alternatyvos pasirinkimą atliekant alternatyvų kaštų –veiksmingumo analizę, t. y. atlikti papildomą tyrimą.
Atliekamas tyrimas atliepia Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. XII-1682 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), 45.5 papunktyje nustatytą uždavinį plėtoti veiksmingą kovą su prekyba žmonėmis.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis
Tyrimo „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis“ ataskaitoje apžvelgiami tarptautinių organizacijų dokumentai, siekiant išsiaiškinti pagrindines tendencijas Europos ir kitose išsivysčiusiose šalyse, reaguojant į visuomenės senėjimą ir augantį sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis; atliekama Danijos, Slovėnijos ir Lietuvos asmens sveikatos priežiūros teikimo modelių lyginamoji analizė, siekiant nustatyti galimybes šių šalių patirtį pritaikyti Lietuvoje. Atlikus alternatyvų (Slovėnijoje ir Danijoje taikomų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių elementų adaptavimo Lietuvoje) poveikio vertinimą įvairiems vertinimo aspektams: (sveikatos apsaugos sistemai, viešiesiems finansams, paslaugų kokybei ir prieinamumui) pateikiamos rekomendacijos dėl Lietuvos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio tobulinimo.
Viešojo valdymo inovacijų koncepcija ir valdysenos modelis
Tyrime apibrėžiama viešojo valdymo inovacijų samprata, taip pat analizuojama viešojo sektoriaus inovacijų ir viešojo valdymo inovacijų tipologija, pateikiami viešojo valdymo inovacijų valdysenos principai ir instituciniai elementai, užsienio šalių gerosios patirtys diegti viešojo valdymo inovacijas ir kurti aplinką inovacijoms rastis. Tyrime suformuotos rekomendacijos, kurios apima būtinus veiksmus, siekiant suformuoti viešojo valdymo inovacijų plėtros ekosistemą.
Priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos vertinimas, siekiant jos didesnio efektyvumo ir veiksmingumo
Tyrimu kompleksiškai vertinama Lietuvos priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema. Tyrime analizuojamos susijusių institucijų funkcijos, jų organizacinė struktūra, valdymas, ištekliai ir veiklos rezultatai, siekiant nustatyti, kaip turi būti koordinuojamos skirtingos funkcijos, kurios funkcijos turi (gali) būti centralizuotos ar decentralizuotos ir kokiu mastu. Atsižvelgiant į kompleksinio vertinimo rezultatus, pateikiami pasiūlymai, kaip didinti priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą.
Esamų geresnio reglamentavimo priemonių, taikomų reguliuojant verslo sąlygas, veiksmingumo bei jų įgyvendinimo institucinės sistemos analizė
Atliktoje teisinės geresnio reglamentavimo bazės ir institucinės sąrangos analizėje identifikuotos problemos ir siūlomi galimi jų sprendimo būdai bei, remiantis geresnio reglamentavimo priemonių (ir geresnio reglamentavimo sistemos, kaip visumos) veiksmingumo bei įgyvendinimo institucinės sąrangos analizės rezultatais, teikiami siūlymai šių priemonių (ir geresnio reglamentavimo sistemos, kaip visumos) veiksmingumui didinti.
Lietuvos gyventojų demografinių gyvensenos rodiklių sąsajų su sveikos gyvensenos paskatų kūrimo priemonėmis analizė ir siūlymų įgyvendinančioms institucijoms dėl vykdomų ir naujų priemonių taikymo tikslingumo parengimas
Tyrime siekiama išsiaiškinti, ar visuomenės sveikatos biurų vykdomos neprioritetinės veiklos atliepia savivaldybių gyventojų poreikius, atsižvelgiant į jų demografinius ir gyvensenos rodiklius, bei kokių neprioritetinių veiklų savivaldybėse trūksta. Taip pat pateikiamos gairės, kokiais kriterijais remiantis ir kaip rekomenduojama vertinti visuomenės sveikatos biurų vykdomas veiklas, siekiant identifikuoti gerąsias praktikas.
MTEPI tarptautinio bendradarbiavimo analizės ataskaita
Ataskaitoje apibendrinami STRATA 2018–2022 metais įgyvendinto projekto „Tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapio sukūrimas“ veiklų rezultatai. Projektu siekta sukurti tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapį, kuris leistų nustatyti Lietuvos MTEPI potencialą tarptautiniame kontekste ir sustiprinti Lietuvos tyrėjų pajėgumus vykdyti aukšto lygio MTEP veiklas.
Atskirų iniciatyvų – „GovTech“ laboratorijos, „Policy Lab“ viešosios politikos inovacijų laboratorijos, „Kurk Lietuvai“ programos – visapusiško ar dalinio centralizavimo tikslingumo įvertinimas ir pasiūlymai dėl optimalios alternatyvos
Trijų iniciatyvų – „Kurk Lietuvai“ programos, „GovTech laboratorijos“ ir „Policy Lab“ – analizė rodo, kad, nors jas vienija bendras tikslas – modernizuoti viešojo sektoriaus veiklą, skatinant inovatyvių idėjų ir sprendimų kūrimą bei pritaikymą valstybėje, jų veikimo būdai skirtingi. Suformuluotos trys alternatyvos (visiško apjungimo, dalinio apjungimo ir status quo stiprinant įgyvendinimo koordinavimą) įvertintos atliekant jų naudos ir kaštų analizę.
