Tyrimai

Šis tyrimas pateikia įrodymais grįstas įžvalgas ir rekomendacijas dėl tikėtinų Lietuvos visateisės narystės CERN naudų ir šalies CERN ekosistemos potencialo pasinaudoti šio statuso atveriamomis galimybėmis. Tyrimas pateikia Lietuvos CERN ekosistemos analizė, įvertinta jos dalyvių patirtis vykdant su CERN susijusias veiklas bei šalies potencialas didinti įsitraukimą tapus visateise nare (atsižvelgiant ir į kitų narių patirtį), taip patsuformuluoti siūlymai šiam potencialui stiprinti. Tyrime taikyti viešai prieinamų kokybinių ir kiekybinių duomenųbei pirminių ir antrinių šaltinių analizė, pusiau struktūruoti interviu su Lietuvos ir užsienio mokslo, verslo ir valstybės institucijų atstovais bei tikslinės atvejųstudijos. Ataskaitą sudaro penki skyriai: tyrimo dizainas ir metodika; ekosistemos apžvalga ir jos brandos vertinimas; mokslo ir talentų ugdymo veiklos; komercinės ir inovacijų plėtros veiklos; bei apibendrinančios išvados ir rekomendacijos.

Tyrimo tikslas – suformuoti įrodymais paremtą Lietuvos požiūrį į aktualų piliečių gerovės užtikrinimui politikos atsaką Europos Sąjungos (ES) atviros strateginės autonomijos (ASA) sąlygomis naujame geopolitiniame kontekste. Šio tyrimo rezultatas – suformuluotos rekomendacijos ir strateginiai siūlymai, kurie skirti padėti veiksmingai realizuoti Lietuvos požiūrį į ES lygmenyje rengiamą ASA koncepciją, atitinkančią Lietuvos piliečių gerovės interesų poziciją siūlomų politikos atsako alternatyvų atžvilgiu. Šio tyrimo rezultatai taip pat padeda pagrindą ir formuoja ASA srities tyrimų kryptis ateičiai.

Pagrindinis ataskaitos tikslas – apžvelgti tris sveikatos priežiūros specialistų (SPS) judumo Lietuvos darbo rinkoje 2018–2024 m. aspektus: 1) SPS judumą tarp darbo vietų; 2) SPS judumą tarp privataus ir viešojo sektorių; 3) SPS išvykimą iš Lietuvos. Tyrimo ataskaitoje pateikiamos išvados dėl kiekvieno iš aspektų, atsižvelgiant ne tik į sveikatos priežiūros specialistų licencijos tipą, profesinių kvalifikacijų rūšį, bet ir į demografines charakteristikas – lytį, amžiaus grupę.

Metodikos tikslas – apibrėžti svarbiausias Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo (toliau – PSDN) įstatymo vertinimo kryptis, numatyti preliminarius vertinimo klausimus, identifikuoti vertinimo atlikimui reikalingus duomenis, galimus jų šaltinius, duomenų surinkimo ir analizės metodus, kurie leistų tinkamai atlikti šio įstatymo ex post vertinimą. Parengta Metodika – tai detalus planuojamo atlikti PSDN įstatymo ex post vertinimo planas.

Metodika apima tris vertinimo kriterijus (veiksmingumo, poveikio ir rezultatyvumo (efektyvumo)) ir 25 vertinimo klausimus, parengtus remiantis pavyzdiniu Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo klausimynu, šio tyrimo metu atliktos analizės rezultatais ir konsultuojantis su Užsakovu. Taip pat parengti klausimynai diskusijoms 5 fokus grupėse, kurios bus sudarytos atliekant ex post vertinimą.

Remiantis parengta metodika, PSDN įstatymo ex post vertinimą planuojama atlikti 2027-2028 m.

Šis tyrimas pristato Lietuvos dalyvavimo šešiose 2021-2027 m. Europos Sąjungos biudžeto programose –  Europos Horizonto, Europos gynybos fondo, Skaitmeninės Europos, InvestEU, Bendros rinkos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės – tendencijų apžvalgą ir probleminę analizę. Remiantis lyginamąja statistine analize ir interviu su minėtų programų dalyvių bei administratorių duomenimis, tyrime pateikiamos įžvalgos apie esminius iššūkius ir potencialius sprendimus siekiant didesnio ir veiksmingesnio Lietuvos dalyvavimo sektorinėse ES biudžeto programose.

Tyrimas skirtas įvertinti Lietuvos Respublikos įstatyme nustatytas priemones: aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimą (APVK); paramą verslui kurti (PVK). Teisinio reguliavimo ex post vertinimu siekiama nustatyti, ar šios priemonės prisidėjo prie užimtumo didinimo, skaitmeninės ir žaliosios transformacijos bei žiedinės ekonomikos skatinimo. Vertinimo laikotarpis – 2022 m. liepos 1 d. – 2025 m. liepos 1 d.

Žmogiškojo kapitalo būklės ataskaita skirta pateikti informaciją, kuri tarpinstitucinei Vyriausybės komisijai ir kitoms suinteresuotoms šalims sudarytų sąlygas priimti pagrįstus sprendimus žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo klausimais. Ataskaitoje pateikiami numatomi užimtumo kaitos pokyčiai, žmogiškųjų išteklių paklausos ir pasiūlos prognozės, pagrindinės žmogiškojo kapitalo Lietuvoje charakteristikos, analizuojama žmogiškojo kapitalo formavimo ir panaudojimo problematika (tarp jų užsienio piliečių), vertinama žmogiškojo kapitalo situacija prioritetiniuose sektoriuose. Ataskaita parengta naudojant ir integruojant valstybinių registrų ir informacinių sistemų duomenis valstybės duomenų valdysenos informacinė sistemoje (VDV IS) bei kitus viešai skelbiamus statistinius duomenis.

Tyrimo „Inovacijų reformos mokslo politikos įgyvendinimo srityje rezultatų vertinimas“ ataskaitoje pristatomas 2021-2022 m. Inovacijų reformos numatytų tikslų įgyvendinimo bei institucinės sąrangos pokyčių kuriamų prielaidų efektyviam mokslo politikos įgyvendinimui Lietuvoje vertinimas. Tyrimo rezultatai gauti atlikus teisės aktų, dokumentų, literatūros, kiekybinių duomenų, pusiau struktūruotų interviu su Lietuvos mokslo taryba (kaip mokslo politiką įgyvendinančia institucija) bei suinteresuotomis šalimis (valstybės institucijomis, mokslo ir studijų institucijomis, mokslininkais, kt.) analizę.

Ataskaitą sudaro šešios dalys: 1) tyrimo metodika, apimanti tyrimo dizainą, metodines prieigas bei rizikas; 2) Inovacijų reformos inicijavimo priežastys ir tikslai, Lietuvos mokslo tarybos struktūros, funkcijų ir vaidmens transformacija po Inovacijų reformos; 3) Lietuvos mokslo politikos įgyvendinimo po Inovacijų reformos (įsk. rekonstruotą intervencijos logiką) tinkamumo ir rezultatyvumo (veiklų krypčių lygmeniu) analizė; 4) Lietuvos mokslo tarybos institucinės sąrangos pagrindinių elementų ir jų tarpusavio sąveikos apžvalga bei tinkamumo analizė; 5) Lietuvos mokslo politikos įgyvendinimo ekosistemos tarpinstitucinių santykių apžvalga ir tinkamumo analizė; 6) Išvados ir rekomendacijos, pateikiamos strateginiame, veiklų ir organizacijos lygmenyse.