Tyrimai

Tyrimo tikslas – įvertinus pasirinktų užsienio valstybių teisinį reguliavimą bei tarptautinius neprivalomos teisinės galios teisės aktus (angl. soft law), reglamentuojančius supaprastintą mikroįmonių nemokumo procesą, pateikti siūlymus, leisiančius sudaryti sąlygas operatyvesniam ir ekonomiškesniam mikroįmonių nemokumo (bankroto ir restruktūrizavimo) procesui Lietuvoje. Tyrime analizuojamas ne tik įmonių nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau ir kitų tiesiogiai su nemokumo procesu susijusių teisės aktų pakeitimų tikslingumas ir poreikis.

Siekiant spartesnio žiediškumo indekso didėjimo ir jo konvergencijos link ES šalių indekso vidurkio, Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairėse numatytomis priemonėmis siekiama įtvirtinti kryptingą aplinkai draugiškos ir klimatui neutralios žiedinės ekonomikos kryptį, apimančią pažangias technologijas, sumažinantį aplinkai neigiamą poveikį darantį vartojimą ir kt. Gairėse išskiriamos žiedinės pramonės, žiedinės statybos, bioekonomikos, žiediško transporto, žiedinio atliekų naudojimo ir žiedinio vartojimo intervencinės kryptys, kuriose siekiama įgyvendinti tvaresnę išteklių naudojimo praktiką taikant žiedinės ekonomikos principus ir strategijas.

Siekiant nustatyti, kurios gairėse nurodytos priemonės leis sparčiausiai pereiti prie žiedinės ekonomikos, atliktas jų vertinamas, kurio metu nustatyta atskirų priemonių įtaka atskiram žiediškumo indekso komponentui bei rezultatas – numatomų priemonių potencialus veiksmingumas žiediškumo indekso didėjimui. Identifikuotos mažo, vidutinio ir didelio poveikio žiediškumo indekso masto priemonės, t. y. išryškinta, kur yra potencialios galimybės paspartinti indekso augimą.

Lietuvos viešojo valdymo sistemoje nėra pakankamai išplėtoti įrodymais grįsto valdymo elementai, įskaitant prieigą prie viešosios politikos sprendimams priimti reikalingų įrodymų. Didėjant sukauptų įrodymų skaičiui ir augant poreikiui naudoti juos įvairiais viešojo valdymo tikslais, kilo poreikis įvertinti jau atliktus darbus planuojant ir įgyvendinant vieningą įrodymų kūrimo, naudojimo ir deponavimo sistemą bei tolesnes jos tobulinimo galimybes. Atliekant tyrimą „Viešosios politikos sprendimams priimti reikalingų įrodymų kūrimo, naudojimo ir deponavimo sistemos vertinimas“ iškeltas tikslas identifikuoti analizuojamos srities institucinės sistemos ir teisinio reguliavimo trūkumus, įvertinti pasiektą pažangą kuriant vieningą įrodymų kūrimo, naudojimo ir deponavimo sistemą ir parengti rekomendacijas dėl tolesnio šios sistemos tobulinimo bei tam reikalingų techninių sprendimų.

Tyrimo „Sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo modelio adaptavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos kontekste“ ataskaitoje pateikiami atnaujinto ir praplėsto asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo iki 2032 m. modelio rezultatai, esama ir COVID-19 pandemijos laikotarpio specialistų poreikio analizė, rekomendacija dėl valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų paskirstymo.

Europos Sąjungoje moterys už kiekvieną dirbtą valandą uždirba vidutiniškai 13 proc. mažiau nei vyrai. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas atspindi tam tikrą moterų ir vyrų nelygybę darbo rinkoje, pavyzdžiui, horizontalią ir vertikalią segregaciją, didesnę moterų, dirbančių netipinius ir nestabilius darbus, dalį nei vyrų, dvigubą apmokamo ir nemokamo darbo naštą, naštą šeimoje, kurią dažniausiai prisiima moterys, įvairius kitus stereotipus ir pan. Norint pasiekti lyčių lygybę, būtina naikinti darbo užmokesčio skirtumus tarp lyčių.

Šio tyrimo užduotyje yra suformuotas tyrimo objektas: moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį lemiantys veiksniai.

Tyrimo tikslas: išanalizavus ir įvertinus moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį lemiančius veiksnius, pateikti priemones atotrūkiui šalinti.

Šio tyrimo tikslas – pagal Vyriausybės patvirtintą Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodiką, atsižvelgiant į teisingumo ministro įsakymą dėl vertinimo plano, atlikti privalomosios mediacijos šeimos ginčuose teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą.

Pastaraisiais metais jaunoms šeimoms yra sunkiau įsigyti tinkamos kokybės ir įperkamą būstą. Kaip pažymi EBPO tyrėjai (EBPO, 2021), šių dienų jaunimas turi ribotą prieigą prie kokybiško ir įperkamo būsto nei ankstesnės kartos; daugelyje šalių yra siekiama įgyti būstą ir tapti jo savininkais, tačiau dažniausiai finansinių galimybių stoka riboja jaunų šeimų galimybes kurti šios gerovės pagrindus.

Šio tyrimo užduotyje yra suformuotas tyrimo objektas: finansinė paskata jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą LR regionų teritorijose.

Ir šio tyrimo tikslas: įvertinti finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms veiksmingumą.

Tyrimo „Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų veiksmingumo analizė“ ataskaitoje pateikiama savivaldybių visuomenės sveikatos biurų teikiamų ir organizuojamų psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų grupėms analizė. Remiantis literatūros analize ir grupinės diskusijos su psichikos sveikatos srities ekspertais rezultatais, atliekamas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų metodų veiksmingumo vertinimas.