Lietuvos mokslo tarybos veiklos veiksmingumo vertinimas
Tyrimo ataskaitoje pristatomi Lietuvos mokslo tarybos vertinimo rezultatai ir rekomendacijos dėl Lietuvos mokslo tarybos funkcijų ir valdymo, mokslo politikos formavimo, mokslo finansavimo, mokslo kokybės vertinimo bei tarptautinimo strategijos srityse.
Rekomendacijos dėl prioritetinių krypčių nustatymo (valstybės finansavimui planuoti ir papildomai skatinti priėmimą), remiantis kitų šalių patirties analize
Pateikiamos rekomendacijos, kaip turėtų būti nustatomi prioritetai valstybiniam finansavimui paskirstyti aukštojo mokslo I pakopos ir vientisųjų studijų bei pirminio profesinio mokymo srityse.
Užsienio politikos kuriamos vertės nustatymas ir jos matavimo tyrimas
Tyrime analizuojama, kaip Lietuvos užsienio reikalų ministerijos veiklos stebėsenos ir matavimo sistema padeda nustatyti ir įvertinti ministerijos vykdomos politikos kuriamą vertę. Ataskaitoje aptariama esamas užsienio reikalų ministerijos vidaus veiklų planavimo ir vertinimo modelis, taip pat pristatoma Estijos, Švedijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministerijų vidaus veiklų vertinimo atvejų analizės.
Lietuvos ūkio transformacijos ir proveržio kryptys
Tyrimu siekiama (1) analizuojant užsienio, ES ir nacionalinius strateginius dokumentus apžvelgti ir preliminariai vertinti, kokios galėtų būti Europos žaliojo kurso įgyvendinimo kryptys Lietuvoje, (2) analizuojant aplinkos ir ekonominius veiksnius preliminariai vertinti, kuriose srityse Lietuvos ūkis gali išnaudoti Europos Žaliojo kurso teikiamas galimybes, siekiant sukurti proveržį.
Užsienio šalių praktikos įgyvendinant „Išmaniojo miesto koncepciją“ analizė, Lietuvos praktikos įvertinimas ir siūlymų Lietuvai parengimas
Tyrime analizuojamos išmaniųjų miestų užstatytos aplinkos skaitmeninio dvynio kūrimo patirtys siekiant identifikuoti pagrindinius iššūkius ir sėkmės prielaidas. Remiantis analizės rezultatais, pateikiami siūlymai Lietuvai dėl išmaniųjų miestų užstatytos aplinkos skaitmeninio dvynio sprendinio investicinių alternatyvų.
Mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklo sukūrimo Lietuvoje alternatyvos ir įgyvendinimo sėkmės prielaidos
Tyrimo ataskaitoje pateikiamos galimos mokslo patarėjų modelių alternatyvos ir išsamiau pristatomas Lietuvai siūlomas mokslo ir inovacijų pareigūnų ir jų tinklo modelis. Ataskaitoje pristatomos galimos tokių pareigūnų bei jų tinklo funkcijos, galimi tinklo sąveikų modeliai; reikalavimai galimiems kandidatams; išskiriamos sėkmės prielaidos bei pateikiami siūlymai dėl projekto įgyvendinimo etapų ir veiklų įgyvendinimo alternatyvų.
Lietuvos jaunimo psichikos sveikatos paslaugų teikimo grandinės vertinimas II etapas: į jaunimo poreikius orientuotos psichikos sveikatos paslaugų sprendimo alternatyvos
Apžvalgoje nagrinėjami jaunimo psichikos sveikatos poreikiai, susiję su paslaugų teikimu, bei iššūkiai, keliantys sunkumus šiems poreikiams atliepti mokyklos kontekste, pristatomos sprendimo alternatyvos bei rekomendacijos švietimo bendruomenės raštingumui psichikos sveikatos srityje didinti ir tarpusavio santykiams plėtoti mokyklos kontekste. Tyrime dėmesys skiriamas psichikos sveikatos prevencinėms veikloms bei paslaugų sistemai, kuri skirta 14–19 metų amžiaus moksleiviams.
Vertinimas atliekamas siekiant įvertinti 2014–2020 m. prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (Sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos naudą ir poveikį. Vertinimo metu siekta išanalizuoti, koks buvo tikėtinas Sumanios specializacijos poveikis ekonomikai, kaip jis pasireiškė, kokius papildomus efektus sukėlė bei kokią įtaką programos įgyvendinimui turėjo koordinavimo procesas.
Visų transporto sektorių (kelių, oro, vandens ir geležinkelių) svarbiausių ir didžiausią poveikį ŠESD mažinimui, energijos vartojimo efektyvumui ir AEI dalies didinimui darančių priemonių efektyvumo ekonominis įvertinimas
Pažymima, jog didžiausia grėsmę klimato kaitai kelia dideli išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiai transporto sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, planuojamas įstatymų paketas, kuriame – ir priemonės, skirtos mažinti ŠESD kiekius transporto sektoriuje. Tyrime vertinama, kiek planuojamų priemonių, nukreiptų į transporto sektorių, įgyvendinimas kainuos valstybei, verslui ir piliečiams ir koks optimalus šių priemonių įgyvendinimo būdas.
Biudžeto sudarymo lyčių lygybės principu Lietuvoje įdiegimo galimybių analizė
Biudžeto formavimas lyčių lygybės principu yra viena iš priemonių, kurios galėtų turėti reikšmingos įtakos lyčių lygybės padėties gerėjimui įvairiose srityse. Šią praktiką sėkmingai taiko maždaug pusė EBPO šalių. Tyrime analizuojami Švedijos, Suomijos ir Airijos lyčių lygybės principu grįsto biudžeto sudarymo modeliai ir vertinamos tokių modelių diegimo Lietuvoje galimybės.
Lietuvos viešojo valdymo skaitmeninė transformacija: politiniai ir technologiniai aspektai
Ataskaitoje nagrinėjami viešojo valdymo skaitmeninės transformacijos brandos etapai, skaitmenizacijos kuriamos galimybės ir poveikis valstybės santykio su piliečiais kaitai. Atsižvelgiant į tai, siūloma Lietuvos ateities viešojo valdymo vizija.
Galimybių įvertinti kultūros ir kūrybos sektoriaus ekonominę ir socialinę vertę žvalgomasis tyrimas
Žvalgomajame tyrime pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl kultūros ir kūrybos industrijų (KKI) ekonominio ir socialinio poveikio nacionaliniu lygmeniu rodiklių rinkinių tobulinimo.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo praktikos Lietuvoje vertinimas
Ataskaitoje apibendrinami 2019–2020 m. laikotarpiu STRATA surinkti duomenys, atliktų tyrimų, analizių ir apklausų rezultatai bei sukaupta patirtis, įgalinant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistemą. Svarbią ataskaitos dalį sudaro EBPO dokumentų, susijusių su poveikio vertinimu, analizė ir kai kurių užsienio valstybių patirties apibendrinimas.
Administraciniuose registruose užfiksuotų asmenų priskyrimo nuolatinių Lietuvos gyventojų namų ūkiams algoritmas
Administraciniuose registruose užfiksuotų asmenų priskyrimo nuolatinių Lietuvos gyventojų namų ūkiams algoritmo ir metodikos tikslas – sukurti administraciniuose registruose užfiksuotų nuolatinių Lietuvos gyventojų priskyrimo namų ūkiams algoritmą.
COVID-19 pamokos: atsparesnio viešojo sektoriaus link
Apžvalgoje pateikiamos įžvalgos, gautos nagrinėjant valstybinių institucijų, dirbančių užimtumo ir socialinės politikos srityse, COVID-19 pandemijos metu išmoktas pamokas, ir rekomendacijos inovatyvioms sprendimų kryptims, siekiant didinti institucijų atsparumą neapibrėžtumo sąlygoms. Apžvalgoje nagrinėjami institucijų patirti iššūkiai ir pokyčiai, tikslinės vartotojų grupės – jaunimo – poreikiai, pateikiamos ateities simuliacijos bei rekomendacijos.
Lietuvos jaunimo psichikos sveikatos paslaugų tiekimo grandinės diagnostika I – mokyklos kontekstas (anglų k.)
Apžvalgoje nagrinėjami psichikos sveikatos paslaugų tiekimo trukdžiai ir pateikiamos rekomendacijos intervencijoms bei naujų sprendimų įgyvendinimo kryptims jaunimo psichikos sveikatai gerinti. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas mokyklos kontekste vykdomoms prevencinėms veikloms bei paslaugų sistemai, skirtai 14–19 metų amžiaus moksleiviams, besimokantiems 9–12 klasėse (arba 1–4 gimnazijos klasėse).
Kaip skirtingo SES moksleiviams sukurti lygias galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą?
Šios analizės objektas – galimybių lygybė, nepriklausomai nuo kilmės šeimos socialinio-ekonominio statuso (SES), siekti kokybiško aukštojo mokslo. Galimybių siekti išsilavinimo, nepriklausomai nuo kilmės šeimos SES, lygybė – viena svarbiausių socialinio mobilumo prielaidų šalyje. Atliekant analizę siekta įvertinti skirtingo SES moksleivių galimybių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokymuose atotrūkį; įvertinti akademinių ir apžvelgti finansinių ir su informacija ir požiūriu susijusių kliūčių vaidmenį formuojantis galimybių atotrūkiui; remiantis atlikta analize pateikti rekomendacijas dėl galimybių studijuoti AM atotrūkio mažinimo.
Tyrėjų darbo sąlygos Lietuvos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose
Apklausoje nagrinėti tyrėjų darbo laiko pasiskirstymo, dalyvavimo mokslinių tyrimų finansavimo programose, vadybiniai, darbo–laisvalaikio pusiausvyros bei požiūrio į tyrėjo karjeros patrauklumą Lietuvoje klausimai. Apklausti 793 tyrėjai, vykdantys MTEP veiklą Lietuvos universitetuose ir institutuose. Ataskaitoje pateikiami bendri rezultatų pasiskirstymai, taip pat rezultatai pagal mokslo sritis, pareigas, lytį, institucijose tipą.