Šiame tyrime buvo iškeltas tikslas išanalizuoti ir įvertinti Lietuvoje taikomą administracinių paslaugų kainodarą, nustatant teisinius pagrindus, paslaugų kainų pagrįstumą, atskirų kainodaros grupių panašumus ir skirtumus, o atliktos analizės pagrindu pateikti taikomos kainodaros patobulinimo pasiūlymus.

Siekiant įvardinto tikslo tyrimo metu buvo išnagrinėta administracinių paslaugų kainodaros įvairovė, nulemta tiek teisinio reglamentavimo, tiek bendros visuotinai privalomos praktikos nebuvimo. Tyrimo metu nustatyta, kad Rinkliavų įstatymas savivaldybėms palieka diskreciją pačioms spręsti dėl baigtinio vietinių rinkliavų sąrašo dydžio. Nepaisant tokio iš Konstitucijos kylančio savarankiškumo, rinkliavų dydžio pagrįstumo aspektu sudėtinga paaiškinti, kodėl tyrime įvertinti pavyzdžiai rodo, kad tų pačių paslaugų dydžiai skirtingose savivaldybėse gali skirtis kartais. Todėl vienodos kainodaros metodikos diegimas vietos savivaldos lygmeniu taip pat galėtų būti naudingas mažinant įkainių skirtumus.

Šio tyrimo tikslas parengti notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo metodiką ir pasiūlymus dėl praktinio jos įgyvendinimo.

Siekiant įvardinto tikslo tyrimo metu buvo atlikta lyginamoji notarinių veiksmų įkainių nustatymo analizė; išanalizuoti ir įvertinti notarinių veiksmų įkainių nustatymo kriterijai; parengta notarinių veiksmų įkainių apskaičiavimo metodika ir įvertintos jos taikymo galimybės testuojant kelis įkainių nustatymo scenarijus; pateiktos rekomendacijos.

Priėmimo į profesinį mokymą planavimo ir priėmimo modelis nepakankamai atliepia regioninius darbo rinkos ir profesinio mokymo plėtros poreikius. Pagrindinės priežastys sietinos su nepakankamu modelio lankstumu ir per dideliu planavimo detalumu. Profesinio mokymo įstatymas be kitų dalykų reguliuoja profesinio mokymo organizavimą, kuris apima ir priėmimą į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas. Todėl, siekiant profesinio mokymo planavimo transformacijos, inicijuotas Profesinio mokymo įstatymo keitimas, kuris turės įtakos profesinio mokymo sistemos kaitai. Siekiant išanalizuoti galimas transformacijos kryptis ir pasirinkti geriausią iš jų, buvo atliktas numatomo pokyčio ex-ante poveikio vertinimas.

Tyrimas atliepia Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje nustatytą uždavinį plėtoti veiksmingą kovą su prekyba žmonėmis, kurio krypčių (1. sustiprinti nacionalinį kovos su prekyba žmonėmis koordinavimą; 2. tobulinti prekybos žmonėmis prevenciją ir tyrimą; 3. sustiprinti pagalbos nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir asmenims, turintiems didesnę riziką nukentėti nuo šio nusikaltimo, teikimo sistemą) įgyvendinimas priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tvirtinančiai tarpinstitucinį priemonių planą. Taip pat atliekamu tyrimu atliepiama GRETA rekomendacija įvertinti galimybę įsteigti nepriklausomą nacionalinio pranešėjo pareigybę arba paskirti kitą mechanizmą nepriklausoma organizacine institucija, atsakinga už veiksmingą valstybės institucijų kovos su prekyba žmonėmis veiklos stebėseną, ir tikslingų rekomendacijų teikimą.

Tyrimo „Bazinis visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelis, sudarantis vienodas sąlygas regionuose visoms visuomenės grupėms, ypač pažeidžiamiems ir socialinės atskirties, gauti reikalingas ir kokybiškas visuomenės sveikatos paslaugas“ ataskaitoje siekiama identifikuoti, kokios visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos turėtų sudaryti Bazinį visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų paketą, kurio paslaugomis turėtų galimybę naudotis visi Lietuvos gyventojai.

Ataskaitoje atsižvelgiant į atliktą analitinį veiksmą, t. y. įgyvendintą „valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos efektyvumą ir kokybę įvertinančią galimybių studiją“ tyrimą, yra teikiamos atitinkamos rekomendacijos ir strateginiai siūlymai.

Tyrimo metu identifikuoti iššūkiai, kuriuos reikia spręsti priimant teisės aktus, pasirenkant politikos kryptis ir įgyvendinant praktines priemones, kad būtų užtikrintas tinkamiausios ir į žmogaus teises orientuotos Nacionalinio pranešėjo alternatyvos įgyvendinimas Lietuvoje. Taip pat indikuotas poreikis šio tyrimo pagrindu įvertinti alternatyvos pasirinkimą atliekant alternatyvų kaštų –veiksmingumo analizę, t. y. atlikti papildomą tyrimą.

Atliekamas tyrimas atliepia Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. XII-1682 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), 45.5 papunktyje nustatytą uždavinį plėtoti veiksmingą kovą su prekyba žmonėmis.

Tyrimo „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis“ ataskaitoje apžvelgiami tarptautinių organizacijų dokumentai, siekiant išsiaiškinti pagrindines tendencijas Europos ir kitose išsivysčiusiose šalyse, reaguojant į visuomenės senėjimą ir augantį sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis; atliekama Danijos, Slovėnijos ir Lietuvos asmens sveikatos priežiūros teikimo modelių lyginamoji analizė, siekiant nustatyti galimybes šių šalių patirtį pritaikyti Lietuvoje. Atlikus alternatyvų (Slovėnijoje ir Danijoje taikomų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių elementų adaptavimo Lietuvoje) poveikio vertinimą įvairiems vertinimo aspektams: (sveikatos apsaugos sistemai, viešiesiems finansams, paslaugų kokybei ir prieinamumui) pateikiamos rekomendacijos dėl Lietuvos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio tobulinimo.