Apžvalgoje pateikiamas lapkričio mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.
Ekonomikos skatinimo planas. Lapkričio mėn. apžvalga
Apžvalgoje pateikiama 2020 m. lapkričio mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.
Informacinių ir ryšių technologijų įgūdžiai Lietuvoje
Apžvalgoje yra nagrinėjami įgūdžiai, reikalingi aukštos kvalifikacijos IRT specialistams Lietuvos darbo rinkoje. Analizėje aptariamos pagrindinės tarptautiniu mastu aktualios IRT bei joms reikalingų įgūdžių tendencijos, apžvelgti ES ir Lietuvos strateginio lygmens dokumentai. Analizuojama Lietuvos IRT įgūdžių rinka ir siūlomos tolimesnių tyrimų gairės.
COVID-19 socialinių ir ekonominių padarinių Baltijos valstybėje lyginamoji apžvalga
Ataskaitoje analizuojamas pandemijos poveikis pagrindiniams ekonominiams rodikliams bei galimas ilgalaikis poveikis, nagrinėjamos krizės akivaizdoje atsiveriančios pažangos galimybės bei aptariamas galimas Baltijos šalių bendradarbiavimas įveikiant krizę. Tyrimas parengtas bendradarbiaujant su Estijos Parlamento Įžvalgų centru ir Latvijos universiteto idėjų kalve „LV PEAK“.
Apžvalgoje pateikiamas spalio mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.
Apžvalgoje pateikiama 2020 m. spalio mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.
Apžvalgoje pateikiamas rugsėjo mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.
Ekonomikos skatinimo planas. Rugsėjo mėn. apžvalga
Apžvalgoje pateikiama 2020 m. rugsėjo mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.
Inovatyvių įmonių identifikavimas pasitelkiant dirbtinį intelektą (techninė ataskaita, anglų k.)
Ataskaitoje pristatoma tyrimo, kuriuo buvo siekta identifikuoti inovatyvias įmones, eiga. Įmonių identifikavimui buvo pasitelktas dirbtinio intelekto modelis – gilieji neuronų tinklai. Ataskaitoje detaliai aprašomi techniniai sprendimai, kurie buvo naudojami kuriant neuronų tinklų modeli ir rezultatų validavimas su Lietuvos statistikos departamento vykdytų apklausų rezultatais.
Mokymasis visą gyvenimą: įpročiai, patrauklumas, barjerai ir naudos suvokimas
Sutariama, kad mokymasis visą gyvenimą (toliau – MVG) yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių visuomenei prisitaikyti prie vykstančių technologijų, aplinkos ir demografinių pokyčių. Siekiant atskleisti gyventojų požiūrį į MVG, visapusiškai apibūdinti jų mokymosi patirtį ir įvertinti atvirumą mokymuisi, 2019 metų pabaigoje – 2020 m. pradžioje STRATA atliko reprezentatyvią 15-75 metų Lietuvos gyventojų apklausą.
Ekonomikos skatinimo planas. Rugpjūčio mėn. apžvalga
Apžvalgoje pateikiama 2020 m. rugpjūčio mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.
Apžvalgoje pateikiamas rugpjūčio mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.
Leidinyje yra nagrinėjama šalies visuomenės struktūra ir jos kaitos tendencijos, vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė, socialinis ir ekonominis aktyvumas, integracija darbo rinkoje, kompetencijos bei dalyvavimas švietime. Analizuojama ir kontekstinė informacija: Lietuvos teisinės bazės ir strateginių dokumentų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, turinys.
Apžvalgoje analizuojamas 2019 m. Lietuvoje veikęs viešasis sektorius, vertinami viešojo sektoriaus pokyčiai 2019 m. bei visu septynioliktosios Vyriausybės valdymo laikotarpiu. Leidinyje dėmesys skiriamas šalies viešojo sektoriaus (bei atskirų jo elementų) vertinimui tarptautiniame kontekste, teikiami pasiūlymai dėl tolesnio viešojo sektoriaus tobulinimo.
Apžvalgoje pateikiama 2020 m. liepos mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.
Apžvalgoje pateikiamas liepos mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.
Ekonomikos skatinimo planas. Birželio mėn. apžvalga
Apžvalgoje pateikiama 2020 m. birželio mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengtoje apžvalgoje pateikiamas birželio mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjami: gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga. Apžvalgai parengti naudoti 2020 metų birželio arba naujausi prieinami duomenys bei pateikiamas palyginimas su 2019 ir ankstesniais metais.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengtoje apžvalgoje pateikiamas gegužės mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga. Apžvalgai parengti naudoti 2020 metų gegužės arba naujausi prieinami duomenys bei pateikiamas palyginimas su 2019 ir ankstesniais metais. Apžvalgoje naudojami COVID-19 ekonomikos stebėsenai gaunami duomenys iš 11 duomenų tiekėjų (informacinių sistemų ir registrų) bei kiti išoriniai, vieši duomenų ir informacijos šaltiniai.
Šios ataskaitos tikslas yra įvertinti koks yra galimas Ateities ekonomikos DNR plano poveikis ekonomikai vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu bei koks yra naujai ir papildomai siūlomų investicijų (1,8 mlrd. Eur) tinkamumas pagal esamos informacijos prieinamumą atliekamos analizės metu.
Dirbtinio intelekto taikymo galimybės ir sąlygos COVID-19 iššūkiams spręsti
Galimybių studijoje trumpai aprašomi DI sprendimai, kurie galėtų būti diegiami sprendžiant pandemijos sukeltą situaciją ir trikdžiai, kylantys dėl esamo reglamentavimo, su kuriais susiduria DI sprendimų vystytojai (privataus sektoriaus). Informacija parengta referuojant kitų šalių taikomas priemones ir ekspertų įžvalgas. Trumpoji politikos galimybių studija (angl. policy brief) yra skirta krizės valdymo struktūroms.
Universitetas, kolegija ar profesinio mokymo įstaiga? Požiūris, patrauklumas, pasirinkimas
Dešimtos ir dvyliktos klasių moksleivių ir jų tėvų apklausa atlikta siekiant suprasti, kas moksleivius motyvuoja siekti aukštojo išsilavinimo universitete, kolegijoje arba rinktis profesinį mokymą. Tyrimo metu įvertintas aukštojo bei profesinio išsilavinimo patrauklumas ir identifikuoti patrauklumui įtakos turintys veiksniai. Tyrimas taip pat atskleidė, koks yra moksleivių ir jų tėvų požiūris į studijas universitete, kolegijoje bei mokymąsi profesinio mokymo įstaigoje.
2014–2019 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusių užsieniečių skaičius sparčiai augo, drauge didėjo ir užsieniečių absolventų skaičius. Vis dėlto, potencialią užsienio studentų naudą kol kas riboja ne tik santykinai retas pasilikimas šalies darbo rinkoje po studijų, tačiau ir dažnas studijų nutraukimas pačioje jų pradžioje.
Apžvalgos tikslas – nustatyti faktinius Lietuvos bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo įstaigose dirbančių mokytojų darbo užmokesčio pokyčius, įgyvendinus mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos pertvarką 2018–2019 metais. Apžvalga atliekama kaip tęstinis darbas, papildantis 2018 m. lapkričio 13 d. atliktą „Pirminę etatinio apmokėjimo poveikio apžvalgą“. Darbo užmokesčio pokyčiai analizuojami skirtingais pjūviais: pagal mokytojų amžiaus grupes, mokslo metus, mokyklos savivaldybę, mokyklos vietovės tipą (miestas, kaimas), mokomus dalykus, mokomų dalykų klases, mokytojų darbo krūvį.
Užsienio kapitalo, inovatyvių ir eksportuojančių įmonių žmogiškieji ištekliai
Analitinėje apžvalgoje nagrinėjami Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo, eksportuojančių ir inovatyvių įmonių žmogiškieji ištekliai ir darbo vietų kokybė. Naudojant valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, apžvelgiama darbuotojų struktūra, pajamos, darbuotojų kaita ir kiti aspektai.
Tikslingumo perduoti atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas savivaldybėms analizė
LRV kanclerio pavedimu buvo atlikta analizė, skirta įvertinti tikslingumą perduoti savivaldybėms atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos atliekamas funkcijas, siekiant didinti jų įgyvendinimo efektyvumą. Apžvelgtos NŽT ir savivaldybių atliekamos žemėtvarkos ir žemės administravimo funkcijos bei geroji užsienio praktika šioje srityje, analizės pagrindu pateikti siūlymai šių funkcijų įgyvendinimo efektyvumui didinti.
Lietuvos MTEPI infrastruktūrų plėtros gairių ataskaitoje pateikiama Lietuvos MTEPI infrastruktūrų politikos apžvalga, investicijų į MTEPI infrastruktūras apžvalga, užsienio šalių gerosios infrastruktūrų politikos praktikos. Ataskaitoje taip pat pateikiami akademinės bendruomenės ir suinteresuotų šalių apklausos ir diskusijų rezultatai.
„Šešėlio“ mažinimo priemonių pasiūlymai dėl veiklos sričių, kuriose daugiau nei 50 proc. įmonių moka mažesnius negu MMA vidutinius atlyginimus
Remiantis 2018 m. gegužės – 2019 m. vasario mėn. Sodros duomenimis identifikuotos veiklos sritys, kuriose daugiau nei pusė įmonių Lietuvoje mokėjo mažesnius už MMA vidutinius atlyginimus. Gerosios užsienio praktikos apžvalgoje susistemintai pateikiamos kiekvienam sektoriui būdingos „šešėlinio“ darbo priežastys bei ES šalyse taikomos kovos su juo priemonės.
Mokslo daktarų karjera Lietuvoje: užimtumas, pajamos ir veiklos sektorius
Apžvalgoje susisteminta informacija, atspindinti Lietuvoje studijas baigusių III-iosios pakopos absolventų užimtumą ir pajamas po studijų baigimo. Pristatoma kontekstinė informacija apie mokslo (meno) daktarų, studijas baigusių 2012–2017 m., populiaciją. Užimtumo ir pajamų rodikliai vertinti praėjus 1–6 metams nuo mokslo (meno) daktaro laipsnio įgijimo. Detaliai analizuojami absolventai, karjerą tęsiantys mokslo ir studijų institucijose Lietuvoje.