Tyrime apibrėžiama viešojo valdymo inovacijų samprata, taip pat analizuojama viešojo sektoriaus inovacijų ir viešojo valdymo inovacijų tipologija, pateikiami viešojo valdymo inovacijų valdysenos principai ir instituciniai elementai, užsienio šalių gerosios patirtys diegti viešojo valdymo inovacijas ir kurti aplinką inovacijoms rastis. Tyrime suformuotos rekomendacijos, kurios apima būtinus veiksmus, siekiant suformuoti viešojo valdymo inovacijų plėtros ekosistemą.

Tyrimu kompleksiškai vertinama Lietuvos priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema. Tyrime analizuojamos susijusių institucijų funkcijos, jų organizacinė struktūra, valdymas, ištekliai ir veiklos rezultatai, siekiant nustatyti, kaip turi būti koordinuojamos skirtingos funkcijos, kurios funkcijos turi (gali) būti centralizuotos ar decentralizuotos ir kokiu mastu. Atsižvelgiant į kompleksinio vertinimo rezultatus, pateikiami pasiūlymai, kaip didinti priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą.

Atliktoje teisinės geresnio reglamentavimo bazės ir institucinės sąrangos analizėje identifikuotos problemos ir siūlomi galimi jų sprendimo būdai bei, remiantis geresnio reglamentavimo priemonių (ir geresnio reglamentavimo sistemos, kaip visumos) veiksmingumo bei įgyvendinimo institucinės sąrangos analizės rezultatais, teikiami siūlymai šių priemonių (ir geresnio reglamentavimo sistemos, kaip visumos) veiksmingumui didinti.

Tyrime siekiama išsiaiškinti, ar visuomenės sveikatos biurų vykdomos neprioritetinės veiklos atliepia savivaldybių gyventojų poreikius, atsižvelgiant į jų demografinius ir gyvensenos rodiklius, bei kokių neprioritetinių veiklų savivaldybėse trūksta. Taip pat pateikiamos gairės, kokiais kriterijais remiantis ir kaip rekomenduojama vertinti visuomenės sveikatos biurų vykdomas veiklas, siekiant identifikuoti gerąsias praktikas.

Ataskaitoje apibendrinami STRATA 2018–2022 metais įgyvendinto projekto „Tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapio sukūrimas“ veiklų rezultatai. Projektu siekta sukurti tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapį, kuris leistų nustatyti Lietuvos MTEPI potencialą tarptautiniame kontekste ir sustiprinti Lietuvos tyrėjų pajėgumus vykdyti aukšto lygio MTEP veiklas.

Trijų iniciatyvų – „Kurk Lietuvai“ programos, „GovTech laboratorijos“ ir „Policy Lab“ – analizė rodo, kad, nors jas vienija bendras tikslas – modernizuoti viešojo sektoriaus veiklą, skatinant inovatyvių idėjų ir sprendimų kūrimą bei pritaikymą valstybėje, jų veikimo būdai skirtingi. Suformuluotos trys alternatyvos (visiško apjungimo, dalinio apjungimo ir status quo stiprinant įgyvendinimo koordinavimą) įvertintos atliekant jų naudos ir kaštų analizę.

Tyrimo ataskaitoje pristatomi Lietuvos mokslo tarybos vertinimo rezultatai ir rekomendacijos dėl Lietuvos mokslo tarybos funkcijų ir valdymo, mokslo politikos formavimo, mokslo finansavimo, mokslo kokybės vertinimo bei tarptautinimo strategijos srityse.

Pateikiamos rekomendacijos, kaip turėtų būti nustatomi prioritetai valstybiniam finansavimui paskirstyti aukštojo mokslo I pakopos ir vientisųjų studijų bei pirminio profesinio mokymo srityse.

Tyrime analizuojama, kaip Lietuvos užsienio reikalų ministerijos veiklos stebėsenos ir matavimo sistema padeda nustatyti ir įvertinti ministerijos vykdomos politikos kuriamą vertę. Ataskaitoje aptariama esamas užsienio reikalų ministerijos vidaus veiklų planavimo ir vertinimo modelis, taip pat pristatoma Estijos, Švedijos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministerijų vidaus veiklų vertinimo atvejų analizės.

Tyrimu siekiama (1) analizuojant užsienio, ES ir nacionalinius strateginius dokumentus apžvelgti ir preliminariai vertinti, kokios galėtų būti Europos žaliojo kurso įgyvendinimo kryptys Lietuvoje, (2) analizuojant aplinkos ir ekonominius veiksnius preliminariai vertinti, kuriose srityse Lietuvos ūkis gali išnaudoti Europos Žaliojo kurso teikiamas galimybes, siekiant sukurti proveržį.

Tyrime analizuojamos išmaniųjų miestų užstatytos aplinkos skaitmeninio dvynio kūrimo patirtys siekiant identifikuoti pagrindinius iššūkius ir sėkmės prielaidas. Remiantis analizės rezultatais, pateikiami siūlymai Lietuvai dėl išmaniųjų miestų užstatytos aplinkos skaitmeninio dvynio sprendinio investicinių alternatyvų.

Tyrimo ataskaitoje pateikiamos galimos mokslo patarėjų modelių alternatyvos ir išsamiau pristatomas Lietuvai siūlomas mokslo ir inovacijų pareigūnų ir jų tinklo modelis. Ataskaitoje pristatomos galimos tokių pareigūnų bei jų tinklo funkcijos, galimi tinklo sąveikų modeliai; reikalavimai galimiems kandidatams; išskiriamos sėkmės prielaidos bei pateikiami siūlymai dėl projekto įgyvendinimo etapų ir veiklų įgyvendinimo alternatyvų.

Apžvalgoje nagrinėjami jaunimo psichikos sveikatos poreikiai, susiję su paslaugų teikimu, bei iššūkiai, keliantys sunkumus šiems poreikiams atliepti mokyklos kontekste, pristatomos sprendimo alternatyvos bei rekomendacijos švietimo bendruomenės raštingumui psichikos sveikatos srityje didinti ir tarpusavio santykiams plėtoti mokyklos kontekste. Tyrime dėmesys skiriamas psichikos sveikatos prevencinėms veikloms bei paslaugų sistemai, kuri skirta 14–19 metų amžiaus moksleiviams.

Vertinimas atliekamas siekiant įvertinti 2014–2020 m. prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (Sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos naudą ir poveikį. Vertinimo metu siekta išanalizuoti, koks buvo tikėtinas Sumanios specializacijos poveikis ekonomikai, kaip jis pasireiškė, kokius papildomus efektus sukėlė bei kokią įtaką programos įgyvendinimui turėjo koordinavimo procesas.

Pažymima, jog didžiausia grėsmę klimato kaitai kelia dideli išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiai transporto sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, planuojamas įstatymų paketas, kuriame – ir priemonės, skirtos mažinti ŠESD kiekius transporto sektoriuje. Tyrime vertinama, kiek planuojamų priemonių, nukreiptų į transporto sektorių, įgyvendinimas kainuos valstybei, verslui ir piliečiams ir koks optimalus šių priemonių įgyvendinimo būdas.

Biudžeto formavimas lyčių lygybės principu yra viena iš priemonių, kurios galėtų turėti reikšmingos įtakos lyčių lygybės padėties gerėjimui įvairiose srityse. Šią praktiką sėkmingai taiko maždaug pusė EBPO šalių. Tyrime analizuojami Švedijos, Suomijos ir Airijos lyčių lygybės principu grįsto biudžeto sudarymo modeliai ir vertinamos tokių modelių diegimo Lietuvoje galimybės.

Ataskaitoje nagrinėjami viešojo valdymo skaitmeninės transformacijos brandos etapai, skaitmenizacijos kuriamos galimybės ir poveikis valstybės santykio su piliečiais kaitai. Atsižvelgiant į tai, siūloma Lietuvos ateities viešojo valdymo vizija.

Žvalgomajame tyrime pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl kultūros ir kūrybos industrijų (KKI) ekonominio ir socialinio poveikio nacionaliniu lygmeniu rodiklių rinkinių tobulinimo.

Ataskaitoje apibendrinami 2019–2020 m. laikotarpiu STRATA surinkti duomenys, atliktų tyrimų, analizių ir apklausų rezultatai bei sukaupta patirtis, įgalinant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistemą. Svarbią ataskaitos dalį sudaro EBPO dokumentų, susijusių su poveikio vertinimu, analizė ir kai kurių užsienio valstybių patirties apibendrinimas.

Administraciniuose registruose užfiksuotų asmenų priskyrimo nuolatinių Lietuvos gyventojų namų ūkiams algoritmo ir metodikos tikslas – sukurti administraciniuose registruose užfiksuotų nuolatinių Lietuvos gyventojų priskyrimo namų ūkiams algoritmą.

Apžvalgoje pateikiamos įžvalgos, gautos nagrinėjant valstybinių institucijų, dirbančių užimtumo ir socialinės politikos srityse, COVID-19 pandemijos metu išmoktas pamokas, ir rekomendacijos inovatyvioms sprendimų kryptims, siekiant didinti institucijų atsparumą neapibrėžtumo sąlygoms. Apžvalgoje nagrinėjami institucijų patirti iššūkiai ir pokyčiai, tikslinės vartotojų grupės – jaunimo – poreikiai, pateikiamos ateities simuliacijos bei rekomendacijos.

Apžvalgoje nagrinėjami psichikos sveikatos paslaugų tiekimo trukdžiai ir pateikiamos rekomendacijos intervencijoms bei naujų sprendimų įgyvendinimo kryptims jaunimo psichikos sveikatai gerinti. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas mokyklos kontekste vykdomoms prevencinėms veikloms bei paslaugų sistemai, skirtai 14–19 metų amžiaus moksleiviams, besimokantiems 9–12 klasėse (arba 1–4 gimnazijos klasėse).

Šios analizės objektas – galimybių lygybė, nepriklausomai nuo kilmės šeimos socialinio-ekonominio statuso (SES), siekti kokybiško aukštojo mokslo. Galimybių siekti išsilavinimo, nepriklausomai nuo kilmės šeimos SES, lygybė – viena svarbiausių socialinio mobilumo prielaidų šalyje. Atliekant analizę siekta įvertinti skirtingo SES moksleivių galimybių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokymuose atotrūkį; įvertinti akademinių ir apžvelgti finansinių ir su informacija ir požiūriu susijusių kliūčių vaidmenį formuojantis galimybių atotrūkiui; remiantis atlikta analize pateikti rekomendacijas dėl galimybių studijuoti AM atotrūkio mažinimo.

Apklausoje nagrinėti tyrėjų darbo laiko pasiskirstymo, dalyvavimo mokslinių tyrimų finansavimo programose, vadybiniai, darbo–laisvalaikio pusiausvyros bei požiūrio į tyrėjo karjeros patrauklumą Lietuvoje klausimai. Apklausti 793 tyrėjai, vykdantys MTEP veiklą Lietuvos universitetuose ir institutuose. Ataskaitoje pateikiami bendri rezultatų pasiskirstymai, taip pat rezultatai pagal mokslo sritis, pareigas, lytį, institucijose tipą.

Apžvalgoje pateikiamas lapkričio mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.

Apžvalgoje pateikiama 2020 m. lapkričio mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.

Apžvalgoje yra nagrinėjami įgūdžiai, reikalingi aukštos kvalifikacijos IRT specialistams Lietuvos darbo rinkoje. Analizėje aptariamos pagrindinės tarptautiniu mastu aktualios IRT bei joms reikalingų įgūdžių tendencijos, apžvelgti ES ir Lietuvos strateginio lygmens dokumentai. Analizuojama Lietuvos IRT įgūdžių rinka ir siūlomos tolimesnių tyrimų gairės.