Pokyčiai po išorinio vertinimo Lietuvos aukštosiose mokyklose 2010-2017 m.
Tyrimo ataskaitose nagrinėjami apibendrinti interviu su Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovais apie išorinį studijų kokybės užtikrinimą rezultatai: apžvelgiami pokyčiai, vykę Lietuvos aukštosiose mokyklose po išorinio studijų programų ir aukštųjų mokyklų vertinimo 2010–2017 m., aptariami aukštųjų mokyklų atstovų pasiūlymai ir ekspertų nuomonė dėl išorinio kokybės užtikrinimo tobulinimo, palyginami Lietuvos ir tarptautiniai išorinio kokybės užtikrinimo iššūkiai ir tendencijos.
Dėstytojų ir tyrėjų vidutiniai atlyginimai 2018 m.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras atliko Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų 2018 m. darbo užmokesčio tyrimą, kuriame nagrinėjamas vidutinis darbo užmokestis skirtingo tipo mokslo ir studijų institucijose, pagal pareigybes ir etato dalis. Lyginant Palyginti su 2017 m., 2018 m. stebimas visų pareigybių vidutinių atlyginimų augimas. Analizės duomenų šaltinis ŠVIS registro duomenys.
Valstybinių laboratorijų analogiškų tyrimų analizės ataskaita
Valstybinių laboratorijų analogiškų tyrimų analizės tikslas yra atlikti Lietuvoje veikiančių valstybinių laboratorijų analizę, identifikuoti laboratorijas, teikiančias analogiškas paslaugas arba analogiškas rinkoje teikiamoms paslaugoms, ir pateikti Vyriausybės kanceliarijai argumentuotus pasiūlymus dėl laboratorijų tinklo galimo optimizavimo. Tyrime analizuojama valstybės biudžetinių įstaigų ar jų padalinių (bandymų ir kalibravimo laboratorijų), išskyrus valstybinius mokslinių tyrimų institutus, (toliau – valstybinių laboratorijų) vykdomi valstybiniai tyrimai.
Pirminė etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemos apžvalga
Apžvalgos tikslas – naudojant administracinius duomenis įvertinti po 2018 metais įvestos mokytojų etatinio apmokėjimo tvarkos pokyčius mokytojų atlyginimuose ir etato dydžiuose. Apžvalgoje analizuojami Lietuvos bendrojo ugdymo (pradinio ir vidurinio ugdymo) mokytojų užimtumo (darbo valandos pagal valandų rūšį, etato dydis) ir darbo apmokėjimo (atlyginimas 2016–2018 m. rugsėjo mėn., atlyginimo pokytis) duomenys. Analizuojami mokytojų atlyginimai pateikiami skirtingais pjūviais: pagal mokytojų amžiaus grupes, mokslo metus, mokyklos savivaldybę, mokyklos vietovės tipą (miestas, kaimas).
ID kortelės statybų sektoriuje: užsienio ir Lietuvos praktikos apžvalga, vertinimas ir pasiūlymai
Dokumente pristatoma ID kortelių statybų sektoriuje priemonė, nagrinėjami priemonės veiklos mechanizmai kortelę taikančiose Europos šalyse, lyginama priemonės apimtis, privalomumas ir reguliavimą užtikrinančios institucijos. Ataskaitoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas bendradarbiavimo tarp statybų sektoriaus atstovų ir valdžios institucijų procedūroms legalaus įdarbinimo, teisingos darbo apskaitos, darbo saugos ir sveikatos klausimais. Remiantis užsienio šalių praktika, Europos Komisijos rekomendacijomis ir Lietuvos kontekstu pateikiami siūlymai dėl tolimesnio ID kortelių statybų sektoriuje priemonės vystymo Lietuvoje.
Aukštojo mokslo prieinamumas: ar skirtingo SES vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą?
Ši analizė yra skirta aukštojo mokslo prieinamumo temai. Tyrimo rezultatai atskleidžia moksleivių pasiekimų viduriniame ugdyme bei stojimo į aukštąsias mokyklas skirtumus ir įsitvirtinimą darbo rinkoje. Pagrindinis šio tyrimo klausimas – ar skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą?
Pedagogikos absolventų integracijos darbo rinkoje apžvalga
Apžvalgos tikslas – palyginti įsidarbinimo ir pajamų rodiklius tarp pedagogikos krypties absolventų įsidarbinusių pedagogais bendrojo ir/ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir tarp absolventų įsidarbinusių kitose pareigybėse, institucijose, veiklos sektoriuose. Siekiama nustatyti kokie veiksniai gali turėti įtakos pedagogikos krypties absolventų pasirinkimui dirbti/nedirbti bendrojo ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Apžvalgos ataskaitoje pateikiami 2015 metų pedagogikos studijų krypties absolventų įsidarbinimo 6 mėn. ir 12 mėn. po studijų baigimo rodikliai.
Lietuvos mokslo žurnalų, indeksuotų CA Web of Science, tarptautiškumo tyrimas
Lietuvos mokslo leidinių tyrimas atliktas siekiant tarptautiškumo aspektu išnagrinėti Lietuvos mokslo leidinius, indeksuotus WoS duomenų bazėje. Tyrimas apima citavimo rodiklių (normalizuoto citavimo rodiklio, žurnalo įtakos bei 5 metų žurnalo įtakos rodiklius) bei darbų išnašų analizę.
Paskatos naujam verslui neveikti „šešėlyje“: priemonių apžvalga, vertinimas ir pasiūlymai
Dokumente pristatomos į LR Vyriausybės struktūrinę reformą įtrauktos dvi „šešėlinės“ ekonomikos mažinimo paskatų priemonės ir viena svarstoma į reformą įtraukti paskata, atliekamas šių priemonių vertinimas, atsižvelgiant į tai, kokį poveikį priemonės turėjo „šešėlio“ mažinimui jas taikiusiose šalyse. Analizėje taip pat nagrinėjamas Lietuvos apmokestinamųjų pajamų sumažinimo priemonių, socialinių nedarbo išmokų ir savarankiško užimtumo rėmimo priemonių kontekstas, vertinamas galimas siūlomų priemonių poveikis ir pateikiami siūlymai dėl nagrinėjamų priemonių tobulinimo ir naujų priemonių įvedimo.
Mokslo ir technologijų parkų 2016–2017 m. veiklos vertinimo ataskaita
Ataskaitoje apžvelgiama Lietuvos mokslo ir technologijų parkų (MTP) veikla, siekiant visapusiškai išnagrinėti septynių Lietuvos MTP duomenis ir aktualizuoti MTP problematiką bei galimas veiklos tobulinimo kryptis. Veiklos vertinime buvo nagrinėjami 7 MTP veiklos modeliai Lietuvos inovacijų ekosistemos kontekste.
Pasirengimas magistrantūros studijoms ir motyvacijos studijuoti problematika
2017 metais Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko mokslo sistemos suinteresuotųjų šalių apklausą, skirtą visų trijų aukštojo mokslo studijų pakopų pasirengimo studijoms analizei. Šiame leidinyje pagrindinis dėmesys skiriamas pasirengimo magistrantūros studijoms ir motyvacijos studijuoti analizei. Antroje dalyje pagrindinis dėmesys skiriamas studijuojančiųjų motyvacijos ir ją lemiančių veiksnių analizei.
Nepakankamas studentų pasirengimas bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijoms, kaip vienas iš studijų kokybę lemiančių veiksnių, dažnai aptariama tema tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp aukštojo mokslo politikos sprendimų priėmėjų ir ekspertų. Siekiant apibūdinti esamą situaciją nagrinėjama kaip savo pasirengimą studijoms vertina patys baigiamųjų klasių moksleiviai, studentai, ką apie tai mano mokytojai bei dėstytojai.
IRT specialistai Lietuvoje: padėtis darbo rinkoje ir darbdavių poreikiai
IRT specialistų pasiūlos, jų padėties darbo rinkoje bei sektoriaus įmonių žmogiškųjų išteklių poreikio tyrimą inicijavo ir atliko IRT bendrovių asociacija „Infobalt“, tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų̨ stebėsenos ir analizės centru (MOSTA). Tyrime dalyvavo 159 Lietuvos IRT sektoriaus įmonės, kuriose dirba beveik 7000 darbuotojų, iš kurių apie 70 proc. yra IRT srities specialistai. Tyrimo rėmėjai: „Google“, „Ruptela“, „Oracle“, „Baltic Amadeus“.
Pagrindinis EUROSTUDENT projekto tikslas yra sugretinti palyginamus duomenis apie Europos aukštojo mokslo socialinę dimensiją skirtingose Europos šalyse. EUROSTUDENT padeda suprasti nacionalinių aukštojo mokslo sistemų stiprybes, silpnybes arba išskirtinius bruožus bei įvertinti savo nacionalines aukštojo mokslo sistemas naujoje šviesoje.
Pagrindinis EUROSTUDENT projekto tikslas yra sugretinti palyginamus duomenis apie Europos aukštojo mokslo socialinę dimensiją skirtingose Europos šalyse. EUROSTUDENT padeda suprasti nacionalinių aukštojo mokslo sistemų stiprybes, silpnybes arba išskirtinius bruožus bei įvertinti savo nacionalines aukštojo mokslo sistemas naujoje šviesoje.
Tematinėje atskaitoje pateikiama išsami informacija apie studentus, kurie derina studijas ir apmokamą darbą. Apžvalga leidžia palyginti dirbančių studentų sąlygas skirtingose aukštojo mokslo sistemose Europoje bei atskleidžia įvairialypį darbo studijų metu poveikį studijų procesui bei studentų pasitenkinimui studijomis.
Tyrimu siekiama atskleisti suinteresuotųjų šalių identifikuojamas mokslo ir verslo bendradarbiavimui MTEP srityje kylančias kliūtis bei jį skatinančius veiksnius. Apklausoje dalyvavo 1086 tyrėjai, dirbantys aukštojo mokslo institucijose, ir 223 verslo įmonių, vykdančių MTEP veiklas, vadovaujantys asmenys.