Ataskaitoje analizuojamas pandemijos poveikis pagrindiniams ekonominiams rodikliams bei galimas ilgalaikis poveikis, nagrinėjamos krizės akivaizdoje atsiveriančios pažangos galimybės bei aptariamas galimas Baltijos šalių bendradarbiavimas įveikiant krizę. Tyrimas parengtas bendradarbiaujant su Estijos Parlamento Įžvalgų centru ir Latvijos universiteto idėjų kalve „LV PEAK“.

Apžvalgoje pateikiamas spalio mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.

Apžvalgoje pateikiama 2020 m. spalio mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.

Apžvalgoje pateikiamas rugsėjo mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.

Apžvalgoje pateikiama 2020 m. rugsėjo mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.

Ataskaitoje pristatoma tyrimo, kuriuo buvo siekta identifikuoti inovatyvias įmones, eiga. Įmonių identifikavimui buvo pasitelktas dirbtinio intelekto modelis – gilieji neuronų tinklai. Ataskaitoje detaliai aprašomi techniniai sprendimai, kurie buvo naudojami kuriant neuronų tinklų modeli ir rezultatų validavimas su Lietuvos statistikos departamento vykdytų apklausų rezultatais.

Sutariama, kad mokymasis visą gyvenimą (toliau – MVG) yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių visuomenei prisitaikyti prie vykstančių technologijų, aplinkos ir demografinių pokyčių. Siekiant atskleisti gyventojų požiūrį į MVG, visapusiškai apibūdinti jų mokymosi patirtį ir įvertinti atvirumą mokymuisi, 2019 metų pabaigoje – 2020 m. pradžioje STRATA atliko reprezentatyvią 15-75 metų Lietuvos gyventojų apklausą.

Apžvalgoje pateikiama 2020 m. rugpjūčio mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.

Apžvalgoje pateikiamas rugpjūčio mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.

Leidinyje yra nagrinėjama šalies visuomenės struktūra ir jos kaitos tendencijos, vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė, socialinis ir ekonominis aktyvumas, integracija darbo rinkoje, kompetencijos bei dalyvavimas švietime. Analizuojama ir kontekstinė informacija: Lietuvos teisinės bazės ir strateginių dokumentų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, turinys.

Apžvalgoje analizuojamas 2019 m. Lietuvoje veikęs viešasis sektorius, vertinami viešojo sektoriaus pokyčiai 2019 m. bei visu septynioliktosios Vyriausybės valdymo laikotarpiu. Leidinyje dėmesys skiriamas šalies viešojo sektoriaus (bei atskirų jo elementų) vertinimui tarptautiniame kontekste, teikiami pasiūlymai dėl tolesnio viešojo sektoriaus tobulinimo.

Apžvalgoje pateikiama 2020 m. liepos mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.

Apžvalgoje pateikiamas liepos mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga.

Apžvalgoje pateikiama 2020 m. birželio mėnesio Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonių plano apžvalga. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjamos priemonės skirtos: užtikrinti efektyvią sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklą; darbo vietų, gyventojų pajamų ir verslo likvidumo išsaugojimui; ekonomikos skatinimui ir valstybės iždo likvidumo užtikrinimui.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengtoje apžvalgoje pateikiamas birželio mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgą sudaro skyriai, kuriuose nagrinėjami: gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga. Apžvalgai parengti naudoti 2020 metų birželio arba naujausi prieinami duomenys bei pateikiamas palyginimas su 2019 ir ankstesniais metais.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengtoje apžvalgoje pateikiamas gegužės mėnesio Lietuvos ekonomikos pulsas. Apžvalgoje nagrinėjamas gyventojų užimtumas ir padėtis darbo rinkoje; verslo aktyvumas; valstybės biudžetas, paskolos ir investicijos; tarptautinė aplinka ir finansų rinkos bei visuomenės saugumas ir aplinkosauga. Apžvalgai parengti naudoti 2020 metų gegužės arba naujausi prieinami duomenys bei pateikiamas palyginimas su 2019 ir ankstesniais metais. Apžvalgoje naudojami COVID-19 ekonomikos stebėsenai gaunami duomenys iš 11 duomenų tiekėjų (informacinių sistemų ir registrų) bei kiti išoriniai, vieši duomenų ir informacijos šaltiniai.

Šios ataskaitos tikslas yra įvertinti koks yra galimas Ateities ekonomikos DNR plano poveikis ekonomikai vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu bei koks yra naujai ir papildomai siūlomų investicijų (1,8 mlrd. Eur) tinkamumas pagal esamos informacijos prieinamumą atliekamos analizės metu.

Galimybių studijoje trumpai aprašomi DI sprendimai, kurie galėtų būti diegiami sprendžiant pandemijos sukeltą situaciją ir trikdžiai, kylantys dėl esamo reglamentavimo, su kuriais susiduria DI sprendimų vystytojai (privataus sektoriaus). Informacija parengta referuojant kitų šalių taikomas priemones ir ekspertų įžvalgas. Trumpoji politikos galimybių studija (angl. policy brief) yra skirta krizės valdymo struktūroms.

Dešimtos ir dvyliktos klasių moksleivių ir jų tėvų apklausa atlikta siekiant suprasti, kas moksleivius motyvuoja siekti aukštojo išsilavinimo universitete, kolegijoje arba rinktis profesinį mokymą. Tyrimo metu įvertintas aukštojo bei profesinio išsilavinimo patrauklumas ir identifikuoti patrauklumui įtakos turintys veiksniai. Tyrimas taip pat atskleidė, koks yra moksleivių ir jų tėvų požiūris į studijas universitete, kolegijoje bei mokymąsi profesinio mokymo įstaigoje.

2014–2019 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusių užsieniečių skaičius sparčiai augo, drauge didėjo ir užsieniečių absolventų skaičius. Vis dėlto, potencialią užsienio studentų naudą kol kas riboja ne tik santykinai retas pasilikimas šalies darbo rinkoje po studijų, tačiau ir dažnas studijų nutraukimas pačioje jų pradžioje.

Apžvalgos tikslas – nustatyti faktinius Lietuvos bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo įstaigose dirbančių mokytojų darbo užmokesčio pokyčius, įgyvendinus mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos pertvarką 2018–2019 metais. Apžvalga atliekama kaip tęstinis darbas, papildantis 2018 m. lapkričio 13 d. atliktą „Pirminę etatinio apmokėjimo poveikio apžvalgą“. Darbo užmokesčio pokyčiai analizuojami skirtingais pjūviais: pagal mokytojų amžiaus grupes, mokslo metus, mokyklos savivaldybę, mokyklos vietovės tipą (miestas, kaimas), mokomus dalykus, mokomų dalykų klases, mokytojų darbo krūvį.

Analitinėje apžvalgoje nagrinėjami Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo, eksportuojančių ir inovatyvių įmonių žmogiškieji ištekliai ir darbo vietų kokybė. Naudojant valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis, apžvelgiama darbuotojų struktūra, pajamos, darbuotojų kaita ir kiti aspektai.

LRV kanclerio pavedimu buvo atlikta analizė, skirta įvertinti tikslingumą perduoti savivaldybėms atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos atliekamas funkcijas, siekiant didinti jų įgyvendinimo efektyvumą. Apžvelgtos NŽT ir savivaldybių atliekamos žemėtvarkos ir žemės administravimo funkcijos bei geroji užsienio praktika šioje srityje, analizės pagrindu pateikti siūlymai šių funkcijų įgyvendinimo efektyvumui didinti.

Lietuvos MTEPI infrastruktūrų plėtros gairių ataskaitoje pateikiama Lietuvos MTEPI infrastruktūrų politikos apžvalga, investicijų į MTEPI infrastruktūras apžvalga, užsienio šalių gerosios infrastruktūrų politikos praktikos. Ataskaitoje taip pat pateikiami akademinės bendruomenės ir suinteresuotų šalių apklausos ir diskusijų rezultatai.

Remiantis 2018 m. gegužės – 2019 m. vasario mėn. Sodros duomenimis identifikuotos veiklos sritys, kuriose daugiau nei pusė įmonių Lietuvoje mokėjo mažesnius už MMA vidutinius atlyginimus. Gerosios užsienio praktikos apžvalgoje susistemintai pateikiamos kiekvienam sektoriui būdingos „šešėlinio“ darbo priežastys bei ES šalyse taikomos kovos su juo priemonės.

Apžvalgoje susisteminta informacija, atspindinti Lietuvoje studijas baigusių III-iosios pakopos absolventų užimtumą ir pajamas po studijų baigimo. Pristatoma kontekstinė informacija apie mokslo (meno) daktarų, studijas baigusių 2012–2017 m., populiaciją. Užimtumo ir pajamų rodikliai vertinti praėjus 1–6 metams nuo mokslo (meno) daktaro laipsnio įgijimo. Detaliai analizuojami absolventai, karjerą tęsiantys mokslo ir studijų institucijose Lietuvoje.

Tyrimo ataskaitose nagrinėjami apibendrinti interviu su Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovais apie išorinį studijų kokybės užtikrinimą rezultatai: apžvelgiami pokyčiai, vykę Lietuvos aukštosiose mokyklose po išorinio studijų programų ir aukštųjų mokyklų vertinimo 2010–2017 m., aptariami aukštųjų mokyklų atstovų pasiūlymai ir ekspertų nuomonė dėl išorinio kokybės užtikrinimo tobulinimo, palyginami Lietuvos ir tarptautiniai išorinio kokybės užtikrinimo iššūkiai ir tendencijos.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras atliko Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų 2018 m. darbo užmokesčio tyrimą, kuriame nagrinėjamas vidutinis darbo užmokestis skirtingo tipo mokslo ir studijų institucijose, pagal pareigybes ir etato dalis. Lyginant Palyginti su 2017 m., 2018 m. stebimas visų pareigybių vidutinių atlyginimų augimas. Analizės duomenų šaltinis ŠVIS registro duomenys.

Valstybinių laboratorijų analogiškų tyrimų analizės tikslas yra atlikti Lietuvoje veikiančių valstybinių laboratorijų analizę, identifikuoti laboratorijas, teikiančias analogiškas paslaugas arba analogiškas rinkoje teikiamoms paslaugoms, ir pateikti Vyriausybės kanceliarijai argumentuotus pasiūlymus dėl laboratorijų tinklo galimo optimizavimo. Tyrime analizuojama valstybės biudžetinių įstaigų ar jų padalinių (bandymų ir kalibravimo laboratorijų), išskyrus valstybinius mokslinių tyrimų institutus, (toliau – valstybinių laboratorijų) vykdomi valstybiniai tyrimai.

Apžvalgos tikslas – naudojant administracinius duomenis įvertinti po 2018 metais įvestos mokytojų etatinio apmokėjimo tvarkos pokyčius mokytojų atlyginimuose ir etato dydžiuose. Apžvalgoje analizuojami Lietuvos bendrojo ugdymo (pradinio ir vidurinio ugdymo) mokytojų užimtumo (darbo valandos pagal valandų rūšį, etato dydis) ir darbo apmokėjimo (atlyginimas 2016–2018 m. rugsėjo mėn., atlyginimo pokytis) duomenys. Analizuojami mokytojų atlyginimai pateikiami skirtingais pjūviais: pagal mokytojų amžiaus grupes, mokslo metus, mokyklos savivaldybę, mokyklos vietovės tipą (miestas, kaimas).