Trumpraštyje pateikiama tyrimo „Mokslo ir verslo bendradarbiavimas MTEP srityje“ santrumpa ir rekomendacijos kaip paskatinti mokslo ir verslo partnerystę Lietuvoje.
2009 – 2011 m. valstybinių mokslinių tyrimų institutų pertvarka: integruotų arba sujungtų institutų darbuotojų apklausos rezultatai
Vykdytos apklausos tikslas – nustatyti, kaip pertvarkoje dalyvavę institutų darbuotojai (tyrėjai ir administracija) vertina pokyčių pasekmes: įtaką darbo sąlygoms, sprendimų priėmimo spartai, institucijos potencialui. Rezultatai parodė, kad šių aspektų atžvilgiu, pertvarkos padarinius sujungti institutai vertina palankiau nei integruoti į universitetus. Apklausoje dalyvavo 305 darbuotojai.
Lietuvos valstybinių mokslinių tyrimų institutų potencialo apžvalga
Lietuvos valstybinių mokslinių tyrimų institutų potencialo apžvalgoje pateikiama informacija apie institucijų: žmogiškuosius išteklius (mokslininkus, doktorantus, jų pasiskirstymą pagal amžių, darbą keliose darbovietėse), finansavimą (valstybiniams institutams tenkanti biudžeto asignavimų dalis (ir jos sandara), konkursinio finansavimo ir ūkio subjekto užsakymų apimtys) ir mokslo rezultatus (dalyvavimų tarptautinėse mokslo programose statistika ir 2015 m. mokslo palyginamojo tyrimo rezultatai bei ekspertų rekomendacijos).
Apžvalga. Užsienio studentai: ar gebame pritraukti mokytis, o įgijusius išsilavinimą išlaikyti Lietuvoje?
Apžvalgos tikslas yra išnagrinėti, kiek bei kokių užsieniečių Lietuvai pavyksta pritraukti studijuoti šalyje, o įgijus aukštą kvalifikaciją – pasilikti dirbti.
Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centras atlieka valstybinių mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimų tyrimą. Atlyginimų tyrimui buvo naudojami ŠVIS pedagogų ir SODRA šakų duomenys. Kadangi tas pats asmuo gali dirbti keliose darbovietėse, o ir toje pačioje darbovietėje gali užimti kelias skirtingas pareigybes, asmeniui buvo priskirta pagrindinės darbovietės pagrindinė pareigybė.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pristato regionines švietimo ir mokslo būklės apžvalgas. Jose pateikiama informacija apie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos savivaldybių demografinę situaciją, švietimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo situaciją.
Bendrasis priėmimas į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analizėje pateikiama informacija apie 2016 m. priėmimo į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas per LAMA BPO sistemą rezultatus. Analizuojama priimtų studentų stojimo balo vidurkiai ir svyravimai skirtingose aukštosiose mokyklose, taip pat analizuojama priėmimo rezultatai į pedagogines ir IT krypčių studijas.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje pateikiami naujausi Lietuvos statistikos departamento, Eurostato, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio banko ir kitų šaltinių statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) Lietuvoje ir palyginamieji kitų Europos Sąjungos šalių duomenys.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Leidinyje pateikti Lietuvos statistikos departamento, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato), Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Valstybinio studijų fondo, Studijų kokybės vertinimo centro, Švietimo valdymo informacinės sistemos, Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionalinio egzaminų centro duomenys. Leidinys skirtas politikams, sprendimų priėmėjams, aukštojo mokslo institucijoms ir plačiajai visuomenei.
Pranešime „Kas, kada ir kodėl nutraukia studijas?“ aptariama bendroji studijų nutraukimo statistika, lyginamas studijų nutraukimas skirtingose studijų pakopose, srityse, kursuose, pagal finansavimo tipus ir kt. Taip pat pranešime pateikiamos galimos studijų nutraukimo priežastys, matomos iš studentų apklausų, pavyzdžiui, studijų kokybės vertinimas, finansiniai sunkumai, darbas studijų metu.
Aukštųjų mokyklų dėstytojų ir tyrėjų darbo užmokesčio tyrimas
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (Mosta) analitikai dar šių metų pavasarį atliko jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimo ir užimamo etato dydžių analizė. Pasak Mosta analitikų, tyrimas atskleidė tik vieną nedidelę, bet jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų motyvacijai svarbią sritį – atlyginimų vidutinius dydžius. Analizei buvo panaudota 2015m. spalio mėn. Sodros ir Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) turimi duomenys.
Lietuvos sumanios specializacijos strategijos kūrimo procesas
Apžvalgoje anglų kalba pristatomas Lietuvos sumanios specializacijos strategijos rengimo procesas, detalizuojami žingsniai, vertintos mokslo ir ūkio sritys, šių vertinimų rezultatai.
Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimas yra viena iš dviejų Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo dalių. Antroji išorinio vertinimo dalis – aukštosios mokyklos veiklos vertinimas, ją atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Išvados apie aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių atitiktį minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams: Klaipėdos valstybinė kolegija; Šv. Ignaco Lojolos kolegija.