Dokumente pristatoma ID kortelių statybų sektoriuje priemonė, nagrinėjami priemonės veiklos mechanizmai kortelę taikančiose Europos šalyse, lyginama priemonės apimtis, privalomumas ir reguliavimą užtikrinančios institucijos. Ataskaitoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas bendradarbiavimo tarp statybų sektoriaus atstovų ir valdžios institucijų procedūroms legalaus įdarbinimo, teisingos darbo apskaitos, darbo saugos ir sveikatos klausimais. Remiantis užsienio šalių praktika, Europos Komisijos rekomendacijomis ir Lietuvos kontekstu pateikiami siūlymai dėl tolimesnio ID kortelių statybų sektoriuje priemonės vystymo Lietuvoje.

Ši analizė yra skirta aukštojo mokslo prieinamumo temai. Tyrimo rezultatai atskleidžia moksleivių pasiekimų viduriniame ugdyme bei stojimo į aukštąsias mokyklas skirtumus ir įsitvirtinimą darbo rinkoje. Pagrindinis šio tyrimo klausimas – ar skirtingo socioekonominio statuso šeimų vaikams sudarome lygias galimybes įgyti išsilavinimą?

Apžvalgos tikslas – palyginti įsidarbinimo ir pajamų rodiklius tarp pedagogikos krypties absolventų įsidarbinusių pedagogais bendrojo ir/ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir tarp absolventų įsidarbinusių kitose pareigybėse, institucijose, veiklos sektoriuose. Siekiama nustatyti kokie veiksniai gali turėti įtakos pedagogikos krypties absolventų pasirinkimui dirbti/nedirbti bendrojo ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Apžvalgos ataskaitoje pateikiami 2015 metų pedagogikos studijų krypties absolventų įsidarbinimo 6 mėn. ir 12 mėn. po studijų baigimo rodikliai.

Lietuvos mokslo leidinių tyrimas atliktas siekiant tarptautiškumo aspektu išnagrinėti Lietuvos mokslo leidinius, indeksuotus WoS duomenų bazėje. Tyrimas apima citavimo rodiklių (normalizuoto citavimo rodiklio, žurnalo įtakos bei 5 metų žurnalo įtakos rodiklius) bei darbų išnašų analizę.

Dokumente pristatomos į LR Vyriausybės struktūrinę reformą įtrauktos dvi „šešėlinės“ ekonomikos mažinimo paskatų priemonės ir viena svarstoma į reformą įtraukti paskata, atliekamas šių priemonių vertinimas, atsižvelgiant į tai, kokį poveikį priemonės turėjo „šešėlio“ mažinimui jas taikiusiose šalyse. Analizėje taip pat nagrinėjamas Lietuvos apmokestinamųjų pajamų sumažinimo priemonių, socialinių nedarbo išmokų ir savarankiško užimtumo rėmimo priemonių kontekstas, vertinamas galimas siūlomų priemonių poveikis ir pateikiami siūlymai dėl nagrinėjamų priemonių tobulinimo ir naujų priemonių įvedimo.

Ataskaitoje apžvelgiama Lietuvos mokslo ir technologijų parkų (MTP) veikla, siekiant visapusiškai išnagrinėti septynių Lietuvos MTP duomenis ir aktualizuoti MTP problematiką bei galimas veiklos tobulinimo kryptis. Veiklos vertinime buvo nagrinėjami 7 MTP veiklos modeliai Lietuvos inovacijų ekosistemos kontekste.

2017 metais Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko mokslo sistemos suinteresuotųjų šalių apklausą, skirtą visų trijų aukštojo mokslo studijų pakopų pasirengimo studijoms analizei. Šiame leidinyje pagrindinis dėmesys skiriamas pasirengimo magistrantūros studijoms ir motyvacijos studijuoti analizei. Antroje dalyje pagrindinis dėmesys skiriamas studijuojančiųjų motyvacijos ir ją lemiančių veiksnių analizei.

Nepakankamas studentų pasirengimas bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijoms, kaip vienas iš studijų kokybę lemiančių veiksnių, dažnai aptariama tema tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp aukštojo mokslo politikos sprendimų priėmėjų ir ekspertų. Siekiant apibūdinti esamą situaciją nagrinėjama kaip savo pasirengimą studijoms vertina patys baigiamųjų klasių moksleiviai, studentai, ką apie tai mano mokytojai bei dėstytojai.

IRT specialistų pasiūlos, jų padėties darbo rinkoje bei sektoriaus įmonių žmogiškųjų išteklių poreikio tyrimą inicijavo ir atliko IRT bendrovių asociacija „Infobalt“, tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų̨ stebėsenos ir analizės centru (MOSTA). Tyrime dalyvavo 159 Lietuvos IRT sektoriaus įmonės, kuriose dirba beveik 7000 darbuotojų, iš kurių apie 70 proc. yra IRT srities specialistai. Tyrimo rėmėjai: „Google“, „Ruptela“, „Oracle“, „Baltic Amadeus“.

Tyrimo rezultatai

Pagrindinis EUROSTUDENT projekto tikslas yra sugretinti palyginamus duomenis apie Europos aukštojo mokslo socialinę dimensiją skirtingose Europos šalyse. EUROSTUDENT padeda suprasti nacionalinių aukštojo mokslo sistemų stiprybes, silpnybes arba išskirtinius bruožus bei įvertinti savo nacionalines aukštojo mokslo sistemas naujoje šviesoje.

Pagrindinis EUROSTUDENT projekto tikslas yra sugretinti palyginamus duomenis apie Europos aukštojo mokslo socialinę dimensiją skirtingose Europos šalyse. EUROSTUDENT padeda suprasti nacionalinių aukštojo mokslo sistemų stiprybes, silpnybes arba išskirtinius bruožus bei įvertinti savo nacionalines aukštojo mokslo sistemas naujoje šviesoje.

Skaityti tyrimo  ataskaitą (anglų k.)

Tematinė ataskaita | Dirbantys studentai Europoje

Tematinėje atskaitoje pateikiama išsami informacija apie studentus, kurie derina studijas ir apmokamą darbą. Apžvalga leidžia palyginti dirbančių studentų sąlygas skirtingose aukštojo mokslo sistemose Europoje bei atskleidžia įvairialypį darbo studijų metu poveikį studijų procesui bei studentų pasitenkinimui studijomis.

Skaityti tyrimo ataskaitą (anglų k.)
Skaityti tyrimo santrauką.

Tyrimo ataskaita

Tyrimu siekiama atskleisti suinteresuotųjų šalių identifikuojamas mokslo ir verslo bendradarbiavimui MTEP srityje kylančias kliūtis bei jį skatinančius veiksnius. Apklausoje dalyvavo 1086 tyrėjai, dirbantys aukštojo mokslo institucijose, ir 223 verslo įmonių, vykdančių MTEP veiklas, vadovaujantys asmenys.

Skaityti tyrimo ataskaitą.

Tyrimo trumpraštis

Trumpraštyje pateikiama tyrimo „Mokslo ir verslo bendradarbiavimas MTEP srityje“ santrumpa ir rekomendacijos kaip paskatinti mokslo ir verslo partnerystę Lietuvoje.

Skaityti tyrimo trumpraštį.

Vykdytos apklausos tikslas – nustatyti, kaip pertvarkoje dalyvavę institutų darbuotojai (tyrėjai ir administracija) vertina pokyčių pasekmes: įtaką darbo sąlygoms, sprendimų priėmimo spartai, institucijos potencialui. Rezultatai parodė, kad šių aspektų atžvilgiu, pertvarkos padarinius sujungti institutai vertina palankiau nei integruoti į universitetus. Apklausoje dalyvavo 305 darbuotojai.

Lietuvos valstybinių mokslinių tyrimų institutų potencialo apžvalgoje pateikiama informacija apie institucijų: žmogiškuosius išteklius (mokslininkus, doktorantus, jų pasiskirstymą pagal amžių, darbą keliose darbovietėse), finansavimą (valstybiniams institutams tenkanti biudžeto asignavimų dalis (ir jos sandara), konkursinio finansavimo ir ūkio subjekto užsakymų apimtys) ir mokslo rezultatus (dalyvavimų tarptautinėse mokslo programose statistika ir 2015 m. mokslo palyginamojo tyrimo rezultatai bei ekspertų rekomendacijos).

Apžvalgos tikslas yra išnagrinėti, kiek bei kokių užsieniečių Lietuvai pavyksta pritraukti studijuoti šalyje, o įgijus aukštą kvalifikaciją – pasilikti dirbti.

Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centras atlieka valstybinių mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimų tyrimą. Atlyginimų tyrimui buvo naudojami ŠVIS pedagogų ir SODRA šakų duomenys. Kadangi tas pats asmuo gali dirbti keliose darbovietėse, o ir toje pačioje darbovietėje gali užimti kelias skirtingas pareigybes, asmeniui buvo priskirta pagrindinės darbovietės pagrindinė pareigybė.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analizėje pateikiamas skaičiavimais grįstas Lietuvos kolegijų potencialas.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras pristato regionines švietimo ir mokslo būklės apžvalgas. Jose pateikiama informacija apie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos savivaldybių demografinę situaciją, švietimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo situaciją.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analizėje pateikiama informacija apie 2016 m. priėmimo į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas per LAMA BPO sistemą rezultatus. Analizuojama priimtų studentų stojimo balo vidurkiai ir svyravimai skirtingose aukštosiose mokyklose, taip pat analizuojama priėmimo rezultatai į pedagogines ir IT krypčių studijas.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje pateikiami naujausi Lietuvos statistikos departamento, Eurostato, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio banko ir kitų šaltinių statistiniai duomenys apie mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) Lietuvoje ir palyginamieji kitų Europos Sąjungos šalių duomenys.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtame leidinyje pateikiami statistiniai duomenys apie aukštojo mokslo studijas, apžvelgiami pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmių kaita. Leidinyje pateikti Lietuvos statistikos departamento, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato), Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Valstybinio studijų fondo, Studijų kokybės vertinimo centro, Švietimo valdymo informacinės sistemos, Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionalinio egzaminų centro duomenys. Leidinys skirtas politikams, sprendimų priėmėjams, aukštojo mokslo institucijoms ir plačiajai visuomenei.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro analizėje pateikiamas skaičiavimais grįstas mokslo ir studijų potencialas.

Pranešime „Kas, kada ir kodėl nutraukia studijas?“ aptariama bendroji studijų nutraukimo statistika, lyginamas studijų nutraukimas skirtingose studijų pakopose, srityse, kursuose, pagal finansavimo tipus ir kt. Taip pat pranešime pateikiamos galimos studijų nutraukimo priežastys, matomos iš studentų apklausų, pavyzdžiui, studijų kokybės vertinimas, finansiniai sunkumai, darbas studijų metu.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (Mosta) analitikai dar šių metų pavasarį atliko jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimo ir užimamo etato dydžių analizė. Pasak Mosta analitikų, tyrimas atskleidė tik vieną nedidelę, bet jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų motyvacijai svarbią sritį – atlyginimų vidutinius dydžius. Analizei buvo panaudota 2015m. spalio mėn. Sodros ir Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) turimi duomenys.

Apžvalgoje anglų kalba pristatomas Lietuvos sumanios specializacijos strategijos rengimo procesas, detalizuojami žingsniai, vertintos mokslo ir ūkio sritys, šių vertinimų rezultatai.

Aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimas yra viena iš dviejų Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo dalių. Antroji išorinio vertinimo dalis – aukštosios mokyklos veiklos vertinimas, ją atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Išvados apie aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių atitiktį minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams: Klaipėdos valstybinė kolegija; Šv. Ignaco Lojolos kolegija